1 Dabar buvo taip, kad augančioje kartoje buvo daug tokių, kurie negalėjo suprasti karaliaus Benjamino žodžių, kadangi tuo metu, kai jis kalbėjo savo liaudžiai, jie buvo maži vaikai; ir jie netikėjo savo tėvų tradicijomis.

2 Jie netikėjo tuo, kas buvo pasakyta apie mirusiųjų prisikėlimą, ir netikėjo Kristaus atėjimu.

3 Ir dabar, dėl savo netikėjimo jie negalėjo suprasti Dievo žodžio; ir jų širdys buvo užkietintos.

4 Ir jie nenorėjo krikštytis; ir nenorėjo prisijungti prie bažnyčios. Ir pagal tikėjimą jie buvo atsiskyrę žmonės, ir tokie nuo tada pasiliko, būtent savo kūniškoje ir nuodėmingoje būsenoje; nes jie nesišaukė Viešpaties, savo Dievo.

5 Ir dabar, Mozijo valdymo metu, jie nebuvo nė perpus tiek gausūs kaip Dievo žmonės; bet dėl nesutarimų tarp brolių jų padaugėjo.

6 Nes buvo taip, kad savo pataikūniškais žodžiais jie viliojo daugelį tų, kurie buvo bažnyčioje, ir pastūmėjo juos padaryti daug nuodėmių; todėl iškilo būtinybė, kad tie, kas padarė nuodėmę, priklausydami bažnyčiai, būtų bažnyčios sudrausti.

7 Ir buvo taip, kad jie buvo atvesti pas kunigus, ir mokytojai perdavė juos kunigams; ir kunigai atvedė juos pas Almą, kuris buvo aukštasis kunigas.

8 Dabar, karalius Mozijas buvo davęs Almai valdžią bažnyčiai.

9 Ir buvo taip, kad Alma nežinojo, ką su jais daryti; bet buvo daug liudytojų prieš juos; taip, žmonės stovėjo ir gausiai liudijo apie jų nedorumą.

10 Dabar, iki šiol, bažnyčioje nieko panašaus nebuvo atsitikę; todėl Alma sunerimo savo dvasioje; ir nurodė, kad jie būtų nuvesti pas karalių.

11 Ir jis tarė karaliui: Štai, čia yra daugelis, kuriuos atvedėme pas tave, kuriuos kaltina jų broliai; taip, ir jie buvo sučiupti darantys įvairias nedorybes, ir jie neatgailauja dėl savo nedorybių; todėl atvedėme juos pas tave, kad tu teistum juos pagal jų nusikaltimus.

12 Bet karalius Mozijas tarė Almai: Štai, ne man juos teisti; todėl aš atiduodu juos į tavo rankas, kad būtų teisiami.

13 Ir dabar Almos dvasia vėl sunerimo; ir jis nuėjo ir teiravosi Viešpaties, ką jam daryti šiuo reikalu, nes jis bijojo pasielgti neteisingai Dievo akyse.

14 Ir buvo taip, kad po to, kai jis išliejo visą savo sielą Dievui, jam atėjo Viešpaties balsas, sakantis:

15 Palaimintas tu, Alma, ir palaiminti tie, kurie pasikrikštijo Mormono vandenyse. Palaimintas tu dėl savo nepaprasto tikėjimo vienais tiktai mano tarno Abinadžio žodžiais.

16 Ir palaiminti jie dėl jų nepaprasto tikėjimo vien tiktai žodžiais, kuriuos kalbėjai jiems.

17 Ir palaimintas tu, kad įkūrei bažnyčią tarp šitų žmonių; ir jie bus tvirtinami ir bus mano žmonės.

18 Taip, palaiminti šitie žmonės, kurie nori nešioti mano vardą; nes jie bus pavadinti mano vardu; ir jie yra mano.

19 Ir esi palaimintas, kad teiravaisi manęs dėl prasižengėlio.

20 Tu mano tarnas; ir aš sudarau sandorą su tavimi, kad tu turėsi amžinąjį gyvenimą; ir tu tarnausi man ir eisi mano vardu, ir rinksi mano avis.

21 Ir tas, kuris klausys mano balso, bus mano avis; ir jį tu priimsi į bažnyčią, ir jį aš priimsiu taip pat.

22 Nes štai, tai mano bažnyčia; ir kas tik pasikrikštys, pasikrikštys atgailai. Ir ką tik tu priimsi, tikės mano vardą; ir aš jam be saiko atleisiu.

23 Nes tai aš, kuris imu ant savęs pasaulio nuodėmes; nes tai aš, kuris juos sukūriau; ir tai aš, kuris suteikiu vietą savo dešinėje tam, kuris tiki iki galo.

24 Nes štai, jie pavadinti mano vardu; ir jeigu jie pažįsta mane, jie ateis ir per amžius turės vietą mano dešinėje.

25 Ir bus taip, jog kada skardės antrasis trimitas, tada tie, kurie niekuomet nepažinojo manęs, išeis ir stos prieš mane.

26 Ir tada jie pažins, kad aš esu Viešpats, jų Dievas, kad aš esu jų Išpirkėjas; bet jie nebus išpirkti.

27 Ir tada pareikšiu jiems, kad niekada nepažinojau jų; ir jie eis į nesibaigiančią ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams.

28 Todėl sakau jums, kad to, kuris neklausys mano balso, jūs nepriimsite į mano bažnyčią, nes jo aš nepriimsiu paskutiniąją dieną.

29 Todėl sakau tau, eik; ir kas tik prasižengia prieš mane, tą tu teisi pagal nuodėmes, kurias jis padarė; ir jei jis išpažįsta savo nuodėmes prieš tave ir mane ir nuoširdžiai atgailauja, tam tu atleisi, ir aš jam atleisiu taip pat.

30 Taip, ir kaip dažnai mano žmonės beatgailautų, aš atleisiu jiems jų nusižengimus prieš mane.

31 Ir jūs taip pat turite vienas kitam atleisti nusižengimus; nes tikrai sakau jums: tas, kuris neatleidžia savo artimo nusižengimų, kada šis sako, kad atgailauja, tas pats užsitraukia pasmerkimą.

32 Dabar sakau tau, eik, ir kas tik neatgailaus dėl savo nuodėmių, tas nebus priskaičiuotas prie mano žmonių; ir nuo šiol bus laikomasi šito.

33 Ir buvo taip, kad išgirdęs šiuos žodžius, Alma užrašė juos, kad turėtų juos ir kad galėtų teisti tos bažnyčios žmones pagal Dievo įsakymus.

34 Ir buvo taip, kad Alma nuėjo ir teisė tuos, kurie buvo sučiupti darant nedorybę, pagal Viešpaties žodį.

35 Ir kas tik atgailavo dėl savo nuodėmių ir išpažino jas, tuos jis priskaičiavo prie bažnyčios žmonių.

36 O tie, kurie neišpažino savo nuodėmių ir neatgailavo dėl savo nedorybės, nebuvo priskaičiuoti prie bažnyčios žmonių, ir jų vardai buvo ištrinti.

37 Ir buvo taip, kad Alma sutvarkė visus bažnyčios reikalus; ir jie pradėjo vėl gyventi taikiai ir nepaprastai klestėti bažnyčios reikaluose, apdairiai elgdamiesi priešais Dievą, daugelį priimdami ir daugelį krikštydami.

38 Ir dabar, visa tai Alma ir jo bendradarbiai, vadovaujantys bažnyčiai, padarė elgdamiesi su visu stropumu, visame kame mokydami Dievo žodžio, kęsdami visokius suspaudimus, būdami persekiojami visų tų, kurie nepriklausė Dievo bažnyčiai.

39 Ir jie drausmino savo brolius; ir jie taip pat buvo drausminami, kiekvienas Dievo žodžiu pagal savo nuodėmes, arba pagal nuodėmes, kurias buvo padaręs, ir jiems buvo Dievo įsakyta be paliovos melstis ir visame kame dėkoti.