Mato 26:1–25
„Nejaugi aš, Viešpatie?“
Prieš Paschos šventę Marija patepė Gelbėtoją brangiu aliejumi, o Judas su vyriausiaisiais kunigais ir Rašto aiškintojais surengė sąmokslą nužudyti Jėzų. Per Paschos vakarienę Jėzus paskelbė, kad bus išduotas. Apaštalai klausinėjo, kas išduos Gelbėtoją: „Nejaugi aš, Viešpatie?“ Ši pamoka padės jums pasitelkti Raštuose pateiktus Gelbėtojo žodžius ir išanalizuoti savo gyvenimą bei nustatyti sritis, kuriose reikia tobulėti.
Kaip elgiamės su tuo, ką branginame
Pagalvokite apie jums labai svarbų žmogų.
-
Kodėl šis žmogus toks svarbus jums?
-
Kaip savo veiksmais parodote, koks svarbus jums yra šis žmogus?
Šioje pamokos dalyje sužinosite, kaip keli žmonės savo veiksmais parodė, kaip stipriai myli ir vertina Gelbėtoją. Mokydamiesi pagalvokite, koks svarbus, netgi gyvybiškai svarbus jums yra Gelbėtojas ir ką galite padaryti, kad parodytumėte savo meilę Jam.Likus kelioms dienoms iki Jėzaus susirinkimo su apaštalais paskutinei Paschos vakarienei, Jis nuvyko į Betaniją pabūti su keliais savo sekėjais (žr. Mato 26:6 ; Jono 12:1).
Perskaitykite Jono 12:3–8 ir sužinokite, ką Marija padarė dėl Gelbėtojo būnant Jam Betanijoje.
-
Ką Marijos veiksmai parodė apie jos meilę ir dėkingumą Gelbėtojui?
-
Ką iš šio pasakojimo galite sužinoti apie Gelbėtoją?
-
Kokių minčių ar jausmų kyla apmąsčius šias tiesas apie Gelbėtoją?
Mato 26:3–5 sužinome, kad aukštieji kunigai tarėsi tarpusavyje, kaip nužudyti Jėzų. Perskaitykite Mato 26:14–16 ir sužinokite, kas įvyko netrukus po to, kai Marija patepė Jėzų Betanijoje.
Gali būti įdomu išgirsti, kad Judo įvykdyta Jėzaus išdavystė už trisdešimt sidabrinių išpildė Senojo Testamento pranašo Zacharijo pranašystę (žr. Zacharijo 11:12). Be to, pagal Mozės įstatymą trisdešimt sidabrinių buvo skiriama kaip kompensacija šeimininkui už vergo mirtį (žr. Išėjimo 21:32).
-
Ką supratote palyginę Marijos ir Judo veiksmus?
Skirkite laiko apžvelgti prabėgusią savaitę.
-
Kokių progų turėjote parodyti savo meilę Gelbėtojui?
-
Ar buvo momentų, kai būtumėte norėję pasielgti geriau?
-
Ką ateityje galėtumėte daryti kitaip, kad labiau parodytumėte savo meilę Jam?
Apsvarstykite, kaip Jėzaus žodžiai gali būti taikomi mums
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Marija patepė Jėzų, Jis kartu su apaštalais dalyvavo Paschos vakarienėje, dar vadinamoje Paskutine vakariene. Perskaitykite Mato 26:20–21 , ieškodami žinios, kurią Gelbėtojas paskelbė per šią vakarienę.
-
Jei jūs būtumėte vienas iš apaštalų, ką tą akimirką pagalvotumėte?
Perskaitykite Mato 26:22 ir išsiaiškinkite, kaip į tai reagavo apaštalai.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, pateikė vieną iš pamokų, kurios galime pasimokyti iš apaštalų atsakymo. Galite peržiūrėti filmuką „Lord Is it I?“ (liet. „Nejaugi aš, Viešpatie?“), esantį ChurchofJesusChrist.org, nuo 1:09 iki 2:30 minutės, arba perskaityti žemiau esantį tekstą.
Mokiniai neabejojo, kad [Jėzus] pasakė tiesą. Jie nesižvalgė aplinkui rodydami į kitą ir klausdami: „Ar tai jis?“
Užuot tai darę, „jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“ [ Mato 26:22 ; kursyvas pridėtas].
Įdomu, kaip elgtumės mes. Ar žvalgytumės į esančiuosius aplink mus ir širdyje sakytume: „Tikriausiai Jis kalba apie brolį Jonaitį. Visada abejojau juo“ arba „Gerai, kad brolis Petraitis čia. Jam tikrai reikia išgirsti šią žinią“? O gal kaip ir tie senovės mokiniai pažvelgtume sau į širdį ir užduotume tą skvarbų klausimą: „Nejaugi aš?“
„Šiuose paprastuose žodžiuose „nejaugi aš, Viešpatie?“ glūdi išminties pradžia ir kelias į asmeninį atsivertimą bei ilgalaikį pasikeitimą.
(Dyteris F. Uchtdorfas, Nejaugi aš, Viešpatie?, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga )
Iš šio teiginio ir apaštalų pavyzdžio galime pasimokyti tiesos, kad mokydamiesi analizuoti savo gyvenimą pagal Gelbėtojo žodžius, galime lengviau eiti keliu į atsivertimą ir pasiekti ilgalaikių pokyčių.
-
Kodėl mums svarbu užduoti sau klausimą, kaip Viešpaties žodžiai yra taikomi mums, o ne manyti, kad Jo žodžiai skirti kam nors kitam?
-
Kokiose savo gyvenimo situacijose galėtumėte paklausti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“
-
Ką žinote apie Jėzų Kristų, kas gali jus paskatinti paklausti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“
Prezidentas Uchtdorfas pasidalijo dviem pavyzdžiais šaltinių, kurie gali padėti mums dvasiškai save ištyrinėti:
Norėčiau pasakyti, kad šventieji Raštai ir visuotinėje konferencijoje pasakytos kalbos yra veiksmingas veidrodis, kurį galime naudoti tirdami save.
Klausydami ar skaitydami senovės ir šiuolaikinių pranašų žodžius, susilaikykite nuo minčių, kad tie žodžiai skirti kažkam kitam, ir užduokite paprastą klausimą: „Nejaugi aš, Viešpatie?“
(Dyteris F. Uchtdorfas, Nejaugi aš, Viešpatie?, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga )
Apmąstykite, kaip dažnai savo gyvenime bandote pritaikyti Raštus ar visuotinės konferencijos mokymus. Pagalvokite apie palaiminimus, kuriuos patyrėte dėl savo pastangų Viešpaties žodžiais naudotis savo gyvenime.
Bandykite taikyti Viešpaties žodžius savo gyvenime
Išanalizuokite bent tris iš toliau pateiktų doktrinos įvaldymo ištraukų. Studijuodami prašykite Šventosios Dvasios nurodymų, kad suprastumėte, kaip Viešpaties žodžiai šiose ištraukose yra pritaikomi jums. Atlikdami šią užduotį taip pat galite išnagrinėti neseniai vykusios visuotinės konferencijos kalbą.
1. Savo studijavimo žurnale užrašykite atsakymus į toliau pateiktus klausimus.
-
Kokie jūsų rasti mokymai galėtų būti pritaikyti dabartinėms jūsų gyvenimo aplinkybėms?
-
Kaip manote, kokių palaiminimų galėtumėte gauti pritaikę šiuos mokymus savo gyvenime?
Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?
Kodėl Marija patepė Jėzų?
Vyresnysis Džeimsas E. Telmidžas (1862–1933) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškė:
Patepti svečio galvą paprastu aliejumi reiškė jį pagerbti; patepti jam kojas taip pat reiškė nepaprastą pagarbos ženklą; tačiau galvos ir kojų gausus patepimas nardo tepalu buvo nuolankios pagarbos išraiška, kurios retai susilaukdavo net karaliai. Savo poelgiu Marija parodė, kad Jį garbina. Tai buvo kvapni garbinimu ir meile trykštančios širdies išraiška.
(James E. Talmage, Jesus the Christ [1916], 512)
Kaip išvengti perdėto savikritiškumo ir kartu pripažinti savęs ugdymo būtinybę?
Sesuo Mišelė D. Kreig, pirmoji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje, išsakė tokią įžvalgą:
Turėtume džiugiai priimti dieviško nepasitenkinimo jausmus, kurie ragina mus žengti pakopa aukščiau, atpažįstant Šėtono klastą – paralyžiuojantį nusivylimą – ir jos vengiant. Tai vertinga galimybė, kuria Šėtonas labai nekantrauja pasinaudoti. Galime žengti prakilnesniu keliu, skatinančiu sekti Dievu, Jo ramybe ir malone, arba galime paklausyti Šėtono, kuris atakuoja mus žinutėmis, kad niekada nebūsime pakankamai tobulos, pakankamai turtingos, pakankamai gražios ir panašiai. Mūsų nepasitenkinimas gali tapti dieviškas arba gniuždantis.
(Mišelė D. Kreig, Dieviškas nepasitenkinimas, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)