Koks Bažnyčios požiūris į lyties keitimą?

„Tie, kurie jaučia, kad jų biologinė lytis neatitinka jų lytinės tapatybės, […] dažnai susiduria su sudėtingomis problemomis. Su tais, kurie save laiko translyčiais, – ir jų šeima bei draugais – turi būti elgiamasi delikačiai, maloniai, su užuojauta ir gausiai reiškiant į Kristaus panašią meilę. […]

Asmenys, kurie nesiekia chirurginiu, medicininiu ar socialiniu būdu pakeisti savo įgimtos biologinės lyties ir yra verti, gali mėgautis visomis narystės Bažnyčioje privilegijomis.

Bažnyčios vadovai pasisako prieš nebūtiną chirurginę, medicininę ar socialinę transformaciją siekiant pakeisti asmens įgimtą biologinę lytį į priešingą lytį. (Socialinė transformacija reiškia sąmoningą drabužių ar šukuosenos keitimą, arba vardo ar įvardžio keitimą, kai asmuo siekia prisistatyti priešingai savo įgimtai biologinei lyčiai.) Vadovai įspėja, kad tokie veiksmai sukels narystės Bažnyčioje apribojimus. Šie apribojimai apima kunigystės gavimą ar naudojimą, šventyklos rekomendacijos gavimą ar naudojimą ir tarnavimą kai kuriuose Bažnyčios pašaukimuose. […]

Nariai, kurie ėmėsi savo įgimtos biologinės lyties keitimo, o po to susigrąžinimo veiksmų ir yra verti bei įsipareigoję laikytis Dievo įsakymų, gali mėgautis visomis narystės Bažnyčioje privilegijomis.

Kiekvieno žmogaus aplinkybės labai skiriasi ir laikui bėgant gali keistis. Nariai, kurie mano, kad jų įgimta biologinė lytis neatitinka jų lytinės tapatybės arba laiko save translyčiais, taip pat su tokiomis aplinkybėmis susidūrusių nepilnamečių tėvai ar globėjai raginami kreiptis patarimo į savo vyskupą. Vyskupai turėtų pasitarti su kuolo prezidentu, kad individualias situacijas spręstų jautriai ir su Kristaus meile. Kuolų prezidentai ir misijų prezidentai patarimo kreipiasi į krašto prezidentūrą“ (General Handbook: Serving in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 38.6.23).