Džozefas Smitas–Mato

1 Nes sakau jums, kad nuo šiol manęs nebematysite ir nežinosite, jog aš esu tas, apie kurį rašė pranašai, kol netarsite: Palaimintas tas, kuris ateina Viešpaties vardu dangaus debesyse ir visi šventieji angelai su juo. Tada jo mokiniai suprato, kad jis vėl ateis į žemę po to, kai bus pašlovintas ir karūnuotas Dievo dešinėje.

2 Ir Jėzus išėjo ir keliavo tolyn nuo šventyklos; ir prie jo priėjo jo mokiniai, norėdami jį išgirsti, sakydami: Mokytojau, apreikšk mums apie šventyklos pastatus, kadangi tu pasakei: Jie bus nugriauti ir palikti jums tušti.

3 Ir Jėzus tarė jiems: Argi viso to nematote ir nesuprantate? Iš tiesų sakau jums: čia, šitoje šventykloje, neliks akmens ant akmens, kuris nebūtų nugriautas.

4 Ir juos palikęs Jėzus užkopė ant Alyvų kalno. Ir jam besėdint ant Alyvų kalno, priėjo vien tik mokiniai, sakydami: Pasakyk mums kada įvyks tai, ką pasakei apie šventyklos ir žydų sunaikinimą; ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos, arba nelabųjų sunaikinimo, kas yra pasaulio pabaiga, ženklas?

5 Ir Jėzus atsakė ir tarė jiems: Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų;

6 nes daugelis ateis mano vardu, sakydami: Aš esu Kristus, – ir daugelį suklaidins;

7 tada jie atiduos jus kankinti ir žudys jus, ir dėl mano vardo būsite nekenčiami visų tautų;

8 ir tada daugelis pasipiktins, ir vienas kitą išduos, ir vienas kito nekęs.

9 Ir kils daug netikrų pranašų, ir daugelį suklaidins.

10 Ir kadangi įsigalės nedorybė, daugelio meilė atšals;

11 bet tas, kuris išliks tvirtas ir nenugalėtas, tas bus išgelbėtas.

12 Taigi, išvydę išnaikinimo bjaurastį, apie kurią kalbėjo pranašas Danielius, kalbėdamas apie Jeruzalės sunaikinimą, stovėkite šventoje vietoje; kas skaito, tesupranta.

13 Tada tie, kurie Judėjoje, tebėga į kalnus;

14 tas, kuris ant stogo, tebėga ir tenegrįžta ko nors pasiimti iš savo namų;

15 o tas, kuris laukuose, tenegrįžta pasiimti savo drabužių;

16 ir vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis;

17 todėl melskite Viešpatį, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną;

18 nes tuomet, tomis dienomis, žydus ir Jeruzalės gyventojus ištiks didelis suspaudimas, kokio Dievas dar nebuvo siuntęs Izraeliui nuo jų karalystės pradžios iki dabar, taip, ir kokio daugiau niekada nesiųs Izraeliui.

19 Visa, kas juos ištiko, yra tik juos ištiksiančių kentėjimų pradžia.

20 Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, nebūtų išgelbėtas nė vienas iš jų kūno; bet išrinktųjų labui, pagal sandorą, tos dienos bus sutrumpintos.

21 Štai, tai aš jums pasakiau apie žydus; ir dar, jei pasibaigus tų dienų suspaudimui, kuris ištiks Jeruzalę, kas nors jums sakytų: Štai, čia Kristus, arba ten, – netikėkite juo;

22 nes tomis dienomis taip pat iškils netikri kristūs ir netikri pranašai ir rodys didelius ženklus bei stebuklus, ir taip suklaidins, jei įmanoma, net išrinktuosius, kurie yra išrinktieji pagal sandorą.

23 Štai aš jums tai kalbu išrinktųjų labui; ir jūs taip pat girdėsite apie karus ir karų gandus; žiūrėkite, kad nebūtumėt susirūpinę, nes viskas, ką jums pasakiau, turi įvykti; bet tai dar ne pabaiga.

24 Štai aš pasakiau jums iš anksto;

25 todėl, jeigu jie sakys jums: Štai jis dykumoje, – neikite; Štai jis slaptuose kambariuose, – netikėkite;

26 nes kaip aušros šviesa sklinda iš rytų ir šviečia net iki vakarų, ir apima visą žemę, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.

27 Ir dabar aš duodu jums palyginimą. Štai, kur lavonas, ten susirinks ir ereliai; taip ir mano išrinktieji bus surinkti iš keturių žemės ketvirčių.

28 Ir jie girdės apie karus ir karų gandus.

29 Štai aš kalbu savo išrinktųjų labui; nes tauta pakils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę; bus badai ir marai, ir žemės drebėjimai įvairiose vietose.

30 Ir dar, kadangi įsigalės nedorybė, žmonių meilė atšals; bet tas, kuris liks nenugalėtas, tas bus išgelbėtas.

31 Ir dar, ši karalystės evangelija bus skelbiama visame pasaulyje kaip liudijimas visoms tautoms, ir tada ateis galas, arba nelabųjų sunaikinimas;

32 ir vėl išsipildys išnaikinimo bjaurastis, apie kurią kalbėjo pranašas Danielius.

33 Ir netrukus po tų dienų suspaudimo saulė bus užtemdyta, ir mėnulis neduos savo šviesos, ir žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus supurtytos.

34 Iš tiesų sakau jums: ši karta, kurioje pasirodys šie dalykai, nepraeis, kol visa, ką jums pasakiau, bus išpildyta.

35 Nors ateis dienos, kai dangus ir žemė praeis, tačiau mano žodžiai nepraeis, bet viskas bus išpildyta.

36 Ir, kaip sakiau anksčiau, po tų dienų suspaudimo ir dangų galybių supurtymo, danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės gentys raudos; ir jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galia ir didele šlove;

37 ir kas kraunasi mano žodį, nebus suklaidintas, nes Žmogaus Sūnus ateis ir pasiųs priešais save savo angelus su garsiu trimito skardenimu, ir šie surinks likusius jo išrinktuosius iš keturių vėjų, nuo vieno dangaus krašto iki kito.

38 Dabar pasimokykite palyginimo iš figmedžio: kai jo šakelės dar gležnos ir jis pradeda leisti lapus, jūs žinote, kad vasara arti.

39 Lygiai taip ir mano išrinktieji – kai jie pamatys visa tai, žinos, kad jis arti, netgi prie durų;

40 bet apie tą dieną ir valandą nežino niekas, taip, nė Dievo angelai danguje, o tik mano Tėvas.

41 Bet kaip tai buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant;

42 nes jiems bus taip, kaip buvo dienomis prieš tvaną; nes iki tos dienos, kai Nojus įžengė į arką, jie valgė ir gėrė, vedė ir tekino;

43 ir nenumanė, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.

44 Tada bus išpildyta tai, kas parašyta, kad paskutinėmis dienomis du bus lauke, vienas bus paimtas, o kitas paliktas;

45 du mals prie girnų, vienas bus paimtas, o kitas paliktas;

46 ir ką sakau vienam, aš sakau visiems žmonėms: budėkite tad, nes nežinote, kurią valandą ateina jūsų Viešpats.

47 Bet žinokite tai: jei geras namų šeimininkas žinotų, kurią sargybą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų, kad į jo namus būtų įsilaužta, bet būtų pasiruošęs.

48 Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateina tą valandą, kai nesitikite.

49 Kas tad yra tas ištikimas ir išmintingas tarnas, kurį jo viešpats paskyrė savo namų valdytoju, kad duotų jiems maisto deramu laiku?

50 Palaimintas tas tarnas, kurį jo viešpats grįžęs ras tai darantį; ir iš tiesų sakau jums: jis paskirs jį visų savo gėrybių valdytoju.

51 Bet jei tas piktas tarnas sakys savo širdyje: Mano viešpats vilkina savo atėjimą,

52 ir ims mušti savo bendratarnius bei valgyti ir gerti su girtuokliais,

53 to tarno viešpats ateis tą dieną, kada anas jo nelaukia, ir tą valandą, apie kurią tas nenumano,

54 ir perkirs jį pusiau, ir paskirs jam jo dalį su veidmainiais; ten bus verksmas ir dantų griežimas.

55 Ir taip ateina nelabųjų galas, kaip pranašavo Mozė, sakydamas: Jie bus iškirsti iš mano liaudies; bet žemės pabaiga dar ne tada, bet netrukus.