5 Nes kol buvome kūniški, mūsų nariuose veikė įstatymui priešingos nuodėmingos aistros, kad neštų vaisių mirčiai.

6 Bet dabar mes esame išlaisvinti iš įstatymo, kuriame buvome laikomi, būdami mirę įstatymui, kad tarnautume laikydamiesi dvasios naujumo, o ne raidės senumo.

7 Ką tad pasakysime? Gal kad įstatymas nuodėmė? Gink Dieve. Ne, aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei ne įstatymas; nes nebūčiau suvokęs geismo, jei įstatymas nebūtų pasakęs: Negeisk.

8 Bet nuodėmė, per įsakymą pasinaudojusi proga, sukėlė manyje visokius troškimus. Nes be įstatymo nuodėmė buvo negyva.

9 Nes kartą, nesant įstatymo pažeidimo, aš buvau gyvas, bet kai atėjo Kristaus įsakymas, nuodėmė atgijo, o aš numiriau.

10 Ir kai aš nepatikėjau atėjusiu Kristaus įsakymu, kuris buvo skirtas gyvenimui, paaiškėjo, kad jis pasmerkė mane mirčiai.

11 Nes nuodėmė, pasinaudojusi proga, atmetė įsakymą ir mane apgavo; ir ji mane nužudė.

12 Tačiau aš pripažįstu, kad įstatymas šventas ir kad įsakymas šventas ir teisingas, ir geras.

13 Vadinasi, tai, kas gera, atnešė man mirtį? Gink Dieve. Bet nuodėmė, – kad pasirodytų esanti nuodėmė tuo, kad sukėlė manyje mirtį pasinaudodama tuo, kas gera; kad nuodėmė per įsakymą taptų nepaprastai nuodėminga.

14 Nes mes žinome, kad įsakymas yra dvasiškas, bet kol buvau įstatymo valdžioje, aš buvau kūniškas, parduotas nuodėmės vergijon.

15 Bet dabar aš esu dvasiškas; nes darau tai, kas man įsakyta daryti; ir neleidžiu to, ko man įsakyta neleisti,

16 nes aš nenoriu daryti to, ką žinau, kad yra neteisu; nes to, kas yra nuodėmė, aš nekenčiu.

17 Jei tad nedarau to, ko neleidžiu, aš pritariu, kad įstatymas yra geras; ir aš nesmerkiamas.

18 Taigi jau nebe aš nusidedu; bet aš stengiuosi pajungti manyje gyvenančią nuodėmę.

19 Nes aš žinau, kad gera negyvena manyje, tai yra mano kūne; nes norėti aš sugebu, bet padaryti gera – ne, tik per Kristų.

20 Nes gera, ką būčiau daręs, būdamas įstatymo valdžioje, nebelaikau gėriu; todėl to nedarau.

21 Bet pikta, ko nedaryčiau, būdamas įstatymo valdžioje, laikau gėriu; tai darau.

22 Dabar, jei aš, Kristaus padedamas, darau tai, ko nedaryčiau, būdamas įstatymo valdžioje, aš nebesu įstatymo valdžioje; ir jau nebesiekiu daryti bloga, bet siekiu pajungti manyje gyvenančią nuodėmę.

23 Taigi atrandu, kad kai įstatymo valdžioje troškau daryti gera, prie manęs prilipdavo pikta; nes aš, kaip vidinis žmogus, gėriuosi Dievo įstatymu.

24 Ir dabar aš matau kitą įstatymą, būtent Kristaus įsakymą, ir jis įrašytas mano prote.

25 Bet mano nariai kovoja su mano proto įstatymu ir daro mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose.

26 Ir jei aš nepajungiu nuodėmės, esančios manyje, bet kūnu tarnauju nuodėmės įstatymui – o vargšas aš žmogus! Kas išgelbės mane iš šios mirties kūno?

27 Tad aš dėkoju Dievui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kad taip protu aš pats tarnauju Dievo įstatymui.