1 Bet štai, aš, Jokūbas, norėčiau kalbėti jums, kurie esate tyraširdžiai. Žvelkite į Dievą su proto tvirtumu ir melskitės jam su begaliniu tikėjimu, ir jis nuramins jus jūsų suspaudimuose, ir užtars jūsų bylą, ir atsiųs teisėtą atpildą tiems, kurie siekia jūsų sunaikinimo.

2 O, visi jūs, tyraširdžiai, pakelkite galvas ir priimkite maloningąjį Dievo žodį, ir sotinkitės jo meile; nes jūs galite tai daryti per amžius, jei jūsų nusistatymas tvirtas.

3 Bet vargas, vargas jums, kurie šią dieną esate netyraširdžiai ir nešvarūs prieš Dievą; nes jei neatgailausite, žemė bus jums prakeikta; ir lamanitai, kurie nėra tokie nešvarūs kaip jūs, – vis dėlto jie prakeikti skaudžiu prakeiksmu – plaks jus netgi iki sunaikinimo.

4 Ir greitai ateina laikas, kai, jei neatgailausite, jie užims jūsų paveldo žemę ir Viešpats Dievas išves teisiuosius iš jūsų tarpo.

5 Štai, lamanitai, jūsų broliai, kurių jūs nekenčiate dėl jų nešvarumo ir prakeiksmo, ištikusio jų odą, yra teisesni už jus; nes jie neužmiršo Viešpaties įsakymo, kuris buvo duotas mūsų tėvui – kad jie turėtų tik vieną žmoną ir neturėtų nė vienos sugulovės ir kad tarp jų nebūtų paleistuvysčių.

6 Ir dabar, šį įsakymą jie stengiasi vykdyti; todėl dėl šitų pastangų vykdyti šį įsakymą Viešpats Dievas jų nesunaikins, bet bus jiems gailestingas; ir vieną dieną jie taps palaiminta liaudimi.

7 Štai, jų vyrai myli savo žmonas, ir jų žmonos myli savo vyrus; ir jų vyrai, ir jų žmonos myli savo vaikus; o jų netikėjimas ir neapykanta jums yra dėl jų tėvų nedorybės; todėl kiek jūs geresni už juos savo didžiojo Kūrėjo akyse?

8 O, mano broliai, aš baiminuosi, kad jei neatgailausite dėl savo nuodėmių, jų oda bus baltesnė negu jūsų, kai su jais būsite atvesti priešais Dievo sostą.

9 Todėl duodu jums įsakymą, kuris yra Dievo žodis, kad daugiau nebeburnotumėte prieš juos dėl jų odos tamsumo; ir neburnokite prieš juos dėl jų nešvarumo; bet atsiminkite savo pačių nešvarumą ir atminkite, kad jų nešvarumas atsirado dėl jų tėvų.

10 Todėl atsiminkite savo vaikus, kaip jūs nuliūdinote jų širdis savo pavyzdžiu, kurį davėte jiems; ir taip pat atminkite, kad dėl savo nešvarumo galite nuvesti savo vaikus į sunaikinimą; ir paskutiniąją dieną jų nuodėmės bus sukrautos ant jūsų galvų.

11 O, mano broliai, įsiklausykite į mano žodžius; pažadinkite savo sielų sugebėjimus; pasipurtykite, kad pabustumėte iš mirties miego; ir išsivaduokite iš pragaro kančių, kad netaptumėte velnio angelais, kad nebūtumėte įmesti į ugnies ir sieros ežerą, kas yra antroji mirtis.

12 Ir dabar, aš, Jokūbas, daug daugiau kalbėjau Nefio žmonėms, įspėdamas juos dėl ištvirkavimo bei gašlavimo ir bet kokios nuodėmės, nurodydamas baisias jų pasekmes.

13 Ant šių plokštelių negali būti užrašyta nė šimtoji šitos liaudies, kuri dabar darosi gausi, darbų dalis; bet daugelis jų darbų aprašyti ant didžiųjų plokštelių – ir jų karai, ir kovos, ir karalių valdymai.

14 Šios plokštelės vadinamos Jokūbo plokštelėmis ir jos buvo pagamintos Nefio ranka. Ir aš baigiu kalbėti šiuos žodžius.