„Lapkričio 18–24. Jokūbo. „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“ „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. Naujasis Testamentas, 2019 (2019)
„Lapkričio 18–24. Jokūbo“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. 2019
Lapkričio 18–24
Jokūbo
„Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“
Skaitydami Jokūbo laišką atkreipkite dėmesį į frazes, kurios jums atrodo svarbios, ir jas užsirašykite. Kaip esate raginami laikytis šių tiesų?
Užsirašykite įkvėptas mintis
Kartais pasaulį gali pakeisti tik viena Raštų eilutė. Jokūbo 1:5 atrodo lyg paprastas patarimas: jeigu jums reikia išminties – prašykite Dievo. Tačiau, kai šią eilutę perskaitė keturiolikmetis Džozefas Smitas, „ji su didele jėga užvaldė visus [jo] širdies jausmus“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:12). Taip įkvėptas Džozefas ėmė veikti pagal Jokūbo patarimą ir maldoje Dievo prašė išminties. Ir Dievas tikrai Džozefui davė dosniai – vieną nuostabiausių dangiškų apsilankymų žmonijos istorijoje – Pirmąjį regėjimą. Šis regėjimas pakeitė Džozefo gyvenimo kryptį ir atvedė prie Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimo žemėje. Šiandien visi esame palaiminti dėl to, kad Džozefas Smitas perskaitė Jokūbo 1:5 eilutę ir pagal ją veikė.
Ką surasite studijuodami Jokūbo laišką? Galbūt viena ar pora eilučių pakeis jus ar jūsų mylimą žmogų. Galite rasti patarimų, padėsiančių jums atlikti savo gyvenimo misiją. Galite pastebėti raginimą kalbėti maloniau ar būti kantresniam. Kad ir kokių įkvepiančių žodžių rastumėte, tegul jie „užvaldo visus [jūsų] širdies jausmus“. Jokūbas rašė: „su romumu priimkite […] žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas“ (Jokūbo 1:21).
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai
Kas buvo Jokūbas?
Įprastai tikima, kad Jokūbo laiško autorius yra Marijos, Jėzaus Kristaus motinos, sūnus, Gelbėtojo įbrolis. Jokūbas yra minimas Mato 13:55; Morkaus 6:3; Apaštalų darbų 12:17; 15:13; 21:18 ir Galatams 1:19; 2:9. Šiose Raštų eilutėse išaiškėja, kad Jokūbas buvo Bažnyčios vadovas Jeruzalėje ir kad jis buvo pašauktas apaštalu (žr. Galatams 1:19).
Kantrus ištvėrimas veda prie tobulumo.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas mokė: „Laukti gali būti sunku. Mes norime gauti, ko norime, ir norime to tuojau pat. Todėl pati mintis apie kantrybę atrodo nemaloni ir kartais nepriimtina“ (Kantriai tęskite, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Kokia, jūsų nuomone, buvo Jokūbo pagrindinė žinia apie kantrybę Jokūbo 1:2–4; 5:7–11? Kokių papildomų įžvalgų radote perskaitę likusią prezidento Uchtdorfo kalbą? Kaip galite parodyti Viešpačiui, kad esate pasiryžęs būti kantrus?
Jokūbo 1:3–8, 21–25; 2:14–26; 4:17
Tikėjimas reikalauja veiksmo.
Kaip žinote, kad turite tikėjimą Jėzumi Kristumi? Kaip jūsų darbai parodo jūsų tikėjimą Dievu? Pamąstykite apie šiuos klausimus studijuodami Jokūbo mokymus apie tikėjimą. Be to, galbūt bus įdomu pasiskaityti apie Abraomą ir Rahabą – du Jokūbo paminėtus pavyzdžius (žr. Pradžios 22:1–12; Jozuės 2). Kaip jie parodė savo tikėjimą Dievu?
Jokūbo 1:3–8, 21–25; 2:14–26; 4:17 gali padėti jums surasti daugiau būdų, kaip būti geresniu žodžio vykdytoju. Užsirašykite visus gautus įspūdžius ir suplanuokite, kaip jais vadovausitės.
Taip pat žr. Almos 34:27–29; 3 Nefio 27:21.
Mano sakomi žodžiai gali kitus įskaudinti arba palaiminti.
Jokūbo laiškas parašytas vaizdinga kalba ir ypač tai atsiskleidžia jo patarimuose apie pačią kalbą. Galite sudaryti sąrašą žodžių, kuriais Jokūbas apibūdino liežuvį arba burną. Ką tokie palyginimai ar vaizdiniai byloja apie mūsų sakomus žodžius? Pagalvokite, kaip savo žodžiais galėtumėte ką nors palaiminti (žr. DS 108:7).
Būdamas Jėzaus Kristaus mokinys, turiu mylėti visus žmones, nepaisydamas jų aplinkybių.
Jokūbas įspėjo šventuosius dėl palankumo rodymo turtingiesiems ir vargšų ignoravimo; tačiau tokį įspėjimą galime taikyti bet kokiems mūsų prietarams ar išankstinėms nuostatoms kitų atžvilgiu. Savo negatyvias nuostatas kitų atžvilgiu sunku pastebėti, tačiau Viešpats yra pažadėjęs, kad padės mums pamatyti savyje tai, ką reikėtų patobulinti (žr. Etero 12:27). Pamaldžiai studijuodami Jokūbo 2:1–9 patyrinėkite savo širdį ir klausykitės Šventosios Dvasios raginimų. Ar nujaučiate, ką reikėtų pakeisti savo elgesyje su žmonėmis ar mąstyme apie juos?
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti šeimos namų vakarą
Jei kartu su šeima skaitysite Raštus, tai Dvasia jums padės suprasti, kokius principus jūsų šeimai būtų naudingiausia pabrėžti ir aptarti. Štai keletas pasiūlymų:
Perskaitę Jokūbo 1:5 paprašykite kurį nors šeimos narį apibendrinti Pirmojo regėjimo istoriją (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:8–13 arba filmuką „Ask of God: Joseph Smith’s First Vision“ (liet. „Prašykite Dievą. Pirmasis Džozefo Smito regėjimas“) LDS.org svetainėje). Paraginkite šeimos narius pasidalyti savo liudijimu apie pranašą Džozefą Smitą ir patyrimais, kuomet Dangiškasis Tėvas atsakė į jų maldas.
Perskaitę, kaip Jokūbas apibūdina tyrą pamaldumą, su šeima aptarkite įvairius būdus, kaip savo pamaldumą galėtumėte padaryti tyresnį.
Jokūbo 3 skyrius yra kupinas įkvepiančių vaizdinių, kuriuos būtų galima panaudoti vaizdinėms pamokoms su šeimos nariais apie tai, kaip maloniau kalbėti. Pavyzdžiui, aptardami kaip maža kibirkštis ar degtukas gali sukelti didelį gaisrą, su šeima galite prisiminti atvejus, kuomet nemalonus žodis buvo sukėlęs kokią nors problemą (žr. 5–6 eilutes). Arba inde, kuriame įprastai laikoma kas nors saldaus, patiekite ką nors rūgštaus ar kartaus, pavyzdžiui, citrinų sultis medaus stiklainyje. Tai paskatins diskusiją apie tai, kaip užtikrinti, kad mūsų žodžiai būtų malonūs ir pakylėjantys (žr. 9–14 eilutes).
Kodėl susidūrę su pagunda turėtume „artintis prie Dievo“?
Galbūt papasakodami asmeninį patyrimą apie kunigystės palaiminimo gavimą padrąsinsite šeimos narius „prašyti kunigystės palaiminimo prireikus dvasinės stiprybės“ (Dallin H. Oaks, “The Importance of Priesthood Blessings,” New Era, July 2012, 4).
Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.