Jūs esate Mano liudytojai

Kerolė F. Makonki

Pirmoji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje

Paveikslėlis

Seminarijų ir religijos institutų palydovinė transliacija•2015 m. rugpjūčio4 d.

Čia juntama labai šventa dvasia, ir aš, kaip ir jūs esu dėkinga už viską, ko čia buvo mokoma.

Mormonas viename iš savo paskutinių laiškų mokė:

„Nes štai, Dievas, žinantis viską, esantis nuo amžinybės iki amžinybės, štai jis pasiuntė angelus tarnauti žmonių vaikams, kad paskelbtų apie Kristaus atėjimą; ir Kristuje ateis viskas, kas gera. […]

Todėl angelų tarnavimo ir kiekvieno žodžio, išeinančio iš Dievo burnos, dėka žmonės pradėjo naudoti tikėjimą Kristumi; ir taip tikėjimu jie laikėsi visko, kas gera.“¹

Mano nuomone, jūs, rytinių ar laisvo laiko seminarijų ir institutų mokytojai namuose, bažnyčiose, mokyklose, koledžuose ir universitetuose, esate vieni iš angelų, kuriuos Dievas siuntė tarnauti Jo vaikams, kad jie galėtų naudoti tikėjimą Kristumi ir laikytis visko, kas gera. Reiškiu padėką jums, kad Šventosios Dvasios galia mokote Jo tyros doktrinos. Dėkoju jums, kad esate ten kiekvieną dieną, ryte ir vakare, skelbdami Dievo žodį, kuris yra „Dievo galia išgelbėjimui.“² Reiškiu dėkingumą jūsų puikiems sutuoktiniams, jūsų žmonoms ir vyrams, kurie savo maloningumu ir palaikymu taip pat yra angelai.

Šventa ir šlovinga privilegija skelbti Dievo žodį – būti vienu iš Jo liudytojų ir mokyti amžinųjų tiesų. Pranašas Izaijas paskelbė Dievo žodį visiems Jo sandoros žmonėms:

„Jūs mano liudytojai, – tai Viešpaties žodis, – […]

Aš esu Viešpats, be manęs kito gelbėtojo nėra. […]

[…] Jūs mano liudytojai, – tai Viešpaties žodis. – Aš esu Dievas.“³

Šventa privilegija padėti augančiai kartai mokytis Dievo žodžio, kad ir jie galėtų naudoti tikėjimą ir tapti Kristaus liudytojais.

Seminarijos ir instituto pamokose visame pasaulyje dalyvaujantys vaikinai ir merginos sudarė sandoras mylėti Dievą, Jam tarnauti ir būti Jo liudytojais. Dėl tikėjimo Kristumi jie pasikrikštijo ir gavo Šventąją Dvasią, kad galėtų atskirti tiesą ir „kalbėti angelų liežuviu“.⁴ „Jie yra pranašų vaikai iš Izraelio namų. „[Jie yra] tos sandoros, kurią Tėvas sudarė[…], sakydamas Abraomui: Per tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės.“⁵

Tikėjimu kiekvienas vaikinas ir mergina gali kalbėti Kristaus vardu, su Dvasia, ir „būti [Jo] liudytojais visada ir visame, ir visur.“⁶

Dabar pagalvokime, kas gali būti padaryta seminarijos arba instituto klasėje, kad padėtų augančiai kartai tikrai tapti Dievo liudytojais. Jie to tikrai nori.

Šių metų gegužę, ruošiantis „Face to Face“ renginiui „Facebook“ svetainėje su vyresniuoju Deividu A. Bednariu ir jo žmona Siuzan, jaunimas iš viso pasaulio atsiuntė daugiau kaip 11 000 klausimų. Daugelyje jų buvo klausiama, kaip atsakyti draugams ir šeimos nariams įkeliant, bendrinant informaciją ir ginant Kristaus Evangelijos mokymus. Jie norėjo žinoti, ką sakyti ir kaip elgtis. Vyresnysis Bednaris paaiškino, kad jis su žmona nesugebės atsakyti į visus klausimus, turėdamas omenyje, kad jie nėra nei pakankamai sumanūs, nei pakankamai patyrę. Tačiau jis pasakė jaunimui, kad veikdami kartu, siekdami Šventosios Dvasios bendrystės, jie Šventosios Dvasios galia gaus minčių ir jausmų, idėjų ir įkvėpimų.⁷

Šventoji Dvasia yra mokytojas. Jos dieviškoji paskirtis yra mokyti ir liudyti apie Tėvą ir Sūnų⁸, ir atskleisti „tiesą apie viską“⁹. Kokia puiki dovana jaunimui per Dvasią gauti aiškų žinojimą, kad Dievas yra jų Tėvas ir kad Jis pažįsta juos, myli juos ir turi jiems šlovingą planą! Kokia puiki dovana jaunimui per Dvasią įgyti aiškų žinojimą, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir kad per tikėjimą Juo ir per Jo Apmokėjimą jie gali atgailauti ir būti apvalyti nuo visų nuodėmių, išgyti nuo bet kokio skausmo ir kančių ir turėti galimybę augti, daryti pažangą ir pasiekti savo dievišką lemtį. Dvasia tai Dievo meilės kalba. Dvasia skelbiame Evangeliją, kad vaikinai ir merginos ją galėtų priimti Dvasia¹⁰, kad jie galėtų matyti, jausti, pažinti ir raštu liudyti apie Gelbėtoją, ir tapti Jo liudytojais, kaip išpranašavo pranašai.¹¹

Broliai ir seserys, aš dar turiu daug ko išmokti apie mokymą ir mokymąsi, bet žinau štai ką: Mūsų šiuolaikiniai pranašai, regėtojai ir apreiškėjai rodo mums, kad galime drauge mokyti ir mokytis su didesne atsivertimo galia ir daug svarbesniu tikslu. Neseniai misionierių mokymo centre Provo mieste, Jutoje, pastebėjau apaštalus taikant mokymo ir mokymosi principus, leidusius Šventajai Dvasiai kalbėti misijų prezidentų ir jų žmonų širdims ir protams asmeniškai, atsakyti į jų klausimus ir atsiųsti įkvėpimą pagal jų poreikius. Bažnyčios vadovai ne tik stovėjo kalbėdami prie sakyklos, kaip kartais dera. Jie demonstravo Viešpaties sukurtus pažinimo „mokymusi ir taip pat tikėjimu“ modelius¹².Viešpats moko: „Paskirkite tarp savęs mokytoją, ir tegul ne visi kalba vienu metu; bet tegul vienu metu kalba vienas, ir tegul visi klausosi jo žodžių, kad visiems pasisakius, visi būtų ugdomi, ir kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą privilegiją.“¹³

Mokymosi Viešpaties nurodytu būdu tikslas yra pakviesti Dvasią, kad ji būtų mokytojas, kad mūsų jaunimas būtų įkvėptas atsakymų į kilusius klausimus ir kad Šventoji Dvasia „nurody[tų] [jiems] viską, ką [jie] turė[tų] daryti“¹⁴.

1. Ruoškitės mokytis

Pirmiausia, ruoškitės mokytis. Didžioji dalis to, ką veikiame gyvenime, reikalauja išankstinio pasirengimo. Norėdami įgyti amžinąjį išsilavinimą, turime daryti daugiau, nei tik pasirodyti pamokoje. Nefitus Gelbėtojas mokė, kad šie turi apmąstyti Jo žodžius ir melsti supratimo.¹⁵ Jaunasis Džozefas Smitas regėjime matė Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų, nes tyrinėjo Raštus ir dažnai prisiminė jų žodžius.¹⁶ Prezidentas Džozefas F. Smitas matė regėjimą apie mirusiųjų išpirkimą, nes apmąstė skaitytas ir nagrinėtas Raštų eilutes.¹⁷

Mes netgi kviečiame mokinius prieš užeinant į klasę melstis ir prisiminti Kristaus žodžius, kad jų protai ir širdys būtų pasiruošę gauti žinias Šventosios Dvasios galia. Viešpats sakė: „Siek ne skelbti mano žodį, bet pirma siek gauti mano žodį, ir tada tavo liežuvis bus atrištas; tada, jei nori, turėsi mano Dvasią ir mano žodį, taip, Dievo galią įtikinti žmones.“¹⁸

2. Bendraukite, kad ugdytumėte

Antra, bendraukite ugdydami. Suteikdami galimybę jaunimui dalyvauti pamokoje mes suteikiame jiems balsą. Jiems drauge mokantis iš pranašų žodžių, atsakinėjant į įkvėptus klausimus, aptarinėjant kilusias mintis ir įspūdžius bei atsakant į bendraamžių klausimus ir nuogąstavimus, Viešpaties Dvasia nušviečia jų protus ir praplečia jų supratimą.¹⁹ Jie mokosi kalbėti Viešpaties vardu „atsargiai ir pagal Dvasios raginimą“²⁰. Dalinimasis tuo, ko išmokė Viešpaties Dvasia, padeda jiems nugalėti baimę ir sustiprinti vienam kitą ginant aukštos moralės standartus ir teisumą. Jie pasiruošia atsakyti tiems, kurie abejoja jų tikėjimu, juos išjuokia arba kaltina senamadiškumu arba ribotomis pažiūromis.

Įdomu pastebėti, kaip dažnai naujai pašauktas pranašas jautėsi nepakankamai pasiruošęs kalbėti. Enochas sušuko: „Aš […] esu tik jaunuolis, ir visi žmonės manęs nekenčia.“²¹ Bet, regis, Viešpats nelabai jaudinasi dėl silpnybių ar kliūčių. Jis atsako: „Eik ir daryk, kaip aš tau įsakiau. […] Atverk savo burną, ir ji bus pripildyta, ir aš duosiu tau, ką sakyti.“²²

Viešpats tikisi, kad visi besilaikantieji sandorų bus Jo liudytojai. Jis sako: „Atverkite savo burnas, ir jos prisipildys, ir būsite kaip senovės Nefis.“²³

Apie senovės Nefį tėvas Lehis sakė: „Bet štai tai ne jis, bet Viešpaties Dvasia, buvusi jame, atvėrė jo burną kalbai, tad jis negalėjo jos užčiaupti.“²⁴

Išskyrus namus, ko gero, nėra geresnės vietos mokyti jaunimą kalbėti Viešpaties vardu „su širdies rimtumu, romumo dvasia“²⁵ nei su bendraamžiais seminarijos ir instituto pamokose. Kviečiame juos ugdančiam bendravimui, kad galėtų „[būti] pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie [juose] gyvenančią viltį“²⁶.

3. Kvieskite veikti

Trečia, kvieskite veikti. Tik gyvenimas pagal Evangeliją vaikino arba merginos pasakytiems žodžiams suteikia prasmę. Kvietimas veikti tai kvietimas laikytis sandorų, sekti Gelbėtoju „nedar[ant] jokios veidmainystės ir jokios apgaulės priešais Dievą“²⁷. Tai kvietimas mūsų jaunimui atsiliepti į Dvasios raginimus ir praktiškai taikyti Evangelijos principus. Gelbėtojas mokė: „Kas nori vykdyti [Dievo] valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo.“²⁸ Norėdami būti Dievo liudytojais, mūsų jaunuoliai turi gyventi harmonijoje su turimomis žiniomis.

Kaip ir jums, man yra tekę matyti tikėjimą jaunimo, žinančio, ką reiškia būti įsitraukusiems „daug ką daryti […] ir įgyvendinti daug teisumo“²⁹. Vieną iš tokių pavyzdžių mačiau pionierių žygio, kuriame dalyvavau, metu.

Vajomingo valstijoje jaunimas traukė vežimėlius dalį tikro pionierių kelionės maršruto. Jie pasiekė Greivl Hilą, „ilgiausią ir stačiausią nuokalnę […] nuo [pat] Vinter Kvoterso“.³⁰ Prieš daug metų, 1847 m. liepos 9 d. Brigamo Jango vedina pionierių grupė dėjo stambias grandines ant vežimų ratų, kad, leidžiantis nuokalne, šie nesisuktų. Bet tą kartą jaunųjų pionierių šeimoms traukiant rankinius vežimėlius keli grupės nariai vairavo juos priekyje, o keletas kiekvienos grupės narių persisvėrę gale traukė juos atgal, kad šie nevaldomi nepasileistų beprotišku greičiu nuokalne žemyn.

Tai atrodė bauginančiai. Gruntas buvo nestabilus ir klastingas, o kabojimas persisvėrus per rankinio vežimėlio kraštą reikalavo kiekvieno jėgos lašo, kurį tik jie galėjo atiduoti. Niekaip negalėjau padėti, todėl stovėjau kalno apačioje stebėdama ir širdyje karštai melsdamasi, kad viskas baigtųsi gerai.

Kliūdamas už stambių žvyro akmenų nusileido pirmas vežimėlis. Tik nusigręžus pažiūrėti, kaip leidžiasi antras vežimėlis, pamačiau keturis vaikinus bėgant aukštyn kalno šlaitu. Mano akys prisipildė ašarų ir širdį apėmė dėkingumas pamačius, kad saugiai palikę savo vežimėlį ant lygios žemės, šie ištikimi vaikinai pasileido atgal padėti kitam vežimėliui. Vėl ir vėl jie padėdavo saugiai nuleisdami visus rankinius vežimėlius. Jų pastangos įkvėpė keletą kitų daryti tą patį ir netrukus visi vežimėliai saugiai tęsė kelionę link vakaro stovyklavietės.

Mūsų jaunimas nesuvokė, kad jų teisus pavyzdys Greivl Hile ir kitur liudijant kelionės metu žodžiu ir darbais, buvo liudijimas jaunam vaikinui, kuris nepriklausė mūsų Bažnyčiai. Džekas vėliau papasakojo, kad per kelionę suprato, kad priešingai nei jis manė anksčiau, mormonai yra ne veidmainiai. Jis pamatė ir pajuto, kad jie yra nuoširdūs. Jie gyvena laikydamiesi savo tikėjimo. Džekas pajuto Dvasią ir planuoja susitikti su misionieriais mokytis.

Norint būti Dievo liudytojais, mūsų jaunimui nereikia vairuoti rankinių vežimėlių akmenuotomis nuokalnėmis, bet stengdamiesi drąsiai ginti tiesą ir teisumą, jie dažnai susiduria su dideliu priešiškumu. Mokytojai klasėse gali padėti kiekvienam vaikinui ir kiekvienai merginai vadovautis tikėjimu Kristumi ir gauti Šventąją Dvasią. Padėkite jiems pasiruošti mokytis sotinantis Kristaus žodžiais. Bendraukite ugdydami, kalbėdami Kristaus žodžius. Ir pakvieskite veikti paklūstant Kristaus žodžiams, kad jie prisipildytų Viešpaties Dvasios. Ir Šventosios Dvasios galia jie galės tapti Kristaus liudytojais, kurie sakys tai, ką sakytų Jis, darys tai, ką darytų Jis, ir net taps tokie kaip Jis.

Liudiju, kad Dievas yra mūsų Tėvas ir kad Jo meilė kiekvienam iš mūsų yra tobula. Liudiju, kad Jėzus Kristus yra šventas Dievo Sūnus, mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas, ir kad Jo meilė mums yra tobula. Liudiju, kad dėl tobulos meilės Tėvas ir Sūnus pasirodė pranašui Džozefui Smitui ir atkūrė žemėje Jėzaus Kristaus Evangelijos įstatymus ir apeigas. Prezidentas Tomas S. Monsonas yra tikras pranašas, dabar vadovaujantis Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Liudiju, kad, vadovaudamiesi tikėjimu Kristumi ir priimdami Šventąją Dvasią, visi drauge esame Jo liudytojai. Jėzaus Kristaus vardu, amen