„137 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 127–128, 1-a dalis. Mirusiųjų išgelbėjimas“, Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2025)
„Doktrinos ir Sandorų 127–128, 1-a dalis“, Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis
137 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 125–128
Doktrinos ir Sandorų 127–128, 1-a dalis
Mirusiųjų išgelbėjimas
1840 metų rugpjūtį Džozefas Smitas pirmą kartą mokė krikšto už mirusiuosius doktrinos. Bažnyčios nariai džiaugėsi galimybe teikti išgelbėjimo apeigas mirusiems giminaičiams. Džozefas Smitas rašė laiškus šventiesiems, mokydamas krikšto už mirusiuosius apeigų. Ši pamoka gali padėti mokiniams pajusti Dangiškojo Tėvo meilę jiems, pasireiškiančią per šventyklos apeigas.
Galimos mokymosi užduotys
Pavyzdys
Toliau pateiktas pavyzdys gali padėti mokiniams apmąstyti savo požiūrį į Gelbėtojo doktriną apie krikštą už mirusiuosius. Mokiniai gali suvaidinti, kaip atsakytų Anai.
Per pokalbį su misionieriais Ana sužinojo apie būtinybę sekti Gelbėtojo pavyzdžiu ir būti pakrikštytai (žr. Mato 3:13–17, Jono 3:5, 2 Nefio 31:4–11). Ji nuoširdžiai troško krikšto, bet nerimavo dėl savo mirusios sesers. Ana paklausė misionierių: „O kaip mano sesuo, kuri mirė dar nepakrikštyta?“
-
Kokie jausmai, kuriais norėtumėte pasidalyti, jums kyla svarstant Gelbėtojo doktrinos elementus?
Priminkite mokiniams, kad visais laikais žmonės, įskaitant pirmuosius Bažnyčios narius, užduodavo tokius klausimus kaip Ana. Per pranašą Džozefą Smitą Dangiškasis Tėvas apreiškė, kaip Jo planas gali išgelbėti visus, kurie nori būti išgelbėti.
Dangiškojo Tėvo planas
Viešpats palaipsniui apreiškė Džozefui Smitui krikšto už mirusiuosius doktriną. 1840 metų rugpjūtį Džozefas Smitas pamokslavo Symoro Brunsono laidotuvėse. Per pamokslą jis pažvelgė į našlę Džeinę Nyman, kurios sūnus mirė nekrikštytas. Džozefas rėmėsi 1 Korintiečiams 15:29 ir mokė, kad Dievo planas leidžia krikštyti gyvą asmenį už mirusįjį. Vėliau Džeinė buvo pakrikštyta už savo sūnų Kyrą. Tai buvo pirmasis krikštas už mirusiuosius šiuo Evangelijos laikotarpiu (žr. Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 [2018], p. 421–422).
Vėliau Viešpats apreiškė, kad krikštą už mirusiuosius reikia atlikti šventykloje (žr. Doktrinos ir Sandorų 124:29–32). 1841 metų lapkritį nebaigtoje Navū šventykloje šventieji buvo pradėti krikštyti už savo protėvius. 1842 metų rugsėjį Džozefas Smitas nurodė šventiesiems registruoti šias apeigas ir kitas svarbias detales. Šie nurodymai dabar užrašyti Doktrinos ir Sandorų 127 ir 128 skyriuose (žr. Saints, 1:476–477). Džozefas Smitas paaiškino, kad registratorius turėtų būti apeigų liudytojas ir saugoti tikslius įrašus, kurie būtų įrašyti visuotinėje Bažnyčios knygoje. Jis taip pat mokė, kad kiti turėtų būti apeigų liudytojai (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:2–4). Tada jis paaiškino, kodėl ši tvarka turi būti labai konkreti.
Prieš skaitant Doktrinos ir Sandorų 128:5, gali būti naudinga paaiškinti, kad „prieš pasaulio įkūrimą“ reiškia laiką iki žemės sukūrimo, kai vyko pasitarimas danguje (žr. Abraomo 3:22–27).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 128:5 ir raskite, ką galite išmokti apie krikštą už mirusiuosius pagal Dangiškojo Tėvo planą.
-
Ko ši eilutė moko jus apie Dangiškąjį Tėvą ir Jo planą?
Padėkite mokiniams nustatyti šią tiesą: Dangiškasis Tėvas paruošė kelią, kaip išgelbėti tuos, kurie miršta nežinodami Evangelijos.
Galite tiesą parašyti lentoje, kad padėtumėte mokiniams ją aptarti. Mokiniams šią tiesą suprasti gali padėti kai kurie iš toliau pateiktų klausimų. Galite išplėsti diskusiją paprašydami mokinių pasidalyti, ką mano apie klasės draugų komentarus.
-
Ko ši tiesa jus moko apie Dangiškojo Tėvo savybes, charakterį ar tikslą?
-
Kokios įtakos ši tiesa gali turėti jums ir jūsų šeimai?
Kad padėtumėte mokiniams suvokti šios tiesos svarbą, galite pasidalyti savo liudijimu apie ją. Taip pat galite parodyti toliau pateiktą teiginį ir paklausti mokinių, ką apie jį mano.
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijo apie Jėzų Kristų ir mirusiųjų išpirkimą.
Mūsų įpareigojimas toks pat platus ir gilus kaip Dievo meilė Jo vaikams visais laikais ir bet kokioje vietoje. Mūsų pastangos mirusiųjų labui iškilmingai liudija, kad Jėzus Kristus yra dieviškasis visos žmonijos Išpirkėjas. Jo malonė ir pažadai pasiekia netgi tuos, kurie gyvenime Jo nerado. Jo dėka kaliniai iš tiesų išeis laisvi. (D. Todd Christofferson, „The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus“, Ensign, Nov. 2000, 11)
Užrašyta žemėje ir danguje
Galite parodyti šventyklos krikštyklos iliustraciją. Paprašykite mokinių parodyti registratorių ir liudytojus. Tada paraginkite mokinius rasti ir pažymėti šias pareigas Doktrinos ir Sandorų 128:3. Jei mokiniai buvo liudytojai, jie gali pasidalyti savo patirtimi.
Vienas iš būdų padėti mokiniams rasti sąsajų šiuose skyriuose yra grįžti prie situacijos su Ana.
Po krikšto Ana apsilankė šventykloje ir buvo pakrikštyta už mirusią seserį. Ji svarsto, kaip galėtų sužinoti, kad apeigos galioja danguje.
Prieš mokiniams skaitant toliau pateiktas Raštų ištraukas, galite paaiškinti, kad Doktrinos ir Sandorų 128:8 frazė „propria persona“ reiškia už save pakrikštytus žmones, o „savo įgaliotinius“ – tuos, kurie krikštijasi už kitus žmones.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 127:5–7, 128:6–8 ir raskite, kuo galėtumėte pasidalyti su Ana atsakydami į jos klausimą.
-
Kokius žodžius ar frazes pasakytumėte Anai?
-
Kaip manote, kodėl Dangiškojo Tėvo plane svarbu registruoti apeigas?
-
Kaip šių eilučių supratimas gali paveikti jūsų patirtį šventykloje?
Paaiškinkite, kad šventyklose atliktos apeigos yra surišančios žemėje ir danguje dėl kunigystės raktų, grąžintų per pranašą Džozefą Smitą (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:9–11).
„Tedžiūgauja jūsų širdys ir būna nepaprastai džiugios“
Šio skyriaus tikslas – padėti mokiniams pajusti Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plano didybę. Galite lentoje parašyti Dangiškojo Tėvo planas ir pakviesti mokinius pridėti žodžių ar frazių, išreiškiančių, kokius jausmus jis jiems kelia. Paprašykite kelių mokinių paaiškinti, kodėl taip jaučiasi.
Mokiniai taip pat gali lentoje parašyti savo jausmus, kuriuos patyrė šventykloje dalyvaudami krikšto ir patvirtinimo apeigose.
Mokiniams skaitant toliau pateiktą Raštų ištrauką ir aptariant su ja susijusius klausimus, jie gali lentoje rašyti žodžius ar frazes.
Savo laiške Džozefas Smitas poetiškai išreiškė savo požiūrį į šlovingą išpirkimo už mirusiuosius doktriną. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 128:22–23 ir raskite emocijas, išreikštas dėl Dangiškojo Tėvo plano.
-
Kokie šių eilučių žodžiai ar frazės atspindi jūsų jausmus, kuriuos kelia Dangiškojo Tėvo planas Jo vaikams išgelbėti?
-
Kada patyrėte bent vieną iš šių jausmų dalyvaudami šventyklos ir šeimos istorijos darbe?
-
Ką, jūsų nuomone, reiškia „kaliniai išeis laisvi“? (22 eilutė). Kodėl tai gali būti didelio džiaugsmo priežastis?
Galite mokinių paprašyti išreikšti savo jausmus apie išpirkimo už mirusiuosius doktriną. Paprašykite jų tai darant atkreipti dėmesį į bet kokius gautus Dvasios raginimus. Jie gali užrašyti, nupiešti ar įrašyti žinutę. Mokiniai galėtų remdamiesi kai kuriomis lentoje surašytomis frazėmis aprašyti, kaip Dangiškojo Tėvo planas suteikia viltį tiems, kurie miršta nežinodami Evangelijos. Jie taip pat gali aprašyti išgelbėjimo plano poveikį savo šeimai. Mokiniai gali apibūdinti reikšmingus patyrimus, gautus dalyvaujant šventyklos ir giminės istorijos darbe.
Skyrę pakankamai laiko, paprašykite savanorių pasidalyti savo mintimis. Jūs taip pat galite pasidalyti, ką manote apie mirusiųjų išpirkimą pagal Dangiškojo Tėvo planą.