„Praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje Stanfordo universiteto profesorius pradėjo nedidelį eksperimentą tirdamas keturmečių vaikų valios stiprybę. Jis prieš juos padėdavo po didelį zefyrą ir sakydavo, kad jie gali jį suvalgyti iš karto arba palaukti 15 minučių ir gauti dar vieną zefyrą.
Tada jis palikdavo vaikus vienus ir jų elgesį stebėdavo iš už veidrodinės sienos. Kai kurie vaikai zefyrą suvalgydavo tuoj pat; kiti galėdavo palaukti vos keletą minučių, kol pasiduodavo pagundai. Tik 30 procentų vaikų galėjo išlaukti. […]
Tai, kas prasidėjo kaip paprastas eksperimentas su vaikais ir zefyrais, tapo žymiu mokslo darbu, kuriame teigiama, kad gebėjimas laukti – būti kantriam – yra esminė charakterio savybė, galinti vėliau gyvenime atnešti sėkmę.
[…] Dievo pažadai ne visada išsipildo taip greitai ar tokiu būdu, kaip mes tikimės. […]
Kantrybė reiškia laikytis ko nors iki galo. Ji reiškia atidėti iš karto gaunamą norų patenkinimą dėl ateityje ateisiančių palaimų. […]
[…] Kantrybės darbas iš esmės yra tai: laikykitės įsakymų, pasikliaukite Dievu, mūsų Dangiškuoju Tėvu; tarnaukite Jam su romumu ir Kristaus meile; naudokite viltį ir tikėjimą Gelbėtoju; ir niekada nepasiduokite.“
(Kantriai tęskite, 2010 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga.)