„117 pamoka. Izraelio stovykla. „Mano angelai eis pirma jūsų“, Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2025)
„Izraelio stovykla“, Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis
1834 m. gegužės mėn. Izraelio stovykla išvyko iš Kertlando, Ohajo, ir pradėjo daugiau nei 1 280 kilometrų (800 mylių) kelionę pėsčiomis. Nors stovyklos nariai kelyje susidūrė su daugybe sunkumų ir kliūčių, jie taip pat patyrė daug palaiminimų. Ši pamoka gali padėti mokiniams suprasti, kad Dievas bus su jais ir jiems padės, jei jie nuspręs Juo sekti.
Galimos mokymosi užduotys
Tai antroji iš trijų pamokų apie Izraelio stovyklos patirtis, dėstomų per savaitės Doktrinos ir Sandorų 102–105 pamokas. Jei nevedėte ankstesnės pamokos, apsvarstykite, kaip galite įtraukti jos dalis į šią pamoką.
Pamoką galite pradėti nuo vyresniojo Džefrio R. Holando teiginio studijavimo ir toliau pateiktų klausimų aptarimo.
Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys vyresnysis Džefris R. Holandas aprašė kelią, kuris gali būti privalomas Jėzaus Kristaus sekėjams:
14:18
Mano mylimi broliai ir seserys, krikščionybė yra guodžianti, bet dažnai nėra patogi. Kelias į šventumą ir laimę čia ir po to yra ilgas ir kartais uolėtas. Jis reikalauja laiko ir valios. Tačiau, be abejo, atlygis už tai yra didžiulis. (Džefris R. Holandas, „Viešpaties laukimas “, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga )
Kokias mintis ar jausmus sukėlė šis teiginys?
Paprašykite mokinių pagalvoti, dėl ko jiems asmeniškai gali būti sunku sekti Gelbėtoju, taip pat kodėl verta ar galėtų būti verta stengtis. Mokiniams apmąsčius savo situacijas, galite visi kartu aptarti toliau pateiktus klausimus.
Dėl ko šiandien gali būti sunku būti Jėzaus Kristaus pasekėju?
Mokiniai gali pasidalyti tokiomis mintimis: norint sekti Gelbėtoju gali tekti skirti daug laiko ir pastangų, Jėzaus Kristaus sekėjai dažnai turi būti kitokie nei likęs pasaulis arba Gelbėtojo sekėjus kartais persekioja kiti.
Kaip manote, kodėl galiausiai verta stengtis sekti Gelbėtoju?
Šioje pamokoje susipažinsite su Izraelio stovyklos kelione iš Ohajo į Misūrį. Kelionė buvo ilga, sunki ir reikalavo daug pastangų. Tačiau pakeliui stovyklos nariai taip pat sulaukė didelių palaiminimų. Studijuodami ieškokite tiesų, kurios galėtų padėti jums sekti Jėzumi Kristumi, kai tai daryti sunku.
Izraelio stovykla pradeda kelionę
Galite paprašyti mokinių papasakoti, ką jie prisimena apie Izraelio stovyklos tikslą. Jei reikia, parodykite toliau pateiktą žemėlapį ir pateikite arba apibendrinkite tolesnę pastraipą. Taip pat galite parodyti vaizdo įrašą „Zion’s Camp “ (18:44), esantį svetainėje ChurchofJesusChrist.org , nuo 2:13 iki 3:02.
21:29
1834 m. gegužės mėn. Izraelio stovyklos nariai pradėjo daugiau nei 1 280 kilometrų (800 mylių) kelionę link Misūrio. Iš Kertlando, Ohajo valst., ir Pontiako, Mičigano teritorijos, tuo pačiu metu išvyko dvi stovyklos grupės. Galiausiai šios dvi grupės susijungė Misūryje. Izraelio stovyklą, vėliau žinomą kaip Sionės stovykla, sudarė apie 200 vyrų, 12 moterų ir 10 vaikų. Jų tikslas buvo padėti sugrąžinti šventuosius Misūryje į jų žemes, kurios buvo iš jų nesąžiningai atimtos.
Ši pamokos dalis skirta padėti mokiniams sužinoti, ką patyrė Izraelio stovyklos nariai kelionėje.
Galite mokiniams išdalyti dalijamąją medžiagą „Izraelio stovyklos patirtys“. Duokite mokiniams laiko išstudijuoti turinį ir aptarti dalijamojoje medžiagoje pateiktus klausimus.
Norėdami paįvairinti, galite trims savanoriams paskirti mokyti po vieną dalijamosios medžiagos dalį. Jie gali mokyti stovėdami priešais klasę arba keliose klasės vietose, keičiantis mažoms grupėms.
Kitas variantas galėtų būti parodyti vaizdo įrašo „Zion’s Camp “ dalis. Pasibaigus kiekvienam toliau tiksliai nurodytam laikui, galite sustabdyti vaizdo įrašą ir paprašyti mokinio perskaityti apie atitinkamą patirtį iš dalijamosios medžiagos.
1 patirtis 3:02–5:00
21:29
2 patirtis 5:01–8:02
21:29
3 patirtis 8:03–13:06
21:29
Vyresnysis Džordžas A. Smitas (1817–1875) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo prisiminė apie tam tikras sąlygas, su kuriomis Izraelio stovykla susidūrė kelionėje:
Pranašas Džozefas lygiai su visais nešė visus kelionės vargus. Be to, kad rūpinosi stovyklos aprūpinimu ir pirmininkavo jai, jis daugumą laiko ėjo pėsčiomis, ir jo kojos, kaip ir kitų, buvo visos pūslėtos, kruvinos ir skaudėjo, kas buvo visiškai natūralu per dieną nužygiuojant 40–65 kilometrus karštu metų laiku. Bet per visą kelionę jis nė karto nemurmėjo ir nesiskundė, o dauguma stovyklos vyrų skundėsi jam skaudančiais kojų pirštais, nutrintomis kojomis, ilgu žygiavimu, skurdžiu maistu, prasta duona, netikusiais kukurūzų paplotėliais, sugedusiu sviestu, prarūgusiu medumi, kirmėlėtu bekonu bei sūriu ir t. t. […] Tačiau mes buvome Sionės stovykla, nors daugelis mūsų buvo nepamaldūs, nedėmesingi, nerūpestingi, neatidūs, kvaili ar velniški ir to nesuvokėme. Džozefas turėjo mus kęsti ir mokyti kaip vaikus. Tačiau stovykloje buvo ir daug tokių, kurie niekada nemurmėjo ir kurie visada buvo pasiruošę ir pasiryžę padaryti tai, ko norėjo mūsų vadovas. (Džordžo A. Smito citata iš knygos Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 277 )
Kaip manote, kodėl stovyklos nariai taip skirtingai reagavo į tas pačias aplinkybes?
Kas gali mums padėti išlaikyti teigiamą požiūrį, kai patiriame sunkumų bandydami sekti Gelbėtoju?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 103:20 ir toliau pateiktą Pirmosios Prezidentūros nario prezidento Hiberio Č. Kimbolo (1801–1868) teiginį:
Nepaisant to, kad mūsų priešai nuolat grasino panaudoti jėgą, mes nebijojome ir nedelsėme vykdyti savo žygio, nes Dievas buvo su mumis ir Jo angelai ėjo priešais mus, ir mūsų mažosios grupės tikėjimas buvo nepajudinamas. Mes žinome, kad angelai buvo mūsų bendražygiai, nes matėme juos. (Hiberio Č. Kimbolo citata knygoje Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 278 )
Kaip, jūsų manymu, šis palaiminimas būtų paveikęs jus, jei būtumėte dalyvavę Izraelio stovykloje?
Kokiais būdais Viešpats šiandien padeda savo sekėjams atlikti sunkius dalykus?
Kai Izraelio stovykla buvo vos už vienos dienos kelio nuo Džeksono apygardos, prie jų priėjo penki ginkluoti vyrai. Vyrai gyrėsi, kad daugiau nei trys šimtai kitų ateina pulti stovyklos. Stovyklos nariams tariantis, ką daryti, pranašas Džozefas Smitas pasakė: „Būkite ramūs ir žiūrėkite į Dievo išgelbėjimą.“
Po dvidešimties minučių stovyklą užklupo smarki liūtis. Dėl audros netoliese tekančios upės vanduo smarkiai pakilo ir priešai negalėjo kirsti upės ir pulti. Daugelis Izraelio stovyklos narių rado prieglobstį netoliese esančioje nedidelėje bažnyčioje. Po akimirkos į bažnyčią įžengė lietuje permirkęs Džozefas Smitas ir sušuko: „Šioje audroje yra Dievas!“
Kitą rytą po audros stovyklos nariai rado savo palapines ir reikmenis permirkusius ir išmėtytus, bet neužpuolė nė vienas žmogus (citata ir santrauka iš Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days , vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 [2018], p, 203–204 ).
Jei būtumėte priklausę Izraelio stovyklai, kaip ši patirtis galėtų paveikti jūsų jausmus pranašui Džozefui Smitui?
Ko ši patirtis gali pamokyti jus apie Dievą sunkiomis jūsų gyvenimo akimirkomis?
Pasiūlykite mokiniams aptarti, ką jie sužinojo iš šios studijavimo užduoties, užduodami toliau pateiktus ar panašius klausimus.
Aptardami mokiniai gali atrasti tiesą, panašią į šią: Dievas bus su mumis ir padės mums, jei stengsimės Juo sekti.
Skirkite šiek tiek laiko, kad rastumėte ir studijuotumėte vieną ar daugiau Raštų ištraukų, kuriose mokoma apie Dievo troškimus būti su mumis ir padėti mums gyvenime. Galite pasirinkti savo Raštų ištraukas arba ištraukas iš šio sąrašo:
Į ką atkreipėte dėmesį studijuodami Raštų ištraukas? Kodėl?
Kokie jūsų sužinoti dalykai galėtų padėti žmonėms, kuriems sunku sekti Jėzumi Kristumi?
Galite paliudyti apie tiesas, kurias šiandien aptarėte, ir paraginti mokinius veikti pagal dvasinius raginimus, kuriuos galėjo gauti.
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:
14:45
Tai ankštas, siauras, kartais varžantis kelias, bet juo galima įdomiai ir sėkmingai keliauti būnant „[nepajudinamiems] dėl Kristaus, [turint] tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms“ [2 Nefio 31:20 ]. Drąsiai eidami tokiu užsibrėžtu keliu, nukalsite sau nepalaužiamą tikėjimą, rasite apsaugą nuo pučiančių blogų vėjų, netgi nuo strėlių viesule, ir pajusite į uolą panašią mūsų Išpirkėjo stiprybę, ant kurios nenuilstamai statydami savo mokinystę jūs negalėsite griūti. (Džefris R. Holandas, „Mokinystės kaina… ir palaimos “, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga )
Sesuo Mišelė D. Kreig, pirmoji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje, mokė:
Kristaus mokiniai visada patirdavo sunkius laikus. […]
Kai ateina sunkūs laikai, stengiuosi prisiminti, kad sekti Kristumi pasirinkau dar prieš ateidama į žemę ir kad visi mano tikėjimo, sveikatos ir ištvermės išbandymai yra mano buvimo čia priežastis. (Mišelė D. Kreig, „Visa širdimi “, 2022 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga )
Natanas Boldvinas ir Džordžas A. Smitas pasakojo:
Eidami per šias didžiules girias kartais kentėdavome dėl vandens stygiaus; nepripratę prie tokios šalies, nebuvome jai pasiruošę. Kartais gerdavome nuo žolės surinktą rasą. Per rasa nuklotą žolę braukdavome indą, į jį krisdavo lašai ir šitoks iškoštas vanduo buvo paruoštas gerti. (Nathan Bennett Baldwin, Account of Zion’s Camp, 1882, 11–12, Church History Library, Salt Lake City; rašyba ir skyryba taisyta)
Daug kentėjome nuo troškulio ir buvome priversti gerti vandenį iš pelkių, kuriose knibždėjo gyvių – šitaip išmokau per dantis košti kirmėles [galbūt uodų lervas]. (Memoirs of George A. Smith, circa 1860–1882, 19–20 , Church History Library, Salt Lake City; rašyba taisyta)
Per diskusiją, kodėl gali būti sunku būti Jėzaus Kristaus mokiniu, galite parodyti vaizdo įrašą „The Cost—and Blessings—of Discipleship “ (14:40, nuo 0:24 iki 2:31), pateiktą svetainėje ChurchofJesusChrist.org . Tada galite vesti diskusiją, kokia yra mokinystės kaina ir palaiminimai.
14:45
Kad padėtumėte mokiniams paaiškinti, ko jie išmoko iš Izraelio stovyklos patirties, galite pateikti toliau aprašytą užduotį. Pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad ką tik patyrė stebuklingą audrą, kuri neleido Izraelio stovyklos priešams kirsti upės. Jie gali parašyti laišką savo artimiesiems ir pasidalyti iki šiol kelionėje išmoktomis pamokomis. Jie gali papasakoti, ko iš savo patirties išmoko apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.