Phau Tshiab 2023
Plaub Hlis Ntuj 24–30. Yauhas 7–10: “Kuv Yog tug Tswv Yug Yaj Zoo”


“Plaub Hlis Ntuj 24–30. Yauhas 7–10: ‘Kuv Yog tug Tswv Yug Yaj Zoo,’” Los, Nrog Kuv Mus—Rau Ib Leeg thiab Tsev Neeg: Phau Tshiab 2023 (2022)

“Plaub Hlis Ntuj 24–30. Yauhas 7–10,” Los, Nrog Kuv Mus—Rau Ib Leeg thiab Tsev Neeg: 2023

Daim Duab
Yexus thiab tus poj niam uas txhos caug

Kuv Yuav Tsis Rau Txim rau Koj Thiab, los ntawm Eva Koleva Timothy

Plaub Hlis Ntuj 24–30

Yauhas 7–10

“Kuv Yog tug Tswv Yug Yaj Zoo”

Thaum koj nyeem Yauhas 7–10, tej zaum tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav tshoov koj lub siab txog tej lub ntsiab cai ntawm cov lus qhuab qhia hauv tej tshooj no. Qhov uas koj sau ntawv txog koj tej kev tshoov siab yuav pab koj ua raws li tej ntawd.

Sau Ntawv txog Koj tej Kev Tshoov Siab

Txawm Yexus Khetos tau los kom neeg txhua tus “tau zoo nyob kaj siab lug” (Lukas 2:14) los, “cov pej xeem thiaj tsis sib haum, vim qhov uas lawv sib cav hais txog Yexus ntawd” (Yauhas 7:43). Cov neeg uas tau pom tib yam twb tau xav sib txawv txog qhov uas Yexus yog leej twg. Ib txhia xav hais tias, “Nws yog neeg zoo,” tiam sis lwm tus hais tias, “Nws yog tus uas ntxias sawv daws xwb” (Yauhas 7:12). Thaum Nws tau kho ib tug neeg dig muag zoo nyob rau Hnub Caiv, ib txhia hais tias, “Tus txiv neej uas ua li no yeej tsis yog tus uas Vajtswv txib los, rau qhov nws tsis hwm Hnub Xanpataus,” tiam sis muaj qee leej nug hais tias, “Tus neeg txhaum yuav ua li cas ua tau tej txuj ci tseem ceeb no?” (Yauhas 9:16). Tiam sis txawm yog muaj kev ua xyem xyav li no los, cov uas nrhiav qhov tseeb tau paub tias Nws tej lus muaj hwj chim, vim “Yeej tsis muaj ib tug txawj hais li tus txiv neej no hais li” (Yauhas 7:46). Thaum cov neeg Yudais hais kom Yexus “qhia qhov tseeb rau peb” txog qhov uas Nws puas yog tus Khetos, Nws tau qhia ib lub ntsiab cai uas yuav pab peb paub qhov tseeb thiab qhov cuav: Nws hais tias, “Kuv pab yaj paub kuv lub suab; kuv paub kuv pab yaj thiab pab yaj raws kuv qab” (Yauhas 10:24, 27).

Daim Duab
lub cim txog kev kawm ntawm yus ib leeg

Tej lub Tswv Yim Kawm Vaj Lug Kub ntawm Yus Ib Leeg

Yauhas 7:14–17

Thaum kuv ua raws li Yexus Khetos tej lus qhia, kuv yuav paub tias tej lus qhia ntawd muaj tseeb.

Cov neeg Yudais tau xav tsis thoob vim Yexus paub ntau heev, vim nws tsis tau mus kawm ntawv (saib nqe 15)—los yog hais tias, nws tsis tau kawm raws li ib txoj kev uas lawv paub lawm. Ib yam li Yexus teb, Nws tau qhia tias muaj ib txoj kev txawv kom paub qhov tseeb, tsis hais lawv tau kawm ntawv li cas los yog muaj lub neej zoo li cas. Raws li Yauhas 7:14–17 qhia, yus yuav tsum ua li cas kom paub tias tej lus qhuab qhia uas Yexus qhia muaj tseeb? Tus txheej txheem no tau pab koj li cas kom koj zaj lus tim khawv txog txoj moo zoo muaj zog?

Yauhas 8:2–11

Tus Cawm Seej yeej muaj siab hlub tshua rau txhua leej txhua tus.

Thaum nws hais txog tus Cawm Seej txoj kev hais lus rau ib tug poj niam uas deev luag txiv, Txwj Laug Dale G. Renlund hais tias: “Tus Cawm Seej yeej tsis pom zoo rau kev deev luag poj luag txiv. Tiam sis Nws kuj tsis rau txim rau tus poj niam. Nws yaum tus poj niam kom hloov nws lub neej. Tus poj niam xav hloov siab vim tus Cawm Seej muaj siab hlub thiab kev hlub tshua. Joseph Smith Kev Txhais phau Npaivnpaum qhia tias tus poj niam twb hawm Yexus tom qab ntawd: ‘Thiab txij thaum ntawd los tus poj niam qhuas Vajtswv, thiab ntseeg nws lub npe’ [saib Yauhas 8:11, lub cim nram qab c]” (“Peb tus Tswv Yug Yaj Zoo,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2017, 30).

Thaum twg koj tau xav zoo li tus poj niam no, thaum tus Cawm Seej tau muab siab hlub tshua rau koj thiab tsis rau txim rau koj. Thaum twg koj tau xav zoo li cov xib hwb thiab cov Falixais no, liam los yog txiav txim rau lwm tus thaum koj tseem ua txhaum thiab? (saib Yauhas 8:7). Koj kawm dab tsi ntxiv los ntawm tus Cawm Seej txoj kev sib tham nrog cov xib hwb thiab cov Falixais thiab tus poj niam uas deev luag txiv? Koj kawm dab tsi txog tus Cawm Seej txoj kev zam txim thaum koj nyeem tej nqe no?

Kuj saib “Go and Sin No More” (video), ChurchofJesusChrist.org.

Yauhas 9

Yog peb muaj kev ntseeg, Vajtswv yuav tshwm sim nyob rau hauv peb tej kev txom nyem.

Yauhas 9:1–3 qhia dab tsi rau koj txog tej teeb meem thiab tej kev txom nyem ntawm lub neej no? Thaum koj nyeem Yauhas 9, cia li xav txog qhov uas tus txiv neeg dig muag “kom sawv daws pom Vajtswv lub hwj chim xwb.” Koj tau pom Vajtswv lub hwj chim zoo li cas nyob hauv koj lub neej—tsis hais thaum koj raug kev txom nyem?

Yauhas 10:1–30

Yexus Khetos yog tus Tswv Yug Yaj Zoo

Txawm yog koj tsis paub ntau txog tej pab yaj thiab kev saib xyuas cov yaj, yog koj nyeem Yauhas 10, thaum tus Cawm Seej hais tias, “Kuv yog tus tswv yug yaj zoo,” ces koj yuav kawm tej yam tseeb tseem ceeb txog Nws. Xwv kom nrhiav tau tej yam tseeb no, nrhiav tej kab lus uas piav tias ib tug neeg yug yaj zoo li cas ces xav txog qhov uas tej lus ntawd hais dab tsi txog tus Cawm Seej. Ntawm no muaj tej lus piav zoo li no:

  • Nqe 3: “Thaum nws cuab nws pab yaj tej npe, pab yaj paub nws lub suab thiab nws coj nws pab yaj tawm mus.”

  • Nqe 11: Nws “txaus siab tuag theej paj yaj.”

  • Nqe 16: “Lawv yuav los tua ib pab koom ib tug tswv xwb.”

Ntawm no muaj tej lus nug ntxiv kom pab koj xav txog tshooj no: Vim li cas Yexus zoo li ib lub qhov rooj? (saib nqe 7–9). Nws tau ua li cas kom koj “tau txoj sia puv npo”? (nqe 10). Thaum twg koj tau xav tias Nws paub koj zoo? (saib nqe 14). Koj ua li cas thiaj paub tus Tswv Yug Yaj Zoo lub suab? (saib nqe 27).

Kuj saib Phau Ntawv Nkauj 23; Exekhees 34; Amas 5:37–39; 3 Nifais 15:21–16:5; Gerrit W. Gong, “Tus Tswv Yug Yaj Zoo, Vajtswv tus Me Nyuam Yaj,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2019, 97–101.

Daim Duab
lub cim rau tsev neeg txoj kev kawm ua ke

Tej lub Tswv Yim rau Tsev Neeg Kev Kawm Vaj Lug Kub thiab Tsev Neeg Hmo Ua Ke

Yauhas 7:24.Kom pab nej tsev neeg to taub Yexus tej lus qhia nyob hauv Yauhas 7:24, tej zaum nej yuav xav muab ib yam dab tsi rau lawv saib, ib yam uas sab nraud yeej tsis zoo li sab haud. Los sis nej tsev neeg yuav xav hais txog tej zaj thaum twg lawv kawm kom tsis txhob txiav txim rau lwm tus raws li saib lawv zoo li sab nraud. Tej zaum nej yuav xav qhia txog tej cwj pwm ntawm txhua tus hauv nej tsev neeg uas tsis yooj yim pom tau (kuj saib 1 Xamuyees 16:7; Thomas S. Monson, “Saib Lwm Tus Raws li Qhov uas Lawv Rais Tau Los Ua Neeg Zoo Li Cas,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2012, 68–71).

Yauhas 8:31–36.Qhov uas ib tug neeg “ua txoj kev txhaum qhev” txhais li cas? (kuj saib Maulaunais 7:11). Tej lus tseeb uas Yexus qhia twg yuav ua rau peb muaj kev ywj siab?

Daim Duab
Yexus Khetos kho ib tug neeg dig muag kom nws pom kev

Yexus Kho tus Neeg Dig Muag, los ntawm Carl Henrich Bloch

Yauhas 9.Nej yuav ua li cas pab nej tsev neeg xav txog zaj dab neeg thaum Yexus tau kho tus neeg dig muag nyob hauv Yauhas 9? Tej zaum nej yuav xav ua yeeb yam ua ke los sis qhib daim video rau lawv saib no “Jesus Heals a Man Born Blind” (ChurchofJesusChrist.org). Tej lub sij hawm cia li nres tsis hais dab neeg kom nej tsev neeg nyeem tau tej nqe los ntawm Yauhas 9. Caw lawv kom lawv qhia txog tej yam lawv kawm los ntawm zaj ntawd, xws li qhov uas yus hloov siab los ntseeg Yexus Khetos txoj moo zoo txhais li cas.

Yauhas 10:1–18, 27–29.Kom pab nej tsev neeg kawm los ntawm zaj lus piv txwv txog tus tswv yug yaj zoo, hais kom lawv txhua tus kos duab txog ib yam los ntawm tej yam no: ib tug tub sab, lub qhov rooj, ib tug neeg yug yaj, tus uas luag ntiav (ib tug uas luag ntiav ua hauj lwm), ib tug hma, thiab ib tug yaj. Caw lawv kom nyeem Yauhas 10:1–18, 27–29, ces sib tham nrog nej tsev neeg txog tej yam uas tus Cawm Seej qhia txog tej yam lawv twb kos duab lawm.

Yog xav tau tswv yim ntxiv txog kev qhia cov me nyuam, cia li saib lub lim tiam no tus txheej txheem qhia nyob hauv Come, Follow Me—For Primary.

Zaj nkauj qhuas Vajtswv zoo hu: “Tus Tswv yog Qhov Kaj,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 31.

Kev Kawm Zoo Dua Ntxiv ntawm Yus Ib Leeg

Nrhiav tej lus uas tshoov koj lub siab. Thaum koj nyeem vaj lug kub, tej zaum tus Ntsuj Plig yuav ua rau koj xav txog tej lo lus los yog tej kab lus uas tshoov koj lub siab thiab txhawb koj lub siab los sis ua rau koj xav tias twb sau li ntawd rau koj ib leeg xwb. Cia li xav seb koj puas yuav sau ntawv txog tej lus twg uas tshoov koj lub siab nyob hauv Yauhas 7–10.

Daim Duab
Khetos nrog ib tug me nyuam yaj

Tsis Poob Zoo Ntxiv Li Lawm, los ntawm Greg K. Olsen

Luam