130 Skyrius
Atskiri pamokymai, kuriuos davė pranašas Džozefas Smitas Reimase, Ilinojaus valst., 1843 m. balandžio 2 d. (History of the Church,., 5:323–325).
1–3 Tėvas ir Sūnus gali asmeniškai pasirodyti žmonėms; 4–7 Angelai gyvena celestialinėje sferoje; 8–9 Celestialinė žemė bus dideli Urimai ir Tumimai; 10–11 Visiems, kurie įžengia į celestialinį pasaulį, duodamas baltas akmuo; 12–17 Antrojo atėjimo laikas pranašui neatskleistas; 18–19 Šiame gyvenime įgyta sąmonė prisikels su mumis prisikėlimo metu; 20–21 Visi palaiminimai ateina per paklusnumą įstatymui; 22–23 Tėvas ir Sūnus turi kūnus iš mėsos ir kaulų.
1 Kai Gelbėtojas pasirodys, mes matysime jį tokį, koks jis yra. Mes matysime, kad jis yra žmogus kaip ir mes.
2 Ir tie patys santykiai, kurie yra tarp mūsų čia, bus tarp mūsų ir ten, tik jie bus sujungti su amžinąja šlove, kuria dabar negalime mėgautis.
3 Jn 14:23 – šioje eilutėje minimas Tėvo ir Sūnaus pasirodymas, yra asmeninis pasirodymas; ir idėja, kad Tėvas ir Sūnus gyvena žmogaus širdyje, yra sena sektantiška idėja ir yra klaidinga.
4 Atsakydamas į klausimą: Ar tik Dievo laiko, angelų laiko, pranašų laiko ir žmogaus laiko skaičiavimas nėra pagal planetą, ant kurios jie gyvena?
5 Aš atsakau: Taip. Bet nėra kitų angelų, tarnaujančių šiai žemei, išskyrus tuos, kurie priklauso arba priklausė jai.
6 Angelai negyvena tokioje planetoje, kaip ši žemė;
7 bet jie gyvena Dievo akivaizdoje, ant rutulio, panašaus į stiklo ir ugnies jūrą, kur dėl jų šlovės apreikšti ir nuolat yra priešais Viešpatį visi dalykai – praeities, dabarties ir ateities.
8 Vieta, kur gyvena Dievas, yra dideli Urimai ir Tumimai.
9 Ši žemė, savo pašventintoje ir nemirtingoje būsenoje, bus padaryta kaip kristalas ir bus Urimai ir Tumimai ant jos gyvenantiems gyventojams, per kurią viskas, kas susiję su žemesne karalyste arba visomis žemesnės tvarkos karalystėmis, bus apreikšta tiems, kurie gyvena ant jos; ir ši žemė bus Kristaus.
10 Tada tas baltas akmuo, paminėtas Apr 2:17, taps Urimais ir Tumimais kiekvienam, kuris jį gauna, per ką bus atskleista tai, kas susiję su karalysčių aukštesne tvarka;
11 ir baltas akmuo duodamas kiekvienam iš tų, kurie ateina į celestialinę karalystę; ant jo užrašytas naujas vardas, kurio nežino nė vienas žmogus, išskyrus tą, kuris jį gauna. Naujasis vardas yra raktinis žodis.
12 Aš pranašauju, Viešpaties Dievo vardu, kad konfliktų, kurie sukels daug kraujo praliejimo prieš Žmogaus Sūnaus atėjimą, pradžia bus Pietų Karolinoje.
13 Tai tikriausiai gali kilti dėl vergų klausimo. Balsas paskelbė man tai, kai aš karštai meldžiausi tuo klausimu 1832 m. gruodžio 25 d.
14 Kartą aš labai karštai meldžiausi, kad sužinočiau Žmogaus Sūnaus atėjimo laiką, ir išgirdau balsą sakant štai ką:
15 Džozefai, mano sūnau, jei tu gyvensi, kol būsi aštuoniasdešimt penkerių metų, tu matysi Žmogaus Sūnaus veidą; todėl tegul to pakaks, ir daugiau manęs nevargink šiuo klausimu.
16 Taip aš likau, negalėdamas nuspręsti, ar šis atėjimas nurodo į tūkstantmečio pradžią ar į kažkokį ankstesnį pasirodymą, ar aš turėčiau mirti ir taip pamatyti jo veidą.
17 Tikiu, kad Žmogaus Sūnaus atėjimas bus ne anksčiau nei tas laikas.
18 Kokį sąmonės lygį pasieksime šiame gyvenime, tokį turėsime prisikėlimo metu.
19 Ir jei asmuo šiame gyvenime per savo stropumą ir paklusnumą įgyja daugiau žinių ir sąmonės nei kitas, jis turės tiek pranašumo ateinančiame pasaulyje.
20 Yra įstatymas, neatšaukiamai paskelbtas danguje prieš šio pasaulio įkūrimą, kuriuo pagrįsti visi palaiminimai;
21 ir kada gauname kokį nors palaiminimą iš Dievo, – tai dėl paklusnumo tam įstatymui, kuriuo jis pagrįstas.
22 Tėvas turi kūną iš mėsos ir kaulų, tokį pat apčiuopiamą kaip žmogaus; Sūnus – taip pat; bet Šventoji Dvasia neturi kūno iš mėsos ir kaulų, bet yra dvasinė asmenybė. Jei būtų kitaip, Šventoji Dvasia negalėtų gyventi mumyse.
23 Žmogus gali gauti Šventąją Dvasią, ir ji gali nusileisti ant jo, ir nepasilikti su juo.