Abraomo Knyga

1 Chaldėjų žemėje, savo tėvų namuose, aš, Abraomas, mačiau, kad man reikia susirasti kitą gyvenamąją vietą;

2 ir suvokdamas, kad man yra didesnė laimė, ramybė bei atilsis, aš siekiau tėvų palaiminimų ir teisės, kurion turėčiau būti įšventintas, kad teikčiau juos; pats būdamas teisumo sekėjas, taip pat trokšdamas būti tokiu, kuris turėtų didį pažinimą, ir būti didesniu teisumo sekėju, ir turėti didesnį pažinimą, ir būti daugelio tautų tėvu, ramybės kunigaikščiu, ir trokšdamas gauti nurodymus bei laikytis Dievo įsakymų, aš tapau teisėtu paveldėtoju, aukštuoju kunigu, turinčiu tėvams priklausančią teisę.

3 Ji buvo perduota man tėvų; ji perėjo man iš tėvų, nuo laiko pradžios, taip, net nuo pradžios, arba nuo tada, kai dar nebuvo įkurta žemė, iki pat dabartinio laiko, būtent pirmagimio teisė, arba pirmojo žmogaus, kuris yra Adomas, arba pirmojo tėvo, per tėvus man.

4 Aš siekiau savo paskyrimo į Kunigystę pagal Dievo paskyrimą tėvams, susijusį su sėkla.

5 Mano tėvai, nusigręžę nuo savo teisumo ir nuo šventų įsakymų, kuriuos Viešpats jų Dievas buvo davęs jiems, į pagonių dievų garbinimą, visiškai atsisakė įsiklausyti į mano balsą;

6 nes jų širdys buvo nukreiptos daryti pikta ir buvo visiškai atgręžtos į Elkenos dievą ir Libnos dievą, ir Mahmakros dievą, ir Korašės dievą, ir Faraono, Egipto karaliaus, dievą;

7 todėl jie atgręžė savo širdis į pagonišką aukojimą, atnašaudami savo vaikus tiems nebyliems stabams, ir neįsiklausė į mano balsą, bet stengėsi atimti mano gyvybę Elkenos kunigo ranka. Elkenos kunigas taip pat buvo ir Faraono kunigas.

8 Dabar, tuo metu Faraono, Egipto karaliaus, kunigo paprotys buvo ant Chaldėjos žemėje pastatyto aukuro aukoti vyrus, moteris ir vaikus, kaip atnašą tiems svetimiems dievams.

9 Ir buvo taip, kad kunigas atnašaudavo atnašą Faraono dievui ir taip pat Šagrielio dievui, būtent kaip įprasta egiptiečiams. Dabar, Šagrielio dievas – tai saulė.

10 Būtent vaiką, kaip padėkos auką, Faraono kunigas atnašaudavo ant aukuro, stovinčio prie kalvos, vadinamos Potifaro kalva, Olišemo lygumos pradžioje.

11 Dabar, kartą šis kunigas ant šito aukuro atnašavo tris mergeles, kurios buvo dukterys Onitaho, vieno iš karališkųjų palikuonių, tiesioginio iš Chamo strėnų. Šios mergelės buvo paaukotos dėl savo doros; jos nesilenktų, kad garbintų medžio ar akmens dievus, todėl buvo nužudytos ant šito aukuro, ir tai buvo padaryta kaip įprasta egiptiečiams.

12 Ir buvo taip, kad kunigai panaudojo smurtą prieš mane, idant ir mane nužudytų, kaip jie nužudė tas mergeles ant šito aukuro; ir kad turėtumėte supratimą apie šį aukurą, norėčiau jums nurodyti į paveikslą šio metraščio pradžioje.

13 Jis buvo padarytas lovos, kokios buvo pas chaldėjus, pavidalo ir stovėjo priešais Elkenos, Libnos, Mahmakros, Korašės dievus ir taip pat dievą, panašų į tą Faraono, Egipto karaliaus, dievą.

14 Kad turėtumėte supratimą apie šiuos dievus, pateikiau jums jų pavidalą pradžioje esančiuose piešiniuose; chaldėjai tokius piešinius vadina rahlenos, kas reiškia hieroglifai.

15 Ir kai jie pakėlė savo ranką prieš mane, kad mane atnašautų ir atimtų mano gyvybę, štai aš pakėliau savo balsą į Viešpatį savo Dievą, ir Viešpats įsiklausė ir išgirdo, ir pripildė mane Visagalio regėjimo, ir jo akivaizdos angelas atsistojo šalia manęs ir akimirksniu atrišo mano pančius;

16 ir toks buvo jo balsas man: Abraomai, Abraomai, štai, mano vardas yra Jehova, ir aš išgirdau tave ir atėjau tavęs išvaduoti, ir išvesti tavęs iš tavo tėvo namų ir nuo visų tavo artimųjų į svetimą šalį, kurios tu nepažįsti;

17 ir tai todėl, kad jie nugręžė savo širdis nuo manęs, kad garbintų Elkenos dievą ir Libnos dievą, ir Mahmakros dievą, ir Korašės dievą, ir Faraono, Egipto karaliaus, dievą; todėl aš nusileidau, kad aplankyčiau juos ir sunaikinčiau tą, kuris pakėlė savo ranką prieš tave, Abraomai, mano sūnau, kad atimtų tavo gyvybę.

18 Štai, aš vesiu tave savo ranka ir paimsiu tave, kad uždėčiau ant tavęs savo vardą, būtent tavo tėvo kunigystę, ir ant tavęs bus mano galia.

19 Kaip tai buvo su Nojum, taip tai bus su tavimi; bet per tavo tarnystę mano vardas bus žinomas žemėje per amžius, nes aš esu tavo Dievas.

20 Štai, Potifaro kalva buvo Chaldėjos Ūro žemėje. Ir Dievas sudaužė Elkenos ir tos žemės dievų aukurą ir visiškai juos sunaikino, ir ištiko kunigą, tad šis mirė; ir buvo didis gedulas Chaldėjoje ir taip pat Faraono rūmuose; Faraonas reiškia karalius pagal karališką kraują.

21 Dabar, šis Egipto karalius buvo palikuonis iš Chamo strėnų ir pagal kilmę kanaanitų kraujo.

22 Iš šios linijos kilo visi egiptiečiai, ir taip šioje žemėje buvo išsaugotas kanaanitų kraujas.

23 Egipto žemę pirma atrado moteris, kuri buvo Chamo duktė ir duktė Egiptės, kas chaldėjų kalba reiškia Egiptą – tai kas uždrausta;

24 kai ši moteris atrado šią žemę, ji buvo užtvindyta. Po to ji apgyvendino joje savo sūnus; ir taip iš Chamo kilo ta rasė, per kurią prakeiksmas liko toje žemėje.

25 Dabar, pirmąją Egipto valdžią įsteigė Faraonas, vyriausias Egiptės, Chamo dukters, sūnus; ir ji buvo pagal Chamo valdžią, kuri buvo patriarchalinė.

26 Faraonas, būdamas teisus vyras, įsteigė savo karalystę ir teisė savo žmones išmintingai ir teisingai visas savo dienas, stropiai stengdamasis mėgdžioti tą tvarką, kurią nustatė tėvai pirmose kartose, pirmosios patriarchalinės valdžios dienomis – būtent Adomo valdžios ir taip pat Nojaus, jo tėvo, kuris jį palaimino žemės palaiminimais ir išminties palaiminimais, bet prakeikė jį kunigystės atžvilgiu.

27 Dabar, Faraonas buvo iš tos linijos, per kurią jis negalėjo turėti kunigystės teisės; tačiau faraonai noriai pareikšdavo turį tą teisę nuo Nojaus, per Chamą, todėl mano tėvas buvo nuklaidintas jų stabmeldystės;

28 bet aš pasistengsiu, toliau, pateikti chronologiją, einančią nuo manęs atgal iki sukūrimo pradžios, nes į mano rankas pateko metraščiai, kuriuos turiu iki šiol.

29 Dabar, po to, kai Elkenos kunigas buvo ištiktas taip, kad jis mirė, išsipildė tai, kas buvo man pasakyta apie Chaldėjos žemę, – kad bus badas žemėje.

30 Pagal tai, visoje Chaldėjos žemėje įsigalėjo badas, ir mano tėvas labai kentėjo nuo bado; ir jis atgailavo dėl to blogio, kurį buvo sumanęs prieš mane, – atimti man gyvybę.

31 Bet tėvų, būtent patriarchų, metraščius apie kunigystės teisę Viešpats, mano Dievas, išsaugojo mano paties rankose; todėl net iki šios dienos aš išsaugojau pažinimą apie sukūrimo pradžią ir taip pat apie planetas bei žvaigždes, kaip tai buvo atskleista tėvams, ir šiame metraštyje pasistengsiu aprašyti kai kuriuos iš šių dalykų savo ainijos, kuri ateis po manęs, labui.