Apgaubti ugnies
Vyresnysis Kimas B. Klarkas
Iš Septyniasdešimties
Seminarijų ir religijos institutų palydovinė transliacija•2015 m. rugpjūčio4 d.
Broliai ir seserys, esu dėkingas už galimybę kalbėti jums šios pasaulinės transliacijos metu. Esame labai palaiminti galėdami būti čia.
Noriu, kad žinotumėte, jog širdyje jums jaučiu didžiulę meilę, kurią, žinau, dovanojo Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus, Viešpats Jėzus Kristus. Žinau, kad Jie myli jus, ir žinau, kad Jie nori, jog aš matyčiau jus tokius, kokius Jie mato, ir mylėčiau jus taip, kaip Jie myli. Taigi Jie palaimino mane ta dovana. Meldžiu, kad šiandien jaustumėte Jų ir mano meilę.
Taip pat meldžiu, kad Šventoji Dvasia būtų su mumis kai kartu nagrinėsime paprastą žinią. Gavau šią žinią asmeniškai, bet jaučiu, kad turėčiau pasidalinti ja su jumis. Štai ji: kad ir kokį dvasingumo lygį dabar turėtume gyvenime, kad ir kokio lygio būtų mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi dabar, kad ir koks galingas būtų mūsų įsipareigojimas ir pasišventimas, kad ir kokio lygio paklusnumą, viltį ar tikrąją meilę turėtume, kad ir kokią profesinių įgūdžių ir sugebėjimų aukštumą būtume pasiekę, to nepakaks darbui, laukiančiam ateityje.
Broliai ir seserys, jūs ir aš turime tapti daug geresni, negu esame dabar. Raštai moko mus, kad pasaulis dabar yra ir bus sąmyšyje. Nelabumo ir tamsos gausės. Bet tame tamsėjančiame pasaulyje gausės dieviškos šviesos. Viešpats Jėzus Kristus turi mums paruošęs didelį darbą su augančia karta. Tai didesnis darbas, negu kada nors esame darę anksčiau. Viešpats dirba su galia stiprindamas mokymą bei mokymąsi Savo tikrojoje ir gyvojoje Bažnyčioje. Jis spartina Savo darbą ir ruošia žemę, Savo karalystę, ir mus Savo sugrįžimui.
Visa tai yra nuo Sugrąžinimo pradžios matomo nuostabaus modelio dalis. 1820 metais Dievas Tėvas kartu su Savo Sūnumi Jėzumi Kristumi pasirodė jaunuoliui Džozefui Smitui Šventojoje giraitėje. Nuo tos dienos Jėzus Kristus ugdė Savo Bažnyčią ir savo žmones eilutė po eilutės, priesakas po priesako, žingsnis po žingsnio.
Štai ką Jis pasakė:
„Nes aš pakelsiu sau tyrą liaudį, kuri tarnaus man teisume“1;
„kad mano šventųjų surinkimo darbas tęstųsi, idant galėčiau juos pastatyti savo vardui šventose vietose; nes atėjo pjūties metas, ir mano žodis turi būti išpildytas“2.
„Mano žmonės visame kame turi būti išbandyti, kad būtų paruošti priimti šlovę, kurią turiu jiems, būtent Sionės šlovę.“3
Tai Viešpaties modelis. Jis augina, ugdo ir ruošia Savo žmones ir Savo Bažnyčią. Šis modelis akivaizdžiai matomas mūsų dienomis prezidento Tomo S. Monsono raginime mums visiems pakilti ir imtis Dievo karalystės statymo. Paklausykite, kaip jis kviečia mus daugiau ir geriau dirbti išgelbėjimo darbą. Noriu jums paskaityti ištraukas iš kelių prezidento Monsono kalbų, sakytų visuotinėje konferencijose po to, kai jis tapo Bažnyčios prezidentu.
„Mes vėl nuoširdžiai kviečiame: sugrįžkite. Mes su tyra Kristaus meile tiesiame jums ranką. […] Tiems, kurių dvasios sužeistos, arba tiems, kuriems yra sunku, kurie bijo, sakome: leiskite mums jus pakelti ir padrąsinti bei išsklaidyti jūsų baimes.“4
„Jei kažkuriam iš jūsų namų mokymas tapo įprasta rutina, leiskite pasakyti, kad nėra geresnio laiko nei dabar iš naujo pasišvęsti.“5
„Yra kojų, kurias reikia sutvirtinti; yra rankų, už kurių reikia paimti; yra protų, kuriuos reikia padrąsinti; yra širdžių, kurias reikia įkvėpti; yra sielų, kurias reikia išgelbėti.“6
„Nuo šios akimirkos visi verti ir pajėgūs vaikinai, kurie įgijo vidurinį arba jį atitinkantį išsilavinimą, […] turės galimybę būti rekomenduoti tarnauti misijoje sulaukę 18-os, o ne 19-os metų amžiaus.“
„Vertos merginos, kurios trokšta tarnauti, turės galimybę būti rekomenduotos tarnauti misijoje sulaukusios 19-os, o ne 21-erių metų amžiaus.“7
„Mūsų uždavinys yra būti naudingesniais tarnais Viešpaties vynuogyne. Ne tik tiems, kurie ruošiasi tarnauti kaip nuolatiniai misionieriai, bet kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus, yra būtina dalintis Kristaus Evangelija.“8
„Laikas nariams ir misionieriams susiburti, bendradarbiauti, darbuotis Viešpaties vynuogyne, kad atvestų sielas pas Jį.“9
„Vien tik norėti nepakanka. Viešpats tikisi, kad mąstysime. Jis tikisi mūsų veiksmų. […] Jis tikisi mūsų pasišventimo.“10
„Liudiju, kad mums pažadėti didžiuliai palaiminimai. Nors virš mūsų susikauptų audros debesys, nors prapliuptų liūtys. […] Niekas šiame pasaulyje negalės mūsų įveikti.“
„Mano mylimi broliai ir seserys, nebijokite. Būkite drąsūs. Ateitis yra tiek šviesi, koks jūsų tikėjimas.“11
Broliai ir seserys, tai pranašo raginimas mums. Bažnyčios švietimo sistemoje tai reiškia, kad mums reikia patikimų Viešpaties tarnų, pasiruošusių darbuotis seminarijose ir institutuose, Bažnyčios koledžuose, universitetuose ir mokyklose. Bažnyčios švietimo sistemoje svarbus kiekvienas darbas, kiekvienas pašaukimas, kiekvienas asmuo; ir kiekvienas iš mūsų, įskaitant mane, turi būti geresnis, negu kada nors yra buvęs.
Manau, kad yra dvi priežastys:
1-oji priežastis. Augančią kartą turime mokyti nuodugniau ir galingiau, nei mes ar kas kitas tai darė kada nors anksčiau.
Nuodugniai mokantis išauga galia „žinoti, daryti ir tapti“12. Be abejo, tai reiškia, kad išaugs žinojimas, o taip pat širdies suvokimas. Tai reiškia, kad išaugs įgūdžiai ir sugebėjimas veikti. Tai reiškia, kad sustiprės charakteris, įskaitant dorumą, drąsą ir gerumą.
Nuodugnus mokymasis yra dvasinis patyrimasiš prigimties. Auganti karta nuodugniai mokysis tik tiek, kiek jų gyvenime veiks išperkančios ir stiprinančios Kristaus galios, gryninančios, pašventinančios ir parengiančios juos gauti Jo malonę ir dovanas, kurias Jis yra paruošęs jiems. Jie privalo stropiai dirbti ir siekti mokytumo, bet jie taip pat privalo būti apvalyti per Kristaus apmokantįjį kraują, kad galėtų gauti daugiau šviesos ir būti mokomi Šventosios Dvasios.
Įkvėptas mokymas, vedantis prie nuodugnaus mokymosi, taip pat yra dvasinis patyrimas. Mums taip pat reikia, kad Gelbėtojo Apmokėjimas galingiau veiktų mūsų gyvenime. Mums reikia pasirengti ir gauti gryninančias ir pašventinančias Šventosios Dvasios dovanas ir palaimas, kad galėtume padėti augančiai kartai nuodugniau mokytis.
Augančiai kartai reikia to nuodugnaus mokytumo, nes pasaulis, kuriame jie gyvens, bus kartu ir nuostabus, ir baisus – iš dangaus ateis daugiau šviesos ir galios, bet nelabumas, neramumas ir maišatis bus dar baisesni. Jiems reikės aiškių ir paprastų Evangelijos tiesų pagrindo, Evangelija turės būti giliai jų širdyse ir jiems reikės to, ką prezidentas Raselas M. Nelsonas pavadino nepajudinamu tikėjimu Kristumi. „Kodėl mums reikia tokio nepajudinamo tikėjimo? Todėl, kad priešakyje sunkios dienos. Vargu ar ateityje bus lengva arba populiaru būti pastarųjų dienų šventuoju. Visi būsime išmėginti. Apaštalas Paulius perspėjo, jog paskutinėmis dienomis uoliai sekantys Viešpačiu „bus persekiojami“ [2 Timotiejui 3:12]. Tas persekiojimas gali jus arba sugniuždyti iki tylaus silpnumo, arba motyvuoti tapti pavyzdingesniu ir drąsesniu kasdieniniame gyvenime.“13
2-oji priežastis. Manau, kad jaunuoliai, kurie pas mus ateis, bus pasiruošę ir norės gauti kur kas daugiau, negu duodame jiems dabar. Be to, kai kuriems atėjusiems reikės daugiau, nes namuose jie negavo nei to, ko norėjo, nei to, ko jiems reikėjo.
Nemanau, kad jaunuoliai turi lįsti į sudėtingų ir klaidžių išmąstymų brūzgynus. Juos reikia mokyti aiškių ir paprastų Evangelijos tiesų su didesne meile ir didesne Šventosios Dvasios galia.
Pateiksiu pavyzdį aiškios ir paprastos doktrinos, kurią mūsų studentai turi išstudijuoti kur kas nuodugniau. Per paskutinius septynerius metus BJU Aidahe pagal Pagrindų programą reikėjo studijuoti kursą apie šeimą. (Toks kursas įeina į naująsias „Kertinio akmens“ programas, privalomas visiems BŠS institutų, koledžų ir universitetų studentams.) Kadangi visi BJU Aidahe studentai studijuoja šį kursą, fakulteto darbuotojai galėjo sužinoti, ką studentai mąsto ar jaučia nagrinėdami santuokos doktriną, išdėstytą pareiškime dėl šeimos.
Tai, ką atrado dėstytojai, kelia nerimą. Daugelis studentų, turbūt nuo 40 iki 50 procentų, nevisiškai ar netgi klaidingai supranta šią itin svarbią doktriną. Tai geras, aktyvus pastarųjų dienų šventųjų jaunimas, baigęs seminariją, bet nepakankamai išstudijavę santuokos doktriną namuose, seminarijoje, sekmadieninėje mokykloje, merginų organizacijos ar kunigystės kvorumo pamokose, o kai kada netgi savo misijos metu.
Studentams reikia ne tik geresnio santuokos doktrinos išmanymo, jie turi ją suvokti širdimi. Jiems reikia dvasinio liudijimo apie jos tiesą, ir jie turi veikti pagal tą liudijimą dabar ruošdamiesi tapti vyrais ar žmonomis ir motinomis ar tėvais amžinojoje šeimoje.
Jie taip pat turi žinoti, kaip kalbėtis apie santuokos doktriną su savo draugais ir su tais, kurių tikėjimas gali skirtis. Ir jiems reikia ugdyti savo sugebėjimą atskirti tiesą nuo klaidos. Jiems reikia didesnio tikėjimo Jėzumi Kristumi ir jiems reikia dar labiau viltis Juo.
Štai ko reikia augančiai kartai. Taigi, ką turime daryti?
Visi mes savo gyvenime turime daryti, ko nori Viešpats. Tikiuosi, kad toliau pateikiamas pasakojimas jums padės mąstant ir meldžiantis dėl to, ką Viešpats nori, kad darytumėte.
Prieš daugelį metų labai sunkiu mūsų gyvenimo laikotarpiu jaučiausi puolamas priešininko. Tuo patyrimu Viešpats labai aiškiai man parodė, kad turėjau daryti daugiau ir būti geresnis. Šiek tiek paaiškinsiu situaciją.
Sju ir aš buvome susituokę daugiau kaip 30 metų. Visą savo gyvenimą buvome aktyvūs ir dalyvavome Bažnyčios veikloje. Tarnavome Bažnyčioje; kiekvieną savaitę lankėmės šventykloje; meldėmės su savo vaikais, studijavome su jais Raštus ir rengėme šeimos namų vakarus. Stengėmės būti geri pastarųjų dienų šventieji. Vis dėlto Viešpats pasakė man: „Turi daryti daugiau.“
Vieną naktį susapnavau košmarą. Pabudau labai sunerimęs bei susirūpinęs, taigi atsiklaupiau ir meldžiausi savo Dangiškajam Tėvui prašydamas pagalbos. Meldžiantis į galvą atėjo eilutės iš Laiško efeziečiams 6 skyriaus: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“14
Ryte atsiverčiau Raštus ir perskaičiau šiuos žodžius:
„Pagaliau būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga.
Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas.“15
Skaitydamas žodžius „apsiginkluokite visais Dievo ginklais“ pajutau galingą Dvasios liudijimą, kad tai atsakymas į mano maldas. Turėjau apsiginkluoti visais Dievo ginklais, kiekviena jų dalimi.
Taigi, Sju ir aš kalbėjomės apie galimą to reikšmę ir meldėme patarimo. Išmokau, kad turime sau užduoti du klausimus. Manau, kad atsakę į šiuos klausimus galėsime daryti tai, ką turime daryti, kad pasiruoštume ateičiai. Štai jie: 1) Ką darau, ko neturėčiau daryti? ir 2) Ko nedarau, ką turėčiau daryti?
Uždavę tuos klausimus maldoje, gavome labai konkrečius atsakymus. Pakeitėme tai, kaip leisdavome savo laiką, kokią informaciją įsileisdavome į savo namus, kaip tarnaudavome šventykloje, kaip studijuodavome Raštus ir kaip tarnaudavome Viešpačiui, bei daugybę kitų dalykų. Turėjome stiprinti savo dvasingumą. Per šį atgailos procesą Viešpats Jėzus Kristus pagelbėjo mums ir pakeitė mūsų gyvenimus. Pajautėme Jo gailestingumą, Jo malonę, Jo meilę ir Jo galią. Savo neprilygstama galia Jis pakeitė mūsų širdis ir protus bei pakylėjo mus prie Savęs. Žinau, kad jei neklausytume ir neveiktume pagal tai, ką gavome, nebūčiau pašauktas tarnauti BJU Aidahe ir nestovėčiau čia prieš jus šiandien. Tai buvo mūsų gyvenimo lūžio taškas.
Broliai ir seserys, žinau, kad kalbu ištikimiems, sandorų besilaikantiems pastarųjų dienų šventiesiems. Žinau, kad tai, ką darote, darote tikrai gerai, labai labai gerai. Tačiau iš savo patirties žinau, kad turime reguliariai užduoti sau šiuos du klausimus. Turime pasikeisti ir atgailauti, kad Kristaus Apmokėjimas galėtų dar galingiau veikti mūsų gyvenime. Jei tai darysime, mūsų Dangiškasis Tėvas palaimins mus didesne dvasine galia. Žinau, kad tai tiesa.
Ir tai, manau, yra svarbiausias dalykas ruošiantis mūsų laukiančioms galimybėms ir pareigoms. Turėsime atlikti daug praktinių dalykų. Turėsime įtemptai mąstyti, planuoti, dirbti, tartis ir ruoštis iš visų jėgų. Bet tik Šventosios Dvasios galia suteiks nuodugnų mokytumą, didesnį įžvalgumą bei atskleis išperkančią ir stiprinančią Kristaus galią mūsų studentų gyvenimuose.
Auganti karta turi būti mokoma ir mokytis aiškių ir paprastų Evangelijos tiesų su didesne meile ir dvasine galia, labiau paveikiant jų gyvenimus. Manau, jog poveikis atsiras dėl to, kad Jėzaus Kristaus Evangelija bus stipriau įsišaknijusi mūsų širdyse ir protuose, o Šventoji Dvasia bus mūsų nuolatinė bendražygė. Gelbėtojo mokymai dažniau ir išsamiau atsispindės mūsų gyvenime. Tada, ar tvarkysime programas, ar sudarinėsime mokymo planą, ar diegsime naujus metodus, ar samdysime arba pašauksime ir mokysime naujus mokytojus, ar patarinėsime studentams, ar planuosime naujus pastatus, ar pradėsime mokyti naujame krašte, ar žengsime į klasę mokyti Dievo vaikų, gausime reikiamą apreiškimą ir dirbsime su tyra Kristaus meile Šventosios Dvasios galia. Auganti karta giliai įsisavins žinias ir pakils!
Žinome, kad tai įvyks. Žinome, kuo tai baigsis. Viešpats Jėzus Kristus ateis, o Jo žmonės ir Jo Bažnyčia bus pasiruošę Jį priimti.
Mąstydamas apie jus ir jūsų darbus Dievo karalystėje, prisimenu tą nuostabų patyrimą, aprašytą 3 Nefio 17 skyriuje, kai Gelbėtojas surinko aplink save vaikus. Noriu, kad įsivaizduotumėte tai mintyse, nes ir jūs ten tarsi dalyvaujate. Tėvai atveda savo brangiuosius vaikus Gelbėtojui. Jis surenka juos aplink save; pats lieka centre. Jis stebuklingai meldžiasi dėl jų ir jų tėvų bei palaimina vaikus vieną po kito. Tada angelai nusileidžia iš dangaus „tarsi ugnies viduryje“16, tarnauja vaikams, ir ta šventoji ugnis apgaubia vaikus.
Tam tikra ypatinga prasme, tai mes ir darome seminarijoje bei institute. Iš tikrųjų tai ir yra Bažnyčios švietimo sistema. Tėvai atveda mums savo vaikus. Gelbėtojas yra centre kaip pagrindas visko, kas nutinka vaikams. Jis meldžiasi dėl jų ir dėl mūsų; Jis yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą. Esame angelai – jūs esate angelai, atėję tarnauti tiems vaikams šventojoje ugnyje. Mano brangūs broliai ir seserys, tokie mes ir turime būti.
Ir tokie būsime, nes yra Dievas danguje. Jis yra mūsų Tėvas. Jo Sūnus, Viešpats Jėzus Kristus, yra visos žmonijos Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jis gyvas! Aš liudiju apie Jo šventą vardą. Mačiau, kaip Jis dirba, pažįstu Jo gailestingumą ir malonę ir esu pajutęs Jo meilę. Jis turi visą galią apvalyti mus nuo nuodėmės, pakeisti mūsų širdis, pakylėti ir sustiprinti mus, kad taptume viskuo, kuo Jis nori, kad būtume. Žinau, kad jei atsigręšime į Kristų, visada laukiantį ištiestomis rankomis, Jis palaimins mus, kad būtume geresni ir galėtume daugiau nuveikti šiame Jo šventame darbe. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.
© 2015 by Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/15. Vertimas patvirtintas 6/15. „Encircled About with Fire“ vertimas. Lithuanian. PD10054335 156