„Egipto negandos“, Senojo Testamento istorijos (2022)
„Egipto negandos“, Senojo Testamento istorijos
Išėjimo 4–5; 7–12
Egipto negandos
Faraono pasirinkimai prieš Viešpatį
Mozė patikėjo Viešpačiu ir grįžo į Egiptą. Mozė ir jo brolis Aaronas nuėjo pas faraoną ir paprašė, kad šis išlaisvintų izraelitus ir leistų jiems išeiti iš Egipto. Faraonas supyko ir nesutiko. Jis vertė izraelitus dirbti dar sunkiau.
Kadangi faraonas nepaklausė Viešpaties, egiptiečiai buvo prakeikti baisiomis negandomis. Pirma, visas vanduo Egipte pavirto krauju. Mozė dar kartą prašė faraono, kad šis paleistų izraelitus, bet faraonas pasakė ne.
Po to Viešpats pasiuntė Egiptui varles. Jos buvo visur. Faraonas pasakė, kad jis paleis izraelitus, jeigu varlės pasitrauks. Viešpats padarė, kad varlės pasitrauktų, bet faraonas nepaleido izraelitų. Tada Viešpats pasiuntė mašalus ir muses.
Po to visi egiptiečių ūkio gyvuliai nugaišo, tačiau nenugaišo nei vienas izraelitų gyvulys. Tada ant egiptiečių kūnų iškilo skausmingos votys.
Taip pat Egipte prasidėjo kruša su žaibais. Tai sukėlė baisų naikinimą.
Faraonas vis tiek nepaleido izraelitų. Tada Viešpats pasiuntė skėrius ir jie surijo visą žmonių maistą.
Po to tris dienas buvo tamsa. Daugelio nelaimių metu faraonas žadėjo paleisti izraelitus, jei nelaimės liausis, bet kaskart melavo.
Po devynių skirtingų nelaimių faraonas vis tiek nepaleido Izraelitų. Viešpats pasakė Mozei, kokia bus kita baisi nelaimė. Viešpats vedė ir saugojo izraelitus, kol jie laukė savo laisvės.