Jono 18:33–40; Luko 23:8–11

Jėzus teisiamas ir plakamas

Po to, kai Jėzus buvo suimtas ir neteisingai teisiamas žydų vadovų, Jis buvo išsiųstas teisti pas romėnų jurisdikcijai priklausiusį Pilotą. Gelbėtojas nuolankiai pasidavė romėnams, buvo skaudžiai nuplaktas ir nuteistas mirti. Šios pamokos tikslas – padėti jums daugiau sužinoti apie Gelbėtojo meilę visiems, Jo tobulą charakterį ir apie tai, kaip geriau sekti Jo pavyzdžiu.

Kai su jumis netinkamai elgiamasi

• Kokiose dažniausiai pasitaikančiose situacijose gali būti tyčiojamasi iš paauglio, jis gali būti neteisingai apkaltintas arba su juo netinkamai elgiamasi?

• Kaip į tokį elgesį gali reaguoti tipiškas paauglys?

Viešpats gali būti su mumis ir padėti mums augti po sunkių patirčių. Jis gali padėti mums reaguoti į sunkumus ir pasipriešinimą Kristaus būdais. Pagalvokite apie savo asmeninę patirtį, kai iš jūsų tyčiojosi, neteisingai kaltino ar netinkamai elgėsi, taip pat apie tai, kaip reagavote ir kodėl.

Artėjant paskutiniams Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiams, iš Jo buvo tyčiojamasi, Jis buvo neteisingai kaltinamas ir su Juo buvo netinkamai elgiamasi. Studijuodami šiuos paskutinius Gelbėtojo gyvenimo įvykius, ieškokite charakterio bruožų, kurie padėjo Jam sąžiningai ištverti ir užbaigti savo misiją. Taip pat maldoje pagalvokite, kaip galite sekti Jo pavyzdžiu.

Jėzus neteisingai teisiamas ir pasmerkiamas mirti

Po to, kai Jėzus kentėjo Getsemanės sode, Jis buvo suimtas, o žydų vadovai (sinedrionas) neteisingai Jį teisė ir pasmerkė mirti. Tačiau kadangi Izraelis buvo Romos valdžioje, egzekuciją galėjo leisti tik romėnai. Dėl šios priežasties žydai nusiuntė Jėzų pas Pilotą, Judėją valdžiusį romėnų vadovą, kaltindami Jį maištu prieš romėnų valdžią už tai, kad jis tvirtino esąs „žydų karalius“ (žr. Morkaus 15:2). Pilotas nusiuntė Jėzų pas Erodą Antipą, kuris buvo atvykęs į Jeruzalę per Paschos šventę, tikėdamasis, kad Erodas teis Jį Galilėjoje, tačiau Erodas nusiuntė Jėzų atgal pas Pilotą.

Perskaitykite du ar daugiau toliau pateiktų pasakojimų apie tai, kaip Jėzus buvo neteisingai apkaltintas ir galiausiai pasmerktas. Skaitydami ieškokite, kaip Jėzus reagavo kiekvienoje iš šių situacijų. Atminkite, kad Jis turėjo galią išsilaisvinti iš šių aplinkybių (žr. Morkaus 26:52–54).

1. Jėzų apklausia sinedrionas. Perskaitykite Mato 26:57–68 arba peržiūrėkite vaizdo įrašą „Jesus Is Tried by Caiaphas, Peter Denies Knowing Him“ (liet. „Jėzus teisiamas Kajafo, Petras neigia Jį pažįstantis“, nuo 0:00 iki 1:39). Šį vaizdo įrašą galima rasti ChurchofJesusChrist.org.

   Jesus Is Tried by Caiaphas, Peter Denies Knowing Him

   Jesus is tried before Caiaphas and the chief priests. Peter denies knowing Him and weeps bitterly.

2. Jėzų apklausia Pilotas. Perskaitykite Jono 18:33–40 arba peržiūrėkite vaizdo įrašą „Jesus Is Condemned Before Pilate“ (liet. „Jėzus nuteisiamas priešais Pilotą“; 3:19), esantį ChurchofJesusChrist.org, kuriame vaizduojamas teismo procesas priešais Pilotą.

   Jesus Is Condemned before Pilate

   Jesus is arraigned and questioned before Pilate, who finds no fault in Him. Yielding to the multitude, Pilate allows Barabbas to be released and Jesus to be crucified. Matthew 27:1–2, 11–25

3. Jėzus pasirodo priešais Erodą. Perskaitykite Luko 23:8–11.

4. Jėzų nuplaka romėnų kareiviai, o vėliau Jį antrą kartą apklausia Pilotas. Perskaitykite Jono 19:1–16 arba peržiūrėkite vaizdo įrašą „Jesus Is Scourged and Crucified“ (liet. „Jėzus plakamas ir nukryžiuojamas“, nuo 0:00 iki 2:03), esantį ChurchofJesusChrist.org. Gali būti naudinga žinoti, kad rykštė – tai toks botagas, kurio keliose gijose dažnai būna įsipynę aštrūs daiktai (pvz., akmens, metalo ar kaulo gabalai). Daugelis žmonių nuplakdinimo neatlaikydavo, nes būdavo smarkiai fiziškai sužalojami.

   Jesus Is Scourged and Crucified

   A band of soldiers strips Jesus of His clothes, scourges Him, and mocks Him. He then carries His cross to Golgotha and is crucified by Roman soldiers. Matthew 27:26–50

1. Savo studijavimo žurnale užrašykite atsakymą į toliau pateiktą klausimą:

• Kaip Gelbėtojas reagavo šiose situacijose?

• Kaip manote, kodėl Gelbėtojas galėjo taip reaguoti?

Jėzaus Kristaus charakteris

Perskaitykite 1 Nefio 19:9 ir šiuos teiginius, ieškodami įžvalgų apie Gelbėtojo charakterį.

Vyresnysis Robertas D. Heilsas (1932–2017) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo tokia mintimi:

Krikščioniškas poelgis negali būti išreiškiamas viena sentencija ar formule. Gelbėtojas skirtingais atvejais elgėsi skirtingai. Susitikęs su nelabu karaliumi Erodu, Jis išliko ramus. Stovėdamas priešais Pilotą, Jis pasakė paprastą, bet galingą liudijimą apie savo dieviškumą ir siekius. […]

Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tyla, nuolankumas, atlaidumas ir nuolankaus liudijimo išsakymas reiškia pasyvumą ar silpnumą. Bet mylėti savo priešus, laiminti keikiančius, daryti gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melstis už savo skriaudėjus bei persekiotojus (žr. Mato 5:44) reikalauja tikėjimo, stiprybės, o labiausiai krikščioniškos drąsos.

(Robertas D. Heilsas, „Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“, 2008 m. lapkričio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga)

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Taip pat prisiminkite, kaip Mokytojas priešais Pilotą buvo apkaltintas ir pasmerktas nukryžiavimui [žr. Mato 27:2, 11–26]. […] Gelbėtojo romumą akivaizdžiai matome iš Jo drausmingo atsako, tvirto susivaldymo ir nenoro asmeniniams tikslams panaudoti Savo beribės galios.

(Deividas A. Bednaris, „Romūs ir nuolankios širdies“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

2. Savo studijavimo žurnale užrašykite atsakymą į toliau pateiktą klausimą:

• Ką sužinojote apie Gelbėtoją iš to, kaip Jis reagavo šiomis sudėtingomis aplinkybėmis?

• Kaip Gelbėtojas savo veiksmais parodė „meilę… žmonių vaikams“? (1 Nefio 19:9).

• Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus turi šias savybes, gali padėti jums labiau Jį mylėti ir Juo pasitikėti?

Svarbu pažymėti, kad Gelbėtojas ne kartą drąsiai reikalavo, kad kiti atsakytų už savo veiksmus (žr. Morkaus 11:15–17; Jono 2:13–16; Doktrinos ir Sandorų 133:48–51). Būdami Jėzaus Kristaus sekėjai, į pašaipas, melagingus kaltinimus ar netinkamą elgesį norime reaguoti su meile, drąsa ir romumu. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume leisti kitiems mus išnaudoti ar skriausti. „Viešpats smerkia bet kokį smurtinį elgesį, įskaitant nepriežiūrą ir fizinį, seksualinį ar žodinį smurtą“ (First Presidency letter, “Preventing and Responding to Abuse”, Mar. 26, 2018). Jei patyrėme smurtą, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į patikimą suaugusįjį.

3. Savo studijavimo žurnale atlikite vieną iš toliau nurodytų užduočių:

1. Prisiminkite, kada jautėtės išjuokti, neteisingai apkaltinti ar su jumis buvo netinkamai elgiamasi. Prašykite Dangiškojo Tėvo pagalbos per Šventąją Dvasią, kad sužinotumėte, kaip, remiantis Kristaus pavyzdžiu, galėtumėte reaguoti į šią situaciją. Užsirašykite, ką jums pavyko padaryti gerai ir ką norėtumėte patobulinti.

2. Užrašykite du pavyzdžius, kada ar kokiomis aplinkybėmis jums padėjo ar galėtų padėti Kristaus charakteriui būdingų savybių prisiminimas. Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei nuolat stengtumėtės savyje ugdyti Kristaus savybes?

3. Pasirinkite vieną Kristaus savybę, kurią norėtumėte labiau išsiugdyti. Pagalvokite, kada dienos eigoje galėtumėte praktiškai panaudoti šią savybę.

Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?

Jono 18:36. Apie kokią karalystę kalbėjo Jėzus?

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas mokė:

Aiškindamas Babilonės karaliaus Nebukadnecaro sapną Danielius karalių supažindino su tuo, „kas įvyks dienų pabaigoje“ [Danieliaus 2:28] ir paskelbė, kad „dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas kitas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ [Danieliaus 2:44]. Ši Bažnyčia ir yra toji išpranašauta dienų pabaigos karalystė, sukurta ne žmogaus, o įkurta dangaus Dievo, riedanti lyg ne žmogaus rankomis nuo kalno atkirstas akmuo ir pripildanti visą žemę [Danieliaus 2:45; taip pat žr. 35 eilutę].

Jos lemtis – įkurti Sionę ruošiantis Jėzaus Kristaus sugrįžimui ir tūkstantmečiam valdymui. Kol toji diena ateis, tai nebus karalystė politine prasme, kaip kad Gelbėtojas pasakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ [Jono 18:36; kursyvas pridėtas]. Tai labiau Jo įgaliojimo žemėje saugykla, Jo šventų sandorų valdytoja, Jo šventyklų globėja, Jo tiesos saugotoja ir skelbėja, išblaškytojo Izraelio surinkimo vieta bei „apsauga ir prieglobstis nuo audros ir nuo rūstybės, kai ji bus išlieta neskiesta ant visos žemės“ [Doktrinos ir Sandorų 115:6].

(D. Todas Kristofersonas, „Kodėl reikia Bažnyčios“, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)