1 Štai, aš sakau tau, mano sūnau: kadangi tu nevertei pagal tai, kaip norėjai iš manęs, ir vėl pradėjai raštininkauti mano tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam, taip aš ir norėčiau, kad tęstum, kol baigsi šį metraštį, kurį jam patikėjau.

2 Ir tada, štai, aš turiu kitus metraščius ir duosiu tau galią padėti juos versti.

3 Būk kantrus, mano sūnau, nes tokia mano išmintis, ir nereikalinga, kad verstum šiuo metu.

4 Štai, darbas, kurį tu pašauktas daryti, yra raštininkauti mano tarnui Džozefui.

5 Ir štai, tą privilegiją aš paėmiau iš tavęs todėl, kad tu, pradėjęs versti, netęsei taip, kaip pradėjai.

6 Nemurmėk, mano sūnau, nes pagal savo išmintį aš taip su tavimi pasielgiau.

7 Štai, tu nesupratai; tu galvojai, kad aš ją tau duosiu, tau nesirūpinant niekuo kitu, kaip tik manęs prašyti.

8 Bet štai, aš sakau tau, jog tu turi ištirti tai savo protu; tada turi manęs paklausti, ar tai teisinga; ir jeigu tai teisinga, aš padarysiu, kad tavo širdis tavyje degs; todėl tu pajusi, kad tai teisinga.

9 Bet jeigu tai bus neteisinga, tu tokių jausmų nepajusi, bet tave ištiks minčių sąstingis, dėl ko užmirši tai, kas neteisinga; todėl tu negali rašyti tai, kas šventa, jeigu tai tau neduota iš manęs.

10 Dabar, jeigu būtum tai žinojęs, tu būtum galėjęs išversti; tačiau dabar nereikalinga, kad verstum.

11 Štai, tai buvo reikalinga, kai pradėjai; bet tu pabūgai, ir laikas praėjo, ir dabar tai nereikalinga;

12 nes argi tu nematai, kad aš esu davęs savo tarnui Džozefui pakankamai stiprybės, kurios dėka tai sutvarkyta. Ir nė vieno iš jūsų aš nepasmerkiau.

13 Daryk tai, ką tau įsakiau, ir tu klestėsi. Būk ištikimas ir nepasiduok jokiai pagundai.

14 Ištikimai dirbk darbą, kuriam tave pašaukiau, ir nė plaukas nuo tavo galvos neprapuls, ir būsi iškeltas paskutiniąją dieną. Amen.