1 Ir taip mes užbaigsime dangus ir žemę, ir visus jų pulkus.

2 Ir Dievai tarė tarpusavy: Septintuoju laikotarpiu mes užbaigsime savo darbą, kurį sutarėme; ir septintąjį laikotarpį ilsėsimės nuo viso savo darbo, kurį sutarėme.

3 Ir septintuoju laikotarpiu Dievai užbaigė, kadangi septintąjį laikotarpį jie ilsėsis nuo visų savo darbų, kuriuos jie (Dievai) tarpusavy sutarė suformuoti; ir pašventino jį. Ir tokie buvo jų sprendimai tuo metu, kai jie tarpusavy sutarė suformuoti dangus ir žemę.

4 Ir Dievai nužengė ir suformavo šias dangų ir žemės kilmes, kai tai buvo formuojama tą dieną, kada Dievai suformavo žemę ir dangus,

5 pagal visa tai, ką jie buvo pasakę apie visus lauko augalus, kai jų dar nebuvo žemėje, ir visus lauko žolynus, kai jie dar nežėlė; nes Dievai dar nebuvo padarę, kad lytų ant žemės, kai jie sutarė padaryti juos, ir nebuvo suformavę vyro, kad dirbtų žemę.

6 Bet iš žemės ėjo migla ir drėkino visą žemės veidą.

7 Ir Dievai iš žemės dulkių suformavo vyrą ir paėmė jo dvasią (tai yra vyro dvasią), ir įdėjo ją į jį; ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą, ir žmogus tapo gyva siela.

8 Ir rytuose, Edene Dievai užveisė sodą ir ten įkurdino vyrą, kurio dvasią jie įdėjo į jų suformuotą kūną.

9 Ir Dievai iš žemės išaugino visus medžius, malonius akiai ir gerus maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje bei gero ir pikto pažinimo medį.

10 Iš Edeno ištekėjo upė sodui drėkinti ir ten ji dalinosi ir šakojosi į keturias atšakas.

11 Ir Dievai paėmė vyrą ir įkurdino jį Edeno Sode, kad puoselėtų jį ir prižiūrėtų.

12 Ir Dievai įsakė vyrui, sakydami: Nuo visų sodo medžių gali laisvai valgyti,

13 bet nuo gero ir pikto pažinimo medžio – nuo jo tu nevalgysi; nes tuo metu, kai nuo jo valgysi, tu tikrai mirsi. Dabar, aš, Abraomas, mačiau, kad tai buvo pagal Viešpaties laiką, kuris buvo pagal Kolobo laiką; nes kol kas Dievai dar nebuvo paskyrę Adomui jo laiko matavimo.

14 Ir Dievai tarė: Padarykime vyrui tinkamą padėjėją, nes negera vyrui būti vienam, todėl suformuosime jam tinkamą padėjėją.

15 Ir Dievai padarė, kad Adomą apimtų gilus miegas; ir jis užmigo, ir jie paėmė vieną iš jo šonkaulių, ir jo vietą uždengė kūnu.

16 Ir iš šonkaulio, kurį Dievai paėmė iš vyro, jie suformavo moterį ir atvedė ją pas vyrą.

17 Ir Adomas tarė: Tai buvo kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno; dabar ji bus vadinama Moterimi, kadangi buvo paimta iš vyro;

18 todėl vyras paliks savo tėvą ir savo motiną ir glausis prie savo žmonos, ir jie bus vienas kūnas.

19 Ir jie abu buvo nuogi, vyras ir jo žmona, ir nesigėdijo.

20 Ir iš žemės Dievai suformavo visus lauko gyvulius ir visus padangių paukščius, ir atvedė juos pas Adomą, kad pažiūrėtų, kaip jis juos pavadins; ir kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą kūrinį, toks ir turėjo būti jo vardas.

21 Ir Adomas davė vardus visiems galvijams, padangių paukščiams, kiekvienam lauko gyvuliui; ir Adomui buvo atrasta jam tinkama padėjėja.