„Abraomas ir Sara“, Senojo Testamento istorijos (2021)
„Abraomas ir Sara“, Senojo Testamento istorijos
Pradžios 11–15; 17; Abraomo 1–2
Abraomas ir Sara
Pažadas laiminti žmonių šeimą
Abraomas gyveno Ūro mieste. Ten nelabi kunigai norėjo paaukoti jį savo stabams. Abraomas meldėsi ir Viešpats jį išgelbėjo.
Po to Viešpats įsakė Abraomui ir jo žmonai Sarai palikti Ūrą ir keliauti į tolimą šalį. Jis pažadėjo laiminti juos jų kelionėje.
Pradžios 12:1–3; Abraomo 2:2–4
Abraomas ir Sara pasitiki Viešpačiu ir palieka Ūrą. Tačiau jie liūdėjo, nes negalėjo susilaukti vaikų. Viešpats paguodė juos. Jis pažadėjo, kad jie turės vaiką.
Pradžios 11:30–31; 15:1–6; 17:2–16; Abraomo 2:6–9
Abraomas meldėsi Viešpačiui, kad daugiau sužinotų apie Jį. Viešpats aplankė Abraomą ir prisistatė Jehovos vardu. Jehova sudarė sandorą su Abraomu. Jis pažadėjo, kad Abraomas turės kunigystę. Jis taip pat pažadėjo, kad per Abraomo šeimą visos žemės šeimos bus palaimintos.
Keliaujant Abraomui su Sara reikėjo susirasti maisto. Jie bandė gyventi žemėje, vadinamoje Kanaanu. Tenai nebuvo maisto, todėl jie turėjo keliauti į Egiptą. Tačiau gyventi Egipte jiems buvo pavojinga.
Pradžios 12:10–20; Abraomo 2:21–25
Abraomas ir Sara paliko Egiptą ir sugrįžo gyventi į Kanaaną. Iš Egipto jie pasiėmė maisto ir gyvulių. Kanaanas buvo Viešpaties jiems pažadėtos žemės dalis.
Pradžios 13:1–4, 12; Abraomo 2:19
Viešpats taip pat laikėsi Savo pažado, kad Abraomas gaus kunigystę. Vieną dieną Abraomas ir Sara sutiko teisų karalių vardu Melchizedekas. Abraomas sumokėjo jam dešimtinę.
Pradžios 14:18–24; Almos 13:15
Abraomas gavo kunigystę iš Melchizedeko. Tai buvo ta pati kunigystė, kurią buvo gavę pranašai Adomas ir Nojus.
Džozefo Smito Vertimo Pradžios 14:36–40; Abraomo 1:2–4; Doktrinos ir Sandorų 84:14
Abraomas ir Sara Kanaane buvo laimingi, bet vis dar sielojosi, nes negalėjo susilaukti vaiko. Jie pasitikėjo Viešpaties pažadu, kad vieną dieną jų šeima augs ir palaimins visą žemę.