1 Ir dabar štai, mano mylimi broliai, aš numanau, kad savo širdyse jūs šiek tiek svarstote, ką turėtumėte daryti po to, kai įėjote į šį kelią. Bet štai, kodėl svarstote tai savo širdyse?

2 Argi neprisimenate, kad pasakiau jums, jog po to, kai gavote Šventąją Dvasią, jūs galite kalbėti angelų liežuviu? Ir dabar, kaip galėtumėte kalbėti angelų liežuviu, jei ne Šventąja Dvasia?

3 Angelai kalba Šventosios Dvasios galia; todėl jie kalba Kristaus žodžius. Todėl sakiau jums: sotinkitės Kristaus žodžiais; nes štai, Kristaus žodžiai pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti.

4 Todėl dabar, jei man pasakius šiuos žodžius, jūs negalite jų suprasti, tai todėl, kad neklausiate ir nesibeldžiate; todėl jūs nevedami į šviesą, bet turite pražūti patamsyje.

5 Nes štai, vėl sakau jums, kad jei įeisite į šį kelią ir gausite Šventąją Dvasią, ji nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti.

6 Štai, tai yra Kristaus doktrina, ir nebus duota daugiau doktrinų, kol jis apsireikš jums kūne. Ir kada jis apsireikš jums kūne, žiūrėkite, kad darytumėte tai, ką jis sakys jums.

7 Ir dabar, aš, Nefis, negaliu sakyti daugiau; Dvasia stabdo mano kalbą, ir aš esu paliktas sielvartauti dėl žmonių netikėjimo ir nelabumo, ir nemokšiškumo, ir kietasprandiškumo; nes jie nenori ieškoti pažinimo ir nesupranta didžio pažinimo, kada jis duodamas jiems aiškiai, netgi taip aiškiai, kiek tik žodis gali būti aiškus.

8 Ir dabar, mano mylimi broliai, aš suvokiu, kad vis dar svarstote savo širdyse; ir mane liūdina, kad turiu apie tai kalbėti. Nes, jei įsiklausytumėte į Dvasią, kuri moko žmogų melstis, jūs žinotumėte, kad turite melstis; nes piktoji dvasia nemoko žmogaus melstis, bet moko jį, kad jis neturi melstis.

9 Bet štai, sakau jums, kad turite visada melstis ir neatlyžti; kad nieko neturite daryti Viešpačiui, pirma nepasimeldę Tėvui Kristaus vardu, kad jis pašvęstų tavo poelgį tau, kad tavo poelgis būtų tavo sielos gerovei.