1 Ir dabar, mano sūnau, aš suvokiu, kad yra dar šis tas, kas jaudina tavo protą, ko jūs negalite suprasti, – kas siejasi su Dievo teisingumu baudžiant nusidėjėlį; nes jūs bandote manyti, jog neteisinga, kad nusidėjėlis būtų paskirtas į nelaimingumo būseną.

2 Dabar štai, mano sūnau, aš tau paaiškinsiu tai. Nes štai, po to, kai Viešpats Dievas išsiuntė mūsų pirmus gimdytojus iš Edeno sodo dirbti žemės, iš kurios jie buvo paimti; taip, jis išvarė vyrą, ir Edeno sodo rytuose pastatė cherubus ir visomis kryptimis atsisukantį liepsnojantį kalaviją, kad saugotų gyvybės medį;

3 dabar, mes matome, kad vyras tapo kaip Dievas, pažįstantis gera ir pikta; o kad jis kartais neištiestų rankos ir neskintų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius, Viešpats Dievas pastatė cherubus ir liepsnojantį kalaviją, idant jis nevalgytų vaisiaus.

4 Ir taip matome, kad žmogui buvo duotas laikas atgailauti, taip, bandomasis laikotarpis, laikas atgailauti ir tarnauti Dievui.

5 Nes štai jei Adomas būtų tuojau pat ištiesęs ranką ir valgęs nuo gyvybės medžio, pagal Dievo žodį jis būtų gyvenęs per amžius, neturėdamas laikotarpio atgailauti; taip, ir taip pat Dievo žodis būtų tuščias ir didis išgelbėjimo planas būtų sužlugdytas.

6 Bet štai žmogui buvo paskirta mirti, – todėl, kaip jie buvo iškirsti iš gyvybės medžio, taip jie bus iškirsti nuo žemės veido, – ir žmogus tapo amžiams prarastas, taip, jie tapo puolusiu žmogumi.

7 Ir dabar, iš šito matote, jog mūsų pirmieji gimdytojai buvo tiek laikinai, tiek ir dvasiškai iškirsti iš Viešpaties akivaizdos; ir taip matome, kad jie tapo pajungti elgtis pagal savo pačių valią.

8 Dabar, štai buvo netikslinga, kad žmogus būtų išgelbėtas iš šios laikinosios mirties, nes tai sugriautų didį laimės planą.

9 Todėl, kadangi siela niekada negalėjo numirti, o nuopuolis užtraukė visai žmonijai dvasinę mirtį taip pat, kaip ir laikinąją, tai yra jie buvo iškirsti iš Viešpaties akivaizdos, buvo būtina išgelbėti žmoniją iš šitos dvasinės mirties.

10 Todėl, kadangi savo prigimtimi jie tapo kūniški, jusliški ir velniški, ši bandomoji būsena tapo būsena jiems pasiruošti; ji tapo paruošiamąja būsena.

11 Ir dabar prisimink, mano sūnau, jeigu ne išpirkimo planas (kol kas atidėkim jį į šalį), jiems mirus, jų sielos būtų nelaimingos, būdamos iškirstos iš Viešpaties akivaizdos.

12 Ir dabar, nebuvo jokio būdo išgelbėti žmones iš šitos nuopuolio būsenos, kurią žmogus pats užsitraukė dėl savo paties nepaklusnumo.

13 Todėl, pagal teisingumą, išpirkimo planas negalėjo būti įgyvendintas kitaip, kaip tik su sąlyga, kad žmonės atgailaus šitoje bandomojoje būsenoje, taip, šitoje paruošiamojoje būsenoje; nes jei ne šita sąlyga, gailestingumas negalėtų nieko padaryti, nesugriovęs teisingumo darbo. Dabar, teisingumo darbas negalėjo būti sugriautas; nes tuo atveju Dievas nustotų būti Dievas.

14 Ir taip matome, kad visa žmonija buvo puolusi ir buvo teisingumo gniaužtuose; taip, Dievo teisingumo, kuris paskyrė jiems per amžius būti iškirstiems iš jo akivaizdos.

15 Ir dabar, gailestingumo planas negalėtų būti įgyvendintas, jeigu nebūtų įvykdytas apmokėjimas; todėl Dievas pats apmoka pasaulio nuodėmes, kad įgyvendintų gailestingumo planą, kad patenkintų teisingumo reikalavimus, idant Dievas būtų tobulas, teisingas Dievas ir taip pat gailestingas Dievas.

16 Dabar, atgaila žmogui negalėtų būti suteikta, jeigu nebūtų bausmės, tokios pat amžinos, kaip ir sielos gyvenimas, pridėtos kaip priešingybė laimės planui, kuris irgi būtų toks pat amžinas, kaip ir sielos gyvenimas.

17 Dabar, kaip žmogus galėtų atgailauti, jei nenusidėtų? Kaip jis galėtų nusidėti, jei nebūtų įstatymo? Kaip galėtų būti įstatymas, jei nebūtų bausmės?

18 Dabar, bausmė buvo pridėta ir duotas teisingas įstatymas, kuris atnešė žmogui sąžinės graužatį.

19 Dabar, jei nebūtų duota įstatymo: jei žmogus nužudė, jis turi mirti, – argi jis bijotų, kad mirs, jeigu nužudys?

20 Ir taip pat, jeigu nebūtų duota įstatymo prieš nuodėmę, žmonės nebijotų nusidėti.

21 Ir jeigu nebūtų duota įstatymo, ką galėtų, žmonėms nusidėjus, padaryti teisingumas arba, juo labiau, gailestingumas, neturėdami jokių teisių į tą kūrinį?

22 Bet įstatymas yra duotas ir bausmė pridėta, ir suteikta atgaila; atgaila, kurios reikalauja gailestingumas; antraip į kūrinį pretenduoja teisingumas ir taiko įstatymą, o įstatymas atneša bausmę; kitaip teisingumo darbai būtų sunaikinti ir Dievas liautųsi būti Dievas.

23 Bet Dievas nesiliauja būti Dievas, ir gailestingumas pretenduoja į atgailaujantįjį, ir gailestingumas suteikiamas dėl apmokėjimo; ir apmokėjimas įgyvendina mirusiųjų prikėlimą; ir mirusiųjų prikėlimas žmones atveda atgal Dievo akivaizdon; ir tuo būdu jie sugrąžinami jo akivaizdon, kad būtų teisiami pagal savo darbus, pagal įstatymą ir teisingumą.

24 Nes štai teisingumas panaudoja visus savo reikalavimus, ir taip pat gailestingumas pretenduoja į viską, kas jo; ir taip niekas kitas kaip tik nuoširdžiai atgailaujantieji išgelbėjami.

25 Ką? Ar manote, kad gailestingumas gali apiplėšti teisingumą? Sakau jums: ne; nė truputėlio. Kitaip Dievas nustotų būti Dievas.

26 Ir taip Dievas įgyvendina savo didingus ir amžinus tikslus, kurie paruošti nuo pasaulio įkūrimo. Ir taip įgyvendinamas žmonių išgelbėjimas ir išpirkimas, ir taip pat jų sunaikinimas ir nelaimė.

27 Todėl, o mano sūnau, kiekvienas norintis gali ateiti ir gerti gyvybės vandenų laisvai; o nenorintis ateiti neverčiamas; bet paskutiniąją dieną jam bus grąžinta pagal jo darbus.

28 Jei jis norėjo daryti pikta ir neatgailavo savo dienomis, štai pikta bus daroma jam pagal Dievo atstatymą.

29 Ir dabar, mano sūnau, aš norėčiau, kad neleistum šitiems dalykams daugiau varginti tavęs, ir tegul tik tavo nuodėmės vargina tave tuo varginimu, kuris atves tave žemyn į atgailą.

30 O mano sūnau, aš noriu, kad tu daugiau neneigtum Dievo teisingumo. Nesistenk pateisinti savęs dėl savo nuodėmių net mažiausiame dalyke, neigdamas Dievo teisingumą; bet leisk Dievo teisingumui ir jo gailestingumui, ir jo didžiam kantrumui visiškai valdyti tavo širdį; ir leisk, kad tai atvestų tave nuolankume žemyn į dulkes.

31 Ir dabar, o mano sūnau, tu esi Dievo pašauktas skelbti žodį šitiems žmonėms. Ir dabar, mano sūnau, eik, skelbk žodį su tiesa ir rimtumu, kad galėtum atvesti sielas į atgailą, idant didis gailestingumo planas galėtų pareikšti teisę į jas. Ir tesuteikia tau Dievas pagal mano žodžius. Amen.