1 Bažnyčioje yra dvi kunigystės, būtent Melchizedeko ir Aarono, apimanti levitinę kunigystę.

2 Pirmoji vadinama Melchizedeko kunigyste, kadangi Melchizedekas buvo toks didis aukštasis kunigas.

3 Iki jo dienų ji buvo vadinama šventąja kunigyste pagal Dievo Sūnaus tvarką.

4 Bet iš pagarbos, arba pagarbumo, Aukščiausiosios Esybės vardui, norint išvengti per dažno jo vardo kartojimo, jie, bažnyčia, senovės dienomis pavadino tą kunigystę pagal Melchizedeką, arba Melchizedeko kunigyste.

5 Visi kiti įgaliojimai arba pareigybės bažnyčioje yra priedai prie šios kunigystės.

6 Bet yra du padaliniai, arba didieji skyriai: vienas – Melchizedeko kunigystė, o kitas – Aarono, arba levitinė kunigystė.

7 Vyresniojo pareigybė priklauso Melchizedeko kunigystei.

8 Melchizedeko kunigystė turi pirmininkavimo teisę ir turi galią bei įgaliojimą visoms bažnyčios pareigybėms visais pasaulio amžiais tvarkyti dvasinius dalykus.

9 Aukštosios Kunigystės pagal Melchizedeko tvarką Prezidentūra turi teisę tarnauti visose bažnyčios pareigybėse.

10 Aukštieji kunigai pagal Melchizedeko kunigystės tvarką turi teisę tarnauti savo padėtyje, vadovaujami prezidentūros, tvarkydami dvasinius dalykus, ir taip pat vyresniojo, kunigo (levitinės tvarkos), mokytojo, diakono ir nario pareigybėje.

11 Kai nedalyvauja aukštasis kunigas, vyresnysis turi teisę tarnauti jo vietoje.

12 Aukštasis kunigas ir vyresnysis turi tvarkyti dvasinius dalykus pagal bažnyčios sandoras ir įsakymus; ir kai nedalyvauja aukštesni įgaliotiniai, jie turi teisę tarnauti visose šiose bažnyčios pareigybėse.

13 Antroji kunigystė vadinama Aarono kunigyste, nes ji buvo suteikta Aaronui ir jo sėklai per visas jų kartas.

14 Ji vadinama žemesniąja kunigyste, kadangi ji yra priedas prie aukštesniosios, arba Melchizedeko, kunigystės, ir turi galią atlikti išorines apeigas.

15 Vyskupija yra šios kunigystės prezidentūra ir turi jos raktus, arba įgaliojimą.

16 Joks žmogus neturi teisėtos teisės į šią pareigybę – turėti šios kunigystės raktus, jeigu jis nėra tikras Aarono palikuonis.

17 Bet kadangi Melchizedeko kunigystės aukštasis kunigas turi įgaliojimą tarnauti visose žemesnėse pareigybėse, jis gali tarnauti vyskupo pareigybėje, kai negalima rasti tikro Aarono palikuonio, su sąlyga, kad jis į šią galią pašaukiamas, paskiriamas pareigoms ir įšventinamas Melchizedeko kunigystės prezidentūros rankomis.

18 Aukštesniosios, arba Melchizedeko kunigystės, galia ir įgaliojimas yra turėti visų bažnyčios dvasinių palaiminimų raktus –

19 turėti privilegiją gauti dangaus karalystės slėpinius, turėti prieš save atvertus dangus, bendrauti su visuotiniu susirinkimu ir Pirmagimio bažnyčia bei mėgautis Dievo Tėvo ir Jėzaus – naujosios sandoros tarpininko – bendryste ir akivaizda.

20 Žemesniosios, arba Aarono kunigystės, galia ir įgaliojimas yra turėti angelų tarnavimo raktus ir atlikti išorines apeigas, evangelijos raidę, atgailos krikštą nuodėmėms atleisti, pagal sandoras ir įsakymus.

21 Turi būti iškelti arba paskirti prezidentai, arba pirmininkaujantys pareigūnai, iš tų, kurie įšventinti į įvairias pareigybes šiose dviejose kunigystėse.

22 Trys Melchizedeko kunigystės pirmininkaujantys aukštieji kunigai, tos grupės išrinkti, paskirti ir įšventinti į tą pareigybę, ir palaikyti bažnyčios pasitikėjimu, tikėjimu ir malda, sudaro Bažnyčios Prezidentūros kvorumą.

23 Dvylika keliaujančių tarėjų yra pašaukti būti Dvylika Apaštalų, arba ypatingais Kristaus vardo liudytojais visame pasaulyje – tuo jie skiriasi nuo kitų bažnyčios pareigūnų savo pašaukimo pareigomis.

24 Ir jie sudaro kvorumą, įgaliojimu ir galia lygų anksčiau minėtiems trims prezidentams.

25 Septyniasdešimtis taip pat yra pašaukta skelbti evangeliją ir būti ypatingais liudytojais kitataučiams ir visame pasaulyje – tuo jie skiriasi nuo kitų bažnyčios pareigūnų savo pašaukimo pareigomis.

26 Ir jie sudaro kvorumą, įgaliojimu lygų ką tik paminėtam Dvylikos ypatingų liudytojų, arba apaštalų, kvorumui.

27 Ir kiekvienas sprendimas, kurį priima bet kuris iš šių kvorumų, turi būti jų priimtas vienbalsiai; tai yra kiekvienas kiekvieno kvorumo narys turi sutikti su jo sprendimais, kad jų sprendimai turėtų tokią pat galią ir galiojimą.

28 Kai dėl aplinkybių kitaip neįmanoma, kvorumą gali sudaryti dauguma –

29 antraip jų sprendimai neturi teisės į tokius pačius palaiminimus, į kokius senovėje turėjo teisę trijų prezidentų, kurie buvo įšventinti pagal Melchizedeko tvarką ir buvo teisūs bei šventi vyrai, kvorumo sprendimai.

30 Šių kvorumų ar bet kurio iš jų sprendimai turi būti priimami su visu teisumu, šventumu ir širdies nusižeminimu, romumu ir didžiu kantrumu, tikėjimu ir dorybe, ir pažinimu, susivaldymu, kantrybe, dievotumu, brolišku maloningumu ir tikrąja meile;

31 kadangi yra pažadas: jei tai juose tarpsta, jie nebus bevaisiai Viešpaties pažinime.

32 Ir tuo atveju, kai bet kuris šių kvorumų sprendimas priimtas neteisiai, jį galima pateikti visuotiniam keleto kvorumų, sudarančių bažnyčios dvasinę vadovybę, susirinkimui; kitaip jų sprendimai bus neapskundžiami.

33 Dvylika yra Keliaujanti Pirmininkaujanti Aukštoji Taryba, kad tarnautų Viešpaties vardu, vadovaujama Bažnyčios Prezidentūros, pagal nustatytą dangaus tvarką; kad statytų bažnyčią ir tvarkytų visus jos reikalus visose tautose, pirma kitataučiams ir po to žydams.

34 Septyniasdešimtis turi veikti Viešpaties vardu, vadovaujama Dvylikos, arba keliaujančios aukštosios tarybos, statydama bažnyčią ir tvarkydama visus jos reikalus visose tautose, pirma kitataučiams ir po to žydams.

35 Dvylika yra išsiųsta su raktais, kad atvertų duris skelbdama Jėzaus Kristaus evangeliją, pirma kitataučiams ir po to žydams.

36 Sėsliosios aukštosios tarybos Sionės kuoluose sudaro kvorumą, turintį tokį patį įgaliojimą tvarkyti bažnyčios reikalus, visuose jų sprendimuose, kaip ir prezidentūros kvorumas arba keliaujančioji aukštoji taryba.

37 Sionės aukštoji taryba sudaro kvorumą, turintį tokį patį įgaliojimą tvarkyti bažnyčios reikalus, visuose jų sprendimuose, kaip ir Dvylikos tarybos Sionės kuoluose.

38 Keliaujančios aukštosios tarybos pareiga – kreiptis į Septyniasdešimtį, o ne į kitus, kai jiems reikia pagalbos įvykdyti įvairius pašaukimus, susijusius su evangelijos skelbimu ir pateikimu.

39 Dvylikos pareiga – visuose dideliuose bažnyčios skyriuose įšventinti evangelijos tarnus, kai jie bus jiems nurodyti apreiškimu, –

40 šios kunigystės tvarka buvo patvirtinta, kad būtų perduodama iš tėvo sūnui, ir teisėtai priklauso išrinktosios sėklos tikriems palikuonims, kuriems buvo duoti pažadai.

41 Ši tvarka buvo įvesta Adomo dienomis ir atėjo per šeimos liniją, būtent:

42 iš Adomo Setui, kurį, jam esant šešiasdešimt devynerių metų amžiaus, įšventino Adomas, ir jis buvo jo palaimintas likus trejiems metams iki jo (Adomo) mirties, ir gavo Dievo pažadą per savo tėvą, kad jo ainija bus Viešpaties išrinktieji ir kad jie bus išsaugoti iki žemės pabaigos;

43 kadangi jis (Setas) buvo tobulas vyras ir jo išvaizda buvo visiškai kaip jo tėvo, tad jis viskuo buvo panašus į savo tėvą ir skyrėsi nuo jo tik amžiumi.

44 Enosas buvo įšventintas būdamas šimto trisdešimt ketverių metų ir keturių mėnesių amžiaus, Adomo ranka.

45 Dievas kreipėsi į Kainaną tyruose keturiasdešimtaisiais jo gyvenimo metais; ir šis sutiko Adomą, keliaudamas į Šedolamako vietovę. Jam buvo aštuoniasdešimt septyneri, kai jis gavo savo įšventinimą.

46 Mahalalieliui buvo keturi šimtai devyniasdešimt šešeri metai ir septynios dienos, kai jis buvo įšventintas Adomo ranka, kuris taip pat jį palaimino.

47 Jaredui buvo du šimtai metų, kai jis buvo įšventintas po Adomo ranka, kuris taip pat jį palaimino.

48 Henochui buvo dvidešimt penkeri metai, kai jis buvo įšventintas po Adomo ranka; ir jam buvo šešiasdešimt penkeri, ir Adomas jį palaimino.

49 Ir jis matė Viešpatį ir vaikščiojo su juo, ir nuolat buvo prieš jo veidą; ir jis vaikščiojo su Dievu tris šimtus šešiasdešimt penkerius metus, tai reiškia, kad jam buvo keturi šimtai trisdešimt metų, kai jis buvo perkeltas.

50 Metušelachui buvo šimtas metų, kai jis buvo įšventintas po Adomo ranka.

51 Lamechui buvo trisdešimt dveji metai, kai jis buvo įšventintas po Seto ranka.

52 Nojui buvo dešimt metų, kai jis buvo įšventintas po Metušelacho ranka.

53 Likus trejiems metams iki Adomo mirties, šis pasišaukė Setą, Enosą, Kainaną, Mahalalelį, Jaredą, Enochą ir Metušelachą, kurie visi buvo aukštieji kunigai, su visa kita savo ainija, kurie buvo teisūs, į Adam Ondi Amano slėnį ir ten suteikė jiems paskutinį savo palaiminimą.

54 Ir jiems pasirodė Viešpats, ir jie atsikėlė ir palaimino Adomą, ir pavadino jį Mykolu, kunigaikščiu, arkangelu.

55 Ir Viešpats suteikė Adomui paguodą ir tarė jam: Aš paskyriau tave būti galva; daugybė tautų išeis iš tavęs, ir tu esi jiems kunigaikštis per amžius.

56 Ir Adomas atsistojo susirinkimo viduryje; ir, nepaisant to, kad jis buvo sulinkęs nuo amžiaus, būdamas kupinas Šventosios Dvasios išpranašavo visa, kas ištiks jo ainiją iki paskutiniausios kartos.

57 Visa tai buvo užrašyta Henocho knygoje ir tinkamu metu apie tai bus paliudyta.

58 Taip pat Dvylikos pareiga yra įšventinti ir organizuoti visus kitus bažnyčios pareigūnus, pagal apreiškimą, sakantį:

59 Kristaus bažnyčiai Sionės žemėje, kaip bažnyčios įstatymų, susijusių su bažnyčios reikalais, papildymas:

60 iš tiesų aš sakau jums, – sako Pulkų Viešpats, – turi būti pirmininkaujantys vyresnieji, kad pirmininkautų tiems, kurie turi vyresniojo pareigybę;

61 ir taip pat kunigai, kad pirmininkautų tiems, kurie turi kunigo pareigybę;

62 ir taip pat mokytojai, kad panašiai pirmininkautų tiems, kurie turi mokytojo pareigybę, ir taip pat diakonai –

63 taigi nuo diakono iki mokytojo ir nuo mokytojo iki kunigo, ir nuo kunigo iki vyresniojo, atskirai pagal tai, kaip jie paskiriami, pagal bažnyčios sandoras ir įsakymus.

64 Tada eina aukštoji kunigystė, kuri yra didžiausia iš visų.

65 Todėl reikia, kad vienas iš aukštosios kunigystės būtų paskirtas pirmininkauti kunigystei, ir jis bus vadinamas Bažnyčios aukštosios kunigystės Prezidentu;

66 arba, kitais žodžiais, Bažnyčios aukštosios kunigystės pirmininkaujančiu aukštuoju kunigu.

67 Iš jo ateina apeigų ir palaiminimų teikimas bažnyčiai rankų uždėjimu.

68 Todėl vyskupo pareigybė neprilygsta anai; nes vyskupo pareigybės esmė – tvarkyti visus laikinuosius dalykus;

69 tačiau vyskupas turi būti išrinktas iš aukštosios kunigystės, jeigu jis nėra tikras Aarono palikuonis;

70 nes jeigu jis nėra tikras Aarono palikuonis, jis negali turėti tos kunigystės raktų.

71 Tačiau aukštasis kunigas, tai yra pagal Melchizedeko tvarką, gali būti paskirtas tvarkyti laikinuosius dalykus, gaudamas pažinimą apie juos tiesos Dvasia;

72 ir taip pat būti Izraelio teisėju, tvarkyti bažnyčios reikalus, sėdėti prasižengėlių teisme, pagrįstame liudijimu, kuris bus pateiktas jam pagal įstatymus, padedant jo patarėjams, kuriuos jis išsirinko ar išsirinks iš bažnyčios vyresniųjų.

73 Tokia yra vyskupo, kuris nėra tikras Aarono palikuonis, bet buvo įšventintas į aukštąją kunigystę pagal Melchizedeko tvarką, pareiga.

74 Taip jis bus teisėjas, būtent bendrasis teisėjas tarp Sionės gyventojų ar Sionės kuole, ar bet kuriame bažnyčios skyriuje, kur jis bus paskirtas į šią tarnystę, kol Sionės ribos išsiplės ir prireiks kitų vyskupų ar teisėjų Sionėje ar kur kitur.

75 Ir kiek bus paskirta kitų vyskupų, visi jie veiks tokioje pačioje pareigybėje.

76 Bet tikras Aarono palikuonis turi teisėtą teisę į šios kunigystės prezidentūrą; į šios tarnystės raktus; veikti vyskupo pareigybėje savarankiškai, be patarėjų, išskyrus atvejį, kai teisiamas aukštosios kunigystės pagal Melchizedeko tvarką prezidentas; posėdžiauti kaip Izraelio teisėjas.

77 Ir bet kurios iš šių tarybų sprendimas sutiks su įsakymu, bylojančiu:

78 Dar, iš tiesų sakau jums: svarbiausi bažnyčios reikalai ir sudėtingiausios bažnyčios bylos, jei nepasitenkinta vyskupo ar teisėjų sprendimu, bus perduodamos ir pateikiamos bažnyčios tarybai, Aukštosios Kunigystės Prezidentūrai.

79 Ir Aukštosios Kunigystės tarybos Prezidentūra turės galią pašaukti kitus aukštuosius kunigus, būtent dvylika, kad padėtų kaip patarėjai; ir taip Aukštosios Kunigystės Prezidentūra ir jos patarėjai turės galią nuspręsti remdamiesi liudijimu, pagal bažnyčios įstatymus.

80 Ir po šio sprendimo tai daugiau nebus minima priešais Viešpatį; nes tai yra aukščiausioji Dievo bažnyčios taryba ir galutinis nesutarimų dvasiniais klausimais sprendimas.

81 Nėra žmogaus, priklausančio bažnyčiai, kuris būtų nepavaldus šiai bažnyčios tarybai.

82 Ir kiek prasižengtų aukštosios kunigystės prezidentas, tiek jis bus minimas prieš visuotinę bažnyčios tarybą, kuriai talkins dvylika aukštosios kunigystės patarėjų;

83 ir jų sprendimas jo atžvilgiu bus nesutarimo dėl jo pabaiga.

84 Taigi niekas nebus atleistas nuo Dievo teisingumo ir įstatymų, idant viskas priešais jį būtų padaryta tvarkingai ir rimtai, pagal tiesą ir teisumą.

85 Ir dar, iš tiesų sakau jums: diakono pareigybės prezidento pareiga yra pirmininkauti dvylikai diakonų, posėdžiauti su jais taryboje ir mokyti juos jų pareigų, ugdant vienas kitą, kaip tai duota pagal sandoras.

86 Ir taip pat mokytojo pareigybės prezidento pareiga yra pirmininkauti dvidešimt keturiems mokytojams ir posėdžiauti su jais taryboje, mokant juos jų pareigybės pareigų, kaip duota sandorose.

87 Taip pat Aarono kunigystės prezidento pareiga yra pirmininkauti keturiasdešimt aštuoniems kunigams ir posėdžiauti su jais taryboje, mokyti juos jų pareigybės pareigų, kaip duota sandorose, –

88 šis prezidentas turi būti vyskupas; nes tai yra viena iš šios kunigystės pareigų.

89 Dar, vyresniųjų pareigybės prezidento pareiga yra pirmininkauti devyniasdešimt šešiems vyresniesiems ir posėdžiauti su jais taryboje, ir mokyti juos pagal sandoras.

90 Ši prezidentūra skiriasi nuo septyniasdešimties prezidentūros ir skirta tiems, kurie nekeliauja po visą pasaulį.

91 Ir dar, aukštosios kunigystės pareigybės prezidento pareiga yra pirmininkauti visai bažnyčiai ir būti kaip Mozė –

92 štai, čia išmintis: taip, būti regėtoju, apreiškėju, vertėju ir pranašu, turinčiu visas Dievo dovanas, kurias jis suteikia bažnyčios galvai.

93 Ir tai yra pagal regėjimą, rodantį Septyniasdešimties tvarką, – kad jiems turi pirmininkauti septyni prezidentai, išrinkti iš septyniasdešimties tarpo;

94 ir septintasis iš šių prezidentų turi pirmininkauti tiems šešiems;

95 ir šie septyni prezidentai turi išrinkti kitus septyniasdešimt be pirmųjų septyniasdešimties, kuriems jie priklauso, ir turi jiems pirmininkauti;

96 ir taip pat kitus septyniasdešimt, kol bus septyni kart po septyniasdešimt, jei darbas vynuogyne primygtinai to reikalauja.

97 Ir šie septyniasdešimt turi būti keliaujantys tarnai, pirma kitataučiams ir taip pat žydams.

98 Tuo tarpu kiti bažnyčios pareigūnai, nepriklausantys Dvylikai ar Septyniasdešimčiai, nėra įpareigoti keliauti tarp visų tautų, bet turi keliauti, kaip leidžia jų aplinkybės, nepaisant to, kad jie gali turėti tokias pat aukštas ir atsakingas pareigybes bažnyčioje.

99 Todėl tegul dabar kiekvienas vyras mokosi savo pareigų ir kuo stropiausiai darbuotis pareigybėje, kurion paskirtas.

100 Tas, kuris tingus, nebus laikomas vertu stovėti, ir tas, kuris nesimoko savo pareigų ir pasirodo esąs nepatvirtinamas, nebus laikomas vertu stovėti. Būtent taip. Amen.