Luko 22:47–71; Jono 18:1–27

„Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?“

Jėzus Kristus buvo visiškai pasiryžęs vykdyti Dangiškojo Tėvo valią. Tai ypač akivaizdu Jo kančioje Getsemanės sode, po to vykusiame suėmime ir įvykiuose prieš nukryžiavimą ir jo metu. Ši pamoka gali padėti jums sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir pasirinkti Dangiškojo Tėvo valią savo gyvenime.

Dangiškojo Tėvo valios iškėlimas aukščiau už savo valią

Įsivaizduokite, kad stovite priešais dvejas duris. Pasirinkę įeiti pro pirmąsias duris, vykdytumėte Dangiškojo Tėvo valią, bet susidurtumėte su sunkiu išbandymu. Jei pasirinktumėte eiti pro antrąsias duris, išvengtumėte išbandymo, bet nedarytumėte to, ko norėjo Dangiškasis Tėvas.

Dėl kokių priežasčių žmogus gali pasirinkti pirmąsias duris? Antrąsias duris?
Ką žinote apie Dangiškąjį Tėvą, kas galėtų padėti jums pasirinkti įeiti pro pirmąsias duris?

Akimirką pamąstykite apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir apie tai, kad pirmųjų durų pasirinkimas yra panašus į tai, kaip Jis pasirinko gyventi. Šiandienos pamokoje turėsite galimybę paskaityti apie Gelbėtojo pasirinkimus, kuriuos jis padarė savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje. Studijuodami ieškokite, kas jus įkvepia Jėzaus Kristaus veiksmuose.

Jėzus Kristus išduodamas ir suimamas Getsemanėje

Getsemanės sode Jėzus Kristus prašė savo Tėvo: „Atimk šitą taurę nuo manęs.“ Tačiau Jis aiškiai parodė, kad yra pasiryžęs vykdyti Tėvo valią, sakydamas „tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“ (Luko 22:42). Taurė, apie kurią kalbėjo Jėzus, reiškia Jo kančią ir mirtį.

Perskaitykite Jono 18:1–4, ieškodami, kaip Gelbėtojas ir toliau rodė savo įsipareigojimą vykdyti Dangiškojo Tėvo valią.

Sudarykite sąrašą keleto sunkių dalykų, kurie, kaip Jėzus žinojo, „užgrius Jį“ artimiausiomis valandomis, bet kuriuos Jis priėmė (4 eilutė).

Perskaitykite Jono 18:5–11, ieškodami, kaip Gelbėtojas reagavo į ginkluotą gaują, atėjusią Jo suimti.

Jei norite sužinoti papildomų detalių, kurių Jonas neužrašė ir kurios rodo nuostabią Jėzaus Kristaus meilę ir ryžtą, skaitykite Mato 26:52–54 ir Luko 22:50–51. Taip pat galite peržiūrėti vaizdo įrašą „The Savior Suffers in Gethsemane“ (liet. „Gelbėtojas kenčia Getsemanėje“, nuo 5:55 iki 8:30), esantį ChurchofJesusChrist.org.

The Savior Suffers in Gethsemane
Jesus, Peter, James, and John retire to the Garden of Gethsemane. Jesus submits to the Father's will and begins to suffer for the sins and afflictions of mankind. He is then betrayed and arrested. Matthew 26:36–57

Kas jums padarė įspūdį Jėzaus susitikime su ginkluota minia?
Ką Jėzaus Kristaus pavyzdys jums padeda suprasti apie susidūrimą su pasipriešinimu?
Kaip manote, kodėl Gelbėtojas sugebėjo taip elgtis šiose situacijose? Ko tai moko apie Jį?

Jėzus Kristus yra teisiamas

Suėmus Jėzų, Jis buvo atvestas pas aukštąjį kunigą Kajafą ir kitus žydų vadovus. Perskaitykite Luko 22:63–65 ir sužinokite apie neteisingą jų elgesį su Jėzumi. Taip pat galite peržiūrėti vaizdo įrašą „Jesus Is Tried by Caiaphas, Peter Denies Knowing Him“ (liet. „Jėzus teisiamas Kajafo, Petras neigia Jį pažinojęs“, nuo 0:00 iki 1:39), esantį ChurchofJesusChrist.org.

Jesus Is Tried by Caiaphas, Peter Denies Knowing Him
Jesus is tried before Caiaphas and the chief priests. Peter denies knowing Him and weeps bitterly.

Kaip manote, kodėl Gelbėtojas ryžosi iškęsti tokį žiaurų ir neteisingą elgesį?

Mormono Knygoje Nefis ir Abinadis mokė, kodėl Gelbėtojas savo noru pasidavė tokiam elgesiui. Perskaitykite 1 Nefio 19:8–9 ir Mozijo 15:5–7 ir sužinokite, kokias priežastis jie nurodė.

Studijavimo žurnale užsirašykite, kokių pamokų apie Jėzų Kristų ar iš Jėzaus Kristaus galite pasimokyti iš šių eilučių.

Galite užrašyti keletą priežasčių, kodėl šių pamokų supratimas jums yra vertingas arba asmeniškai reikšmingas.

Iš šių eilučių svarbu suprasti, kad Jėzus Kristus visose situacijose pakluso savo Tėvo valiai.

Kaip manote, ką Jėzus suprato apie Dangiškąjį Tėvą, dėl ko galėjo visiškai paklusti Jo valiai?

Prisiminkite, kada pasirinkote vadovautis tuo, ko norėjo Dangiškasis Tėvas, o ne asmeniniais pageidavimais.

Dėl ko buvo sunku pasirinkti Dievo troškimus, o ne tai, ko galbūt norėjote jūs?

Kokių palaiminimų gavote pasirinkę sekti Dangiškojo Tėvo valia net tada, kai buvo sunku?

Prezidentas Raselas M. Nelsonas uždavė keletą klausimų apie mūsų pasirengimą paklusti Dievo valiai. Skirkite šiek tiek laiko apmąstymams, kaip galėtumėte sąžiningai atsakyti į šiuos klausimus. Pagalvokite, ko gali prireikti, kad į kiekvieną klausimą galėtumėte atsakyti „taip“.

Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime? Ar tu leisi Jo žodžiams, Jo įsakymams ir Jo sandoroms veikti tai, ką darai kiekvieną dieną? Ar Jo balsui suteiksi pirmenybę visų kitų balsų atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs Jo pavedimams suteikti pirmenybę visų kitų siekių atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs savo valia pasiduoti Jo valiai?

(Raselas M. Nelsonas, „Tenugali Dievas“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Let God Prevail
President Nelson describes latter-day covenant Israel as those who let God prevail in their lives. He invites us to make God our life’s most important influence.

Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?

Ko galime pasimokyti apie Gelbėtoją iš Jo noro paklusti Dangiškajam Tėvui?

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Gelbėtojo romumas buvo pagrindinė savybė, leidusi Jam atsiduoti Dangiškojo Tėvo valiai.

Toks Viešpaties geranoriško paklusnumo ir stiprios savidrausmės nuoseklumas sukelia pagarbą ir mus moko. Kai Jėzaus suimti į Getsemanę atvyko ginkluotas šventyklos sargų ir Romos karių būrys, Petras išsitraukė kalaviją ir aukštojo kunigo tarnui nukirto dešinę ausį [žr. Jono 18:10]. Gelbėtojas palietė to tarno ausį ir jį pagydė [žr. Luko 22:51]. Prašome atkreipti dėmesį, kad Jis ištiesė ranką ir palaimino potencialų Savo suėmėją – ir tai padarė naudodamas tą pačią dangišką galią, kurią galėjo panaudoti, kad išvengtų suėmimo ir nukryžiavimo.

[…] Gelbėtojo romumą akivaizdžiai matome iš Jo drausmingo atsako, tvirto susivaldymo ir nenoro asmeniniams tikslams panaudoti Savo beribės galios.

(Deividas A. Bednaris, „Romūs ir nuolankios širdies“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kodėl aš turėčiau norėti atsiduoti Dievo valiai?

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Daugelis iš mūsų […] klaidingai galvoja, kad leisdami, jog mūsų valia būtų perimta Dievo valios, mes prarandame savo individualumą (žr. Mozijo 15:7). Iš tikrųjų mes nerimaujame ne dėl savęs, bet dėl savanaudiškų paskatų, pavyzdžiui, savo vaidmenų, laiko, pranašumo ir turto. Nenuostabu, kad Gelbėtojas mums liepė prarasti save (žr. Luko 9:24). Jis tik prašo mūsų prarasti senąjį „aš“, kad atrastume naująjį „aš“. Tai ne tapatybės praradimo, bet tikrosios tapatybės atradimo klausimas! […]

Savo valios atidavimas yra vienintelis dalykas, kurį galime padėti ant Dievo aukuro. Visi kiti mūsų „duodami“ dalykai tėra tai, ką Jis jau yra mums davęs ar paskolinęs. Tačiau kai jūs ir aš galiausiai atsiduodame, savo asmeninę valią įduodami Dievo valiai, tada mes tikrai Jam kai ką duodame! Tai vienintelis turtas, kurį tikrai galime duoti mes patys!

(Neil A. Maxwell, “Swallowed Up in the Will of the Father,” Ensign, Nov. 1995, 23, 24)