Tikrasis Kalėdų džiaugsmas
Prezidentas Tomas S. Monsonas
Mylimi broliai ir seserys, džiugu būti su jumis šį vakarą, kai žodžiais ir giesmėmis švenčiame mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, gimimą.
Kalėdos yra šlovingas metų laikas. Daugeliui iš mūsų tai yra užimtas metas. Viliuosi ir meldžiu, kad nepasiduotume šio šventinio laikotarpio skubėjimui, dėmesį skirdami netinkamiems dalykams, ir taip nepajusdami džiaugsmo, kuris ateina minint Betliejaus Šventojo gimimą.
Tikrasis Kalėdų džiaugsmas ateina ne puldinėjant ir skubant nuveikti kaip įmanoma daugiau. Tikrąjį Kalėdų džiaugsmą surandame, kai šiuo laikotarpiu savo dėmesį sutelkiame į Gelbėtoją.
Gimęs tvartelyje, paguldytas ėdžiose, Jis nužengė nuo dangaus, kad gyventų žemėje kaip mirtingasis ir įkurtų Dievo karalystę. Jo šlovingoji Evangelija pakeitė pasaulio mąstymą. Jis gyveno dėl mūsų ir mirė už mus. Ką mes, savo ruožtu, galime Jam duoti?
Man patinka britų poetės Kristinos Roseti parašytos eilutės:
Ką galiu Jam duoti
Toks skurdžius, kaip aš?
Jei būčiau piemuo,
Atneščiau ėriuką.
Jei būčiau išminčius,
Padaryčiau tai, kas man priklauso,
Taigi, ką aš galiu Jam duoti?
Galiu atiduoti savo širdį.1
Mūsų Kalėdų šventimas turėtų atspindėti meilę ir nesavanaudiškumą, kurių mokė Gelbėtojas. Kai duodame, o ne gauname, Kalėdų dvasia išauga ir suklesti. Tampame vienas kitam malonesni. Su meile padedame tiems, kuriems prasčiau sekasi. Širdys suminkštinamos. Priešams atleidžiama, prisimenami draugai, ir klausomasi Dievo. Kalėdų dvasia nušviečia mūsų sielą, pasaulėžiūrą, ir matydami skubantį pasaulį, pradedame daugiau rūpintis žmonėmis nei daiktais. Norint suprasti tikrąją Kalėdų dvasią, mums tereikia numesti paskutinįjį skiemenį nuo angliško žodžio „Christmas“, ir turėsime Kristaus Dvasią.
Prezidentas Deividas O. Makėjus sakė: „Tikroji laimė ateina tik padarant kitus laimingus – toks būtų praktinis Gelbėtojo doktrinos apie savo gyvenimo praradimą, kad įgytum gyvenimą, taikymas. Trumpai tariant, Kalėdų dvasia yra Kristaus Dvasia, kuri mūsų širdis pripildo broliškos meilės bei draugystės ir ragina daryti gerus tarnavimo darbus.
„Tai yra Jėzaus Kristaus Evangelijos dvasia, paklusnumas kuriai atneš “ramybę žemėje,“ nes tai reiškia geranoriškumą visiems žmonėms.“2
Duokime taip, kaip Gelbėtojas davė. Atiduokime save kaip šventą dovaną. Mes duodame prisimindami viską, ką Gelbėtojas yra davęs. Kartu su dovanomis, kurios galiausiai sulūš ar bus pamirštos, dovanokime amžinąją vertę turinčias dovanas. Koks geresnis taptų pasaulis, jei mes visi dovanotume supratimo ir užuojautos, tarnavimo ir draugystės, gerumo ir švelnumo dovanas!
Kai Kalėdų metas apgaubia mus visu savo džiugesiu, mes, kaip tie išminčiai, sekime šviesia, ryškia žvaigžde, vadovausiančia mums švenčiant Gelbėtojo gimimą. Visi dvasia aplankykime Betliejų, Gelbėtojui dovanų atnešdami savo švelnią ir rūpestingą širdį.
Mano broliai ir seserys, visi patirkime džiaugsmo kupinas Kalėdas! To viliuosi ir meldžiu, šventu mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.