Įsisavinkite, o tada pritaikykite seminarijos mokymo programą

Yra daug veiksmingų būdų pasiruošti mokyti Jėzaus Kristaus Evangelijos. Į šį pasiruošimą visada įeina Dievo žodžio studijavimas su malda ir Šventosios Dvasios vadovavimo siekimas, kad žinotumėte, kaip geriausiai padėti tiems, kuriuos mokote, atsiversti į Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją. Kad tai padarytumėte, būtinai išstudijuokite Raštų dalį, nurodytą Ateik ir sek paskui mane tvarkaraštyje. Tai padės jums pasiruošti pamokai pagal mokymo programą. Mokymo programa padės atpažinti esminius nagrinėjamoje Raštų dalyje minimus principus ir doktriną, padės mokiniams pažinti, mylėti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų ir sekti jais bei vadovautis įkvėptais veiksmingo mokymo modeliais.

Apsvarstykite šį prezidento Dalino H. Oukso iš Pirmosios Prezidentūros patarimą, kaip naudoti mokymo programą rengiant seminarijos pamokas:

„Pirma įsisaviname, o paskui pritaikome. Jei gerai įsisaviname pamoką, kurią ruošiamės vesti, tada ją pritaikydami galime vadovautis Dvasia. Tačiau toks lankstumas sukelia pagundą trumpinti, o ne padėti įsisavinti. Reikalinga pusiausvyra. Tai nuolatinis iššūkis. Taigi metodas, kai pirma įsisaviname, o paskui taikome, yra geras būdas išlikti teisingame kelyje.

(„A Panel Discussion with Elder Dallin H. Oaks“ [2012 m. rugpjūčio 7 d. Seminarijų ir religijos institutų palydovinė transliacija], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org)

• Ką reiškia įsisavinti ir pritaikyti mokymo programą ruošiant pamoką?

Prezidentas Henris B. Airingas padėjo mums suprasti keletą priežasčių, dėl kurių gali prireikti pritaikyti mokymo programą:

Mokytinų idėjų, būdų, kaip jų mokyti, ir naudotinų nuorodų yra daugiau, nei bet kuris iš mūsų gali panaudoti. […] Tačiau kadangi norime, kad mūsų mokiniai klaustų Viešpaties, kad būtų apšviesti, turime juos palaiminti pavyzdžiu. Tam galėtume perskaityti mokymo programą – kiekvieną žodį. Galbūt neturėsime laiko surasti ir išstudijuoti kiekvienos nuorodos, bet Dievas pažįsta mūsų studentus. […]

Viešpats puikiai žino, ką [mokiniai] žino ir ko jiems reikia. Jis myli juos, ir Jis myli mus. Ir su Jo pagalba mes […] pasirenkame ne tik tas mokymo programos dalis, kurios leis mums visapusiškai panaudoti savo galias mokyti, bet ir tas, kurios tą dieną mūsų klasėje atves dangaus galias tiems mokiniams.

(„The Lord Will Multiply the Harvest“ [evening with a General Authority, Feb. 6, 1998], ChurchofJesusChrist.org)

• Kodėl, jūsų manymu, svarbu pirmiausia įsisavinti tai, kas yra pamokos medžiagoje, prieš ją pritaikant?

• Kaip skiriasi mokytojo, kuris naudojasi mokymo programa, ir mokytojo, kuris ja nesinaudoja, pamokos rengimo metodai?

Į ką atsižvelgti pritaikant pamokas

Štai keletas klausimų, į kuriuos reikia atsižvelgti įsisavinant ir pritaikant pamokų medžiagą:

1. Koks visos pamokos ir skirtingų pamokos dalių tikslas?

2. Koks yra įkvėpto rašytojo tikslas ir ar mano svarstomas pritaikymas atitinka jį?

3. Dėl ko noriu pritaikyti pamoką? Ar tai tik mano pageidavimas, ar pakeitimas suteiks geresnę mokymosi patirtį mokiniams?

4. Ar pritaikymas dera su Šventosios Dvasios raginimais?

Jūs galite pritaikyti pamoką, norėdami:

• paklusti Dangiškojo Tėvo raginimams, gautiems per Šventąją Dvasią (žr. brolio Dubės atvejo nagrinėjimą);

• patenkinti specialiuosius ar unikalius mokinių poreikius bei atsižvelgti į jų gebėjimus ir išteklius (žr. brolio Dubės ir brolio Rėjeso atvejų nagrinėjimą);

• suderinti pamokos dalis su vietos aplinkybėmis ir kultūra (žr. sesers Rodriges atvejo nagrinėjimą);

• padėti mokiniams spręsti aktualias problemas ir klausimus (žr. brolio Dubės atvejo nagrinėjimą);

• rasti geresnį būdą pasiekti tą patį tikslą tam tikroje pamokos dalyje (žr. brolio Li ir sesers Martin atvejų nagrinėjimą);

• pasinaudoti naujausiais Bažnyčios vadovų nurodymais ir ištekliais (žr. sesers Šmit atvejo nagrinėjimą).

Atvejų nagrinėjimai

Sesuo Rodriges

Sesuo Rodriges ruošiasi vesti pamoką „Mato 1:18–25; Luko 1:26–35“. Ji žino, kad jos klasės mokiniai norės sužinoti, ko Raštai moko apie Jėzaus motiną Mariją. Jų mieste vyrauja stiprių jausmų ir skirtingų požiūrių į Mariją kultūra. Daugelis net garbina Mariją kaip Dievo motiną. Studijuodama pamoką pagal mokymo programą, sesuo Rodriges ieško tinkamo laiko pamokoje, kad padėtų mokiniams suprasti, ko Raštai ir Bažnyčios vadovai mokė apie Mariją.

Viena iš pamokos veiklų kviečia mokinius ieškoti mokymų apie tai, kas buvo Gelbėtojo tėvai Luko 1:30–35, Mato 1:18–23 ir Almos 7:10.

Sesuo Rodriges nusprendžia pritaikyti pamoką po to, kai mokiniai perskaitys Almos 7:10, prie mokymo programos medžiagos pridėdama šiuos du klausimus:

„Ką Alma mums padeda suprasti apie Mariją? Nors gerbiame ir mylime Mariją ir kitus Raštuose minimus ištikimus mokinius, kaip Almos 7:11–13 padeda mums suprasti, kodėl garbiname tik Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?

Brolis Li

Ruošdamasis dėstyti pamoką „Jono 1:1–16“, pamokos pradžioje brolis Li mato tokį pasiūlymą ir du klausimus:

Parodykite šį paveikslėlį arba atneškite į klasę kokioje nors populiarioje sporto šakoje naudojamą kamuolį ir užduokite toliau pateiktus klausimus. Būtų galima panaudoti kitą daiktą, jei apie jį daugiau sužinoję mokiniai suprastų, kad jis yra vertas daugiau, nei jie iš pradžių manė.

• Kaip manote, kiek vertas šis kamuolys?

• Kas, jei su juo buvo žaidžiama pasaulio čempionate arba ant jo pasirašė garsus žaidėjas?

Brolis Li toliau skaito pamoką, kad sužinotų, koks galėtų būti kamuolio atnešimo į klasę tikslas. Jis nusprendžia, kad tikslas yra padėti mokiniams suprasti, kad, kuo daugiau sužinome apie tai, kas Jėzus Kristus buvo prieš savo mirtingąjį gyvenimą, tuo geriau galime suvokti Jo misijos žemėje vertę.

Norėdamas veiksmingiausiai padėti savo mokiniams tai suvokti, jis minutę svarsto, kokią jiems geriausiai suvokiamą vaizdinę priemonę galėtų atsinešti į klasę. Jis nusprendžia pritaikyti pamoką ir į klasę atsinešti paprastą vėrinį. Po to, kai mokiniai pasakys, kiek, jų nuomone, vertas šis vėrinys, jis pasakys, kas jį suvėrė ir kodėl, žinant jo istoriją, jis jam vertas daug daugiau, nei galėtų būti kitu atveju.

Sesuo Martin

Ruošdamasi dėstyti pamoką „Apaštalų darbų 3“, sesuo Martin pastebi pasiūlymą parodyti filmuką, vaizduojantį luošį, kurį Petras ir Jonas išgydo Dievo galia. Ji peržiūri filmuką ir pamato, koks jis veiksmingas. Tačiau ji taip pat žino, kad šią savaitę mokiniai jos klasėje filmukus matė jau tris kartus. Ji nusprendžia ieškoti kito būdo, kaip pasiekti filmuko tikslą.

Ji supranta, kad filmukas iš esmės yra vaizdinis šios istorijos atpasakojimas. Ji padaro išvadą, kad galimas filmuko tikslas – leisti mokiniams įsivaizduoti Raštų istoriją, o ne tik ją perskaityti. Siekdama pritaikyti pamoką, ji nusprendžia pakviesti mokinius perskaityti, o paskui suvaidinti tą istoriją, taip leisdama mokiniams aktyviai dalyvauti, pailsėti nuo filmukų žiūrėjimo ir vis tiek geriau įsivaizduoti tą įvykį.

Brolis Dubė

Penktadienį prieš konferencijos savaitgalį brolis Dubė uoliai ruošėsi dėstyti Laiško romiečiams pamoką, kaip mokymo programoje nurodyta ateinančiam pirmadieniui. Savo nuostabai, per konferenciją jis išgirdo pranašą paskelbiant, kad artimiausiu metu jų vietovėje bus pastatyta pirmoji šventykla. Tik nedaugelis jo mokinių yra matę šventyklą asmeniškai. Jis žino, kad mokiniai į pamoką ateis nekantraudami pakalbėti apie šventyklą ir kad daugeliui kils klausimų apie ją.

Pasimeldęs jis jaučia Šventosios Dvasios skatinimą peršokti į priekį ir pirmadienį bei antradienį mokyti kontekstinės pamokos „1 Petro 3:18–22; 4:1–6“ ir ją lydinčios doktrinos įvaldymo pamokos „1 Petro 4:6“. Tai atrodė kaip tinkamas pakeitimas, nes kontekstinėje pamokoje nurodytas toks tikslas: „Ši pamoka padės jums ištirti būdus, kaip padėti Gelbėtojui atlikti mirusiųjų išpirkimo darbą.“ Jis jaučia, kad šis unikalus laikas yra geriausia proga padėti mokiniams užsidegti noru ruoštis išpirkti savo protėvius būsimoje šventykloje.

Ruošdamasis pirmadienio pamokai brolis Dubė pastebi tokį kvietimą pritaikyti tai, ko mokiniai išmoko:

Apsilankykite FamilySearch.org arba naudokite programėlę „FamilySearch Family Tree“. Pažiūrėkite, ar galite rasti vardus protėvių, kurie dar negavo kunigystės apeigų. Galite arba patys rezervuoti šiuos vardus apeigoms atlikti ir nusinešti juos į šventyklą, arba pateikti šiuos vardus šventyklai, kad kas nors kitas galėtų atlikti apeigas už juos. „Ordinances Ready“ funkcija gali būti naudojama siekiant padėti greitai nustatyti protėvius, kuriems reikia kunigystės apeigų.

Brolis Dubė žino, kad dauguma jo mokinių neturi prieigos prie interneto arba „FamilySearch Family Tree“ programėlės. Jis išmintingai pritaiko kvietimą pritaikyti tai, ko jie išmoko, tam, kad jie pradėtų pildyti šeimos aprašus popieriuje su savo šeimomis ir pasikalbėtų su savo apylinkės šventyklos bei šeimos istorijos konsultantu, kad sužinotų, kaip jie gali rasti kitus giminės vardus, kuriuos galėtų paruošti būsimam šventyklos darbui.

Sesuo Šmit

Išstudijavusi pamoką „Mato 22:34–40“ apie du didžiuosius įsakymus, sesuo Šmit prisimena paskutinėje visuotinėje konferencijoje pasakytą teiginį, kuris puikiai tiktų šiai pamokai. Ji pastebi, kad pamokoje yra senesnis teiginys, skirtas padėti mokiniams suprasti, jog, kai mylėsime Dievą, Jis nukreips mūsų širdis kitų labui. Ji jį pakeičia tokiu teiginiu:

Jėzus išsakė pirmąjį didįjį įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu“ [Mato 22:37]. […]

Taigi, pirmas: mylėk Tėvą ir Sūnų.

Antrasis – „Mylėk savo artimą“ [Mato 22:39]. […]

Trečias: mylėk save.

Tai daugeliui sunkiai sekasi. Argi neįdomu, kad mylėti save sekasi sunkiau, nei mylėti kitus? Tačiau Viešpats pasakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Jis vertina mūsų dieviškumą; tad turime vertinti ir mes. Kai mus slegia klaidos, širdgėlos, nepilnavertiškumo jausmai, nusivylimas, pyktis ar nuodėmė, Gelbėtojo Apmokėjimo galia, pagal Dievo planą, yra vienas iš tų dalykų, kurie pakylėja sielą. (Ronaldas A. Resbandas, Mano sielos dalykai, 2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Sesuo Šmit mano, kad neseniai vykusios visuotinės konferencijos teiginys pasieks tą patį tikslą, kaip ir teiginys iš mokymo programos pamokos. Be to, ji žino, kad tai taip pat gali padėti kai kuriems jos mokiniams, kuriems sunkiai sekasi mylėti save, suprasti, kad meilė Dievui taip pat gali padėti pajusti savo vertę.

Brolis Rėjesas

Studijuodamas pamoką „Apreiškimo 15–19“ brolis Rėjesas rado veiklą, per kurią mokiniai kviečiami pasirinkti studijuoti dvi iš šių trijų temų:

• A tema: angelai ir marai

• B tema: nedorybė ir Gelbėtojo galia

• C tema: Avinėlio vestuvės

Kiekviena tema turėjo įvairių klausimų, Raštų nuorodų ir su ja susijusių veiklų. Brolis Rėjesas manė, kad veiklos tikslas – padėti mokiniams suprasti paryškintą pamokos principą: Jėzus Kristus gali padėti mums įveikti paskutiniųjų dienų nedorybę.

Nors broliui Rėjesui patiko šios temos, bet pamokos skyriuje „Papildoma mokymosi veikla“ jis rado tokią idėją, kuri ir padėtų pasiekti tą tikslą, ir, jo manymu, būtų mokiniams daug naudingesnė:

Apriboti Babilonės įtaką mums

Jei mokiniams būtų naudinga daugiau dėmesio skirti tam, kaip įveikti Babilonę, galite pasinaudoti vyresniojo Deivido R. Stouno kalba „Sionė vidury Babilono“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga. Jo analogiją apie Manheteno šventyklą galima panaudoti siekiant padėti mokiniams suprasti, kaip svarbu prailginti laiką su Gelbėtoju ir apriboti Babilonės įtaką jiems. Mokiniams taip pat gali būti naudinga studijuoti ir aptarti jiems skirtus Viešpaties standartus, aprašytus knygelėje Jaunimo stiprybės vardan.

Remdamasis ta papildoma idėja brolis Rėjesas parengė 10 minučių trukmės pamokos dalį. Kad galėtų jai skirti tiek laiko, jis nusprendė pakviesti mokinius pasirinkti mokytis tik vieną iš trijų siūlomų temų, pateiktų pagrindinėje pamokos dalyje.