Pirma siek gauti mano žodį

R. Kelis Housas

Seminarijų ir religijos institutų administratoriaus padėjėjas

Seminarijų ir religijos institutų palydovinė transliacija•2015 m. rugpjūčio 4 d.

Įvadas

Esu dėkingas, kad esu čia. Kaip ir jums, man malonu dalyvauti šiame darbe.

Ruošdamasis šiandienai šią kalbą pasakiau savo šeimai ir laukiau jų atsako… ir jis buvo beveik visas teigiamas. Nedrąsu garsiai pripažinti tik apie vieną atsaką, – kokio, esu tikras, nesate sulaukę savo pamokose, – mūsų dvylikametė Anė užmigo maždaug vidury mano kalbos. Tad kartu su ja viliuosi, kad ši kalbos versija yra geresnė.

Pastaruosius dvejus metus brolis Čadas Vebas kasmet kvietė mus padėti mūsų studentams Raštus studijuoti taip, kad jie sustiprintų savo tikėjimą Gelbėtoju.¹ Pastaraisiais metais Raštus skaičiusių studentų buvo daugiau nei bet kada anksčiau. Asmeniškai studijuodami Raštus jie praleido daugiau nei 9 milijonus valandų.² Dėkoju, kad stengiatės!

Šiandien norėtume tą kvietimą atnaujinti. Ar galėtumėte padėti kiekvienam seminarijos ir instituto studentui kasdien patirti prasmingą Raštų studijavimą? Mūsų studentai Senajame Testamente tikrai ras sunkiau skaitomų ar suprantamų vietų, tačiau nemanau, jog turėtume gudrauti norėdami juos sudominti Senuoju Testamentu.³

Brolis Vebas mus taip pat kvietė aptarti, „kaip galime dar labiau susitelkti į mokomus Raštus“⁴. Jis uždavė keletą klausimų dėl to, kokį vaidmenį Raštai vaidina mūsų mokyme. Dauguma jūsų atidžiai apmąstėte tuos klausimus. Dėkoju jums! Leiskite man šiandien trumpai pakalbėti apie tai, kokį vaidmenį Raštai vaidina mums ruošiantis mokyti.

1829 m. gegužę Džozefas su Ema Smitai gyveno Harmonyje, Pensilvanijos valst. Norėdamas išsiaiškinti savo vaidmenį beatsiskleidžiančiame Sugrąžinime pas juos užėjo Hairumas Smitas. Pranašas pasiteiravo Viešpaties, ir Šis jam priminė, kad žodis yra „gyvas ir galingas, aštresnis už dviašmenį kalaviją“⁵. Gelbėtojas tada pamokė Hairumą, ir mus, vieno principo ir prioriteto. Mokytojams jis išdėstė svarbią tvarką: „Siek ne skelbti mano žodį, bet pirma siek gauti mano žodį, ir tada tavo liežuvis bus atrištas; tada, jei nori, turėsi mano Dvasią ir mano žodį, taip, Dievo galią įtikinti žmones.“⁶

Gaukite žodį: pirmiausia jis turi degti mumyse

Mokyti pradedame ruoštis ne nuo pamokos paruošimo, apmąstymo, kaip ją pravesti, ir net ne nuo mokymo medžiagos apžvalgos. Mokyti pradedame nuo ad fontes, t.y. „nuo šaltinių“.⁷ Nėra geresnio ruošimosi mokyti, nei, pasak prezidento Romnio, gerti tiesiai iš šaltinio, trykštančio giliai iš po žemių.⁸ Jei Raštų norime mokyti galingai, jei norime, kad mūsų studentai pajustų ištraukos tiesą ir svarbą, be abejo, būtina pradėti nuo gyvo asmeninio užsidegimo.⁹

Prezidentas Romnis patarė: „Kad taptume efektyviais Evangelijos mokytojais, […] turime darbuotis ir studijuoti, […] kol [Viešpaties] mokymai taps mūsų mokymais. Tada būsime pasiruošę kalbėti su galia ir įtikinimu. Jei pasirinksime kokį kitą ruošimosi būdą, […] tai teišdėstysime savo pačių ar kieno nors kito idėjas [ir nesuprasime, ar mums pavyko].“¹⁰

Gaukite žodį: ko turime ieškoti studijuodami

Ieškant būdų, kaip gauti žodį taip, kad Raštai degtų mumyse, leiskite paminėti dvi paprastas idėjas, kurios turėtų tapti šių mūsų paieškų standartu.

Pirma, tarp tiesų egzistuoja hierarchija. Jei išmoksime tą hierarchiją atpažinti, tai palaiminsime ne tik save, bet ir savo studentus.

Antra, Raštuose yra įvairiausių sąsajų, prototipų ir temų¹¹, taip pat pavaizdų ir šešėlių, iš kurių svarbiausieji leidžia pažinti Gelbėtoją.

Tiesos hierarchija

Pradėkime nuo to, kad vyr. Maksvelas yra rašęs apie „tiesos aristokratiją“, t. y. apie tai, kad kai kurios tiesos yra vertos mūsų ištikimybės, arba, kitaip tariant, paklusnumo ir lojalumo.

„Yra dalykų, kurie gali būti ir tiesa, bet nesvarbūs. […] Turime skirti ne tik faktus nuo prasimanymų, bet ir žinoti, kurie iš tų faktų yra verti mūsų ištikimybės.

[…] Jėzaus Evangelija mus patraukia tuo, kad egzistuoja tiesos aristokratija; kai kurios tiesos paprasčiausiai yra ir visada bus reikšmingesnės nei kitos!“¹²

Daugumoje Raštų vietų pateikta daugiau ar mažiau detalių. Įkvėptos detalės nušvies tuos principus¹³, kuriuos paaiškinti jos skirtos¹⁴.

Turėtume būti puikūs tiek Raštų detalių, tiek Raštų doktrinos studentai. Svarbu suprasti, kad vien Raštų detalių mokymas atskirai nuo doktrinos tėra tik informavimo priemonė. Toks mokymas mums nei pakenks, jei bus Dvasia, nei padės, jei Jos nebus.¹⁵ Kita vertus, mokymas vien asmeniniais pasakojimais, pastebėjimais ar diskusijų metu kylančiais jausmais, – bet be tiesos mokymui ir įkvėpimui būtinos Raštų esmės, – lygiai taip pat yra nepakankamas. Mūsų studentams labiausiai pasitarnautų tokie mokytojai, kurie patys yra puikūs Raštų studentai ir kurie supranta esminį Šventosios Dvasios vaidmenį.¹⁶

Esu girdėjęs kalbant apie „religinį mokymą“, kuriam trūksta moksliškumo. Taip pat esu girdėjęs kalbant apie mokslišką mokymą, kuriam trūksta atverčiančios Dvasios. Tačiau pavieniui nei religinis mokymas, nei moksliškas mokymas netenkina religinio švietimo poreikių. Brolis Robertas Metjus kartą pasakė: „Žodis „religija“ tiesiogine to žodžio prasme reiškia „vėl surišti“. Jis susijęs su žodžiu raištis, kuris riša raumenį prie kaulo. Religija turi pririšti ją praktikuojantį žmogų prie Dievo ir prie šventų dalykų.“¹⁷ Būtent taip religinis švietimas turi paveikti mūsų studentus.

Detalės Raštuose dažnai nurodo brangią tiesą. Kai tiesos mokoma su liudijimu, pakviečiamas apreiškimas, o Šventoji Dvasia į mūsų gyvenimą įneša Apmokėjimą¹⁸, padidinantį mūsų atsivertimą į Gelbėtoją¹⁹ ir ryžtą sekti Dangiškojo Tėvo planu.

Senajame Testamente tikrai yra dramatiškų istorijų, nustabių papročių ir gražių literatūrinių formų.²⁰ Tačiau svarbu, kad atmintume, ir mūsų mokyme tai atsispindėtų, kad šie elementai nėra švento teksto prasmė. Mus mokė, kad „Raštai parašyti tam, kad išsaugotų principus.“ ²¹ Šie evangelijos principai yra apreiškimų esmė ir prasmė²²

Galiausiai net tarp pačių principų yra tvarka, nes „esminiai mūsų religijos principai yra pranašų ir apaštalų liudijimas apie Jėzų Kristų“²³.

Atskirti detales nuo principų, o taip pat mokytis apie tarp tų principų egzistuojančią hierarchiją – tai viso gyvenimo darbas. Jei mokysime kiekvienos istorinės ar teisinės detalės, jei mokysime kiekvieno Izraelio klajonių elemento, bet praleisime Senajame Testamente esantį Dangiškojo Tėvo planą ir Gelbėtojo Apmokėjimą²⁴, tai būsime neišmokę Senojo Testamento žinios²⁵.

Paulius tikrai kalbėjo apie mane, o galbūt ir apie kai kuriuos mūsų studentus, kai sakė, jog gobtuvas lieka nenuimtas, kai skaitome Senąjį Testamentą. Ir tada jis davė raktą šiai problemai išspręsti, sakydamas, kad „jis nuimamas Kristuje“ ir kad vos tik mūsų širdys „atsigręžia į Viešpatį, gobtuvas nuimamas“²⁶.

Jei savo mokymą sutelksime į Gelbėtoją²⁷ ir jei savo studentų protus ir širdis atgręšime į Jį, tai jiems skaitant Senąjį Testamentą gobtuvas bus nuimtas. O svarbiausia turbūt yra tai, kad kai mūsų studentai mokysis studijuodami ieškoti Gelbėtojo, tai jie mokysis paralelinės pamokos ir pradės mokytis ieškoti Jo ir Dangiškojo Tėvo rankos savo pačių gyvenime.

Tokios hierarchijos pavyzdys

Leiskite pasidalinti vienu pasiūlymu, padėsiančiu mums atskirti tiesą Raštuose: Išsirinkite vieną Raštų ištrauką, perskaitykite ją ir savęs paklauskite: „Kokių detalių yra šioje ištraukoje?“ Pasibraukite minimus žmones, vietoves, laiką ir siužetą. Paieškokite platesnio šios ištraukos konteksto, pasibraukite kuo daugiau konteksto detalių. Kaip mūsų vadovėlyje parašyta, atkreipkite dėmesį į „natūralius nutrūkimus“²⁸, kai keičiasi tonas ir turinys.

Vėl pažvelkite į ištrauką, tik šį kartą savęs paklauskite: „Kokių čia pateikiama principų ar tiesų, tinkamų pritaikyti,²⁹ ir kurios jų, jei bus teisingai suprastos, ves į paklusnumą?“³⁰ Išstudijuokite platų doktrininį ištraukos kontekstą. Kiekvieną principą pasibraukite kitaip, nei braukėtės detales. Jei principai tiesiogiai neminimi³¹, raskite laiko juos suformuluoti raštu.

Iš pradžių tai daryti sąmoningai stengiantis atrodys per sunku. Tam reikia susikaupimo ir laiko. Tačiau toks disciplinuotumas teikia palaiminimą – esame skatinami nuolat klausti: „Kokių detalių yra šioje ištraukoje ir kokių principų jos moko?“

Jau minėjome, kad kai kurie principai yra tiesiog svarbesni už kitus; jie labiau įkvepia, sužadina ir gelbėja, nes leidžia pažinti Gelbėtoją. Taigi, vėl pažvelkite į savo ištrauką, tačiau šį kartą pro kitus lęšius, ir paklauskite savęs: „Kaip ši ištrauka sudaryta³², kad atkreiptų mano dėmesį į Gelbėtoją? Kas joje veda į didesnį supratimą apie Jį, dėkingumą Jam ir pasikliovimą Juo bei Dangiškojo Tėvo planu?“

Galiausiai atidžiai apmąstykite, ką tokio yra pasakę šių laikų pranašai, dėl ko ši ištrauka teiktų daugiau įžvalgos, supratimo ir įkvėpimo.

Kai po tokio studijavimo atsiversime mokymo medžiagą, ten pateiktas papildomas supratimas, pasiūlymai ir gairės prisidės prie to, kokių įžvalgų, įkvėpimo ir patyrimo Raštuose ir pranašų žodžiuose suradome mes patys. Toji mokymo medžiaga tokiu būdu patvirtins, atgaivins ir patobulins mūsų pasiruošimą skelbti žodį su galia.

Pavyzdžiui, kai šiais metais studijuosime Rūtos knygą, joje pamatysime subtilų pasakojimą apie netektį ir ištikimybę. Arba, jei paisysime tiesos hierarchijos, turbūt pastebėsime, kad Rūta neteko savo vyro, kad ji keliavo į Betliejų³³ ir kad būtent Betliejuje ji sutiko Boazą. Tada galime atkreipti dėmesį, kad Boazas rūpinosi Rūtos poreikiais, davė jai duonos ir taurę vyno acto³⁴, tapo jos užtarėju prie miesto vartų³⁵ ir tada, kaip jos išpirkėjas³⁶, išpirko Rūtą³⁷, paėmė ją žmona³⁸ ir neatlyžo tol, kol negalėjo ištarti „atlikta“³⁹. Nuo čia jau galime imti nujausti meilės ir išpirkimo liudijimą, o taip pat suvokti ir gauti įkvėpimą, kad Didysis Išpirkėjas⁴⁰ taip daro kiekvienam iš mūsų.

Tai tik vienas paprastas pavyzdys, kaip tyrinėti Raštus. Kruopštus mokytojas padės kiekvienam dvasiškai savarankiškesniu tampančiam studentui išmokti studijuoti taip pat.⁴¹

Broliai ir seserys, su kiekvienu Raštų puslapiu mes darome pasirinkimą, nuo kurio priklauso mokymo ir mokymosi galia mūsų klasėse. O pasirinkimas yra toks: Į kurias tiesas atgręšime savo studentų mintis, širdis ir tikėjimą? Toks pasirinkimas didele dalimi nulems, kiek žodžio jie sugebės įsileisti į savo mintis ir gyvenimą.⁴² Jei to stropiai nedarysiu jei pasirinksiu, kad „mano mokyme dominuotų“ žemesniosios tiesos, tai, kaip mokė prezidentas Henris B. Airingas, „aš jau beveik neturiu šansų padėti studentui atsilaikyti prieš purvo jūrą“⁴³.

Sąsajos, temos ir pavaizdai

Kai atpažįstame šią tiesos hierarchiją, tai žodį gauti mums dar gali padėti ir antra paprasta idėja – Raštai yra sklidini sąsajų, temų ir pavaizdų. Leiskite man pateikti po vieną jų pavyzdį iš Senojo Testamento.

Sąsajos

Vyresnysis Deividas A. Bednaris aiškino, kad „sąsaja yra ryšys tarp idėjų, žmonių, daiktų ar įvykių“⁴⁴.

Galime atkreipti dėmesį į tokią sąsają, kad Senajame Testamente yra pilna pasakojimų apie sėkmę ir nesėkmę, kontrastuojančiai pasakojamų vienas šalia kito: Kainas ir Abelis, Juozapas ir jo broliai, Jokūbas ir Ezavas, Abigailė ir Nadabas bei daugelis kitų.

Prezidentas Airingas atkreipė dėmesį į tokį raktą: „Pasakojime apie nesėkmę yra kelio į sėkmę šešėlis, […] besikartojantys dvasinio nuopuolio ir atsigavimo ciklai […] Iš to jūsų studentai gali pasimokyti ir pasisemti vilties.“⁴⁵

Temos

Vyresnysis Bednaris taip pat paaiškino, kad „temos – tai visaapimančios, besikartojančios ir vienijančios savybės ar idėjos, tarsi pagrindinės gijos einačios per visą tekstą⁴⁶. Tema, kurią pastebėsime šiais metais, yra šioje frazėje: „ir jūs žinosite, kad aš esu Viešpats“.⁴⁷

Izraelitams buvo pasakyta, kad per Dievo rykštes prieš jų išlaisvinimą ir po to sekančius stebuklus jie žinos, kad Jis yra Viešpats⁴⁸.

Galijoto nugalabijimas⁴⁹, Naamano išgydymas⁵⁰, Elija ir Baalo kunigai⁵¹, Danieliaus šventi ir didingi patyrimai su karaliumi Nebukadnecaru⁵² – visa tai užrašyta tam, kad „visa žemė [žinotų], kad yra Dievas Izraelyje“⁵³.

Psalmių⁵⁴, Izaijo⁵⁵ ir Ezechielio⁵⁶ knygose – 17-oje Senojo Testamento knygų daugiau nei 80-čia atskirų atvejų Jehova Izraeliui ir mums kartoja, pabrėžia ir garantuoja, kad Senojo Testamento įvykiuose ir mokymuose matome Jį ir Jo ranką, kad mes ir mūsų vaikai žinotų „nuo saulės tekėjimo iki jos laidos, jog […] Aš esu Viešpats, ir nėra kito!“⁵⁷

Jei kertinėse instituto pamokose studijuosime Raštų temas⁵⁸, tai Raštai susipins drauge taip, kad gilindamiesi į vieną, artėsime prie kito⁵⁹. Jei patys Raštai bus šių pamokų studijų objektas, tai jie „suaugs kartu“ ir mūsų studentai „galės pažinti [savo] sandoras“⁶⁰. Vyresnysis Bednaris sakė: „Raštų temų ieškojimo ir radimo procesas veda mus į […] tas amžinąsias tiesas, kurios pakviečia patvirtinantį Šventosios Dvasios liudijimą. Šis gyvojo vandens sėmimosi iš Raštų telkinio būdas reikalauja daugiausiai pastangų ir kruopštumo; tačiau pamoko geriausiai.“⁶¹ Tai iš mūsų, kaip mokytojų, pareikalaus daugiau, ne mažiau.⁶²

Kristaus pavaizdai ir šešėliai

Iš daugybės Senajame Testamente esančių prototipų⁶³ ypač atkreipkime savo dėmesį ir pastangas į vieną jų. Be abejo, ieškosime Dangiškojo Tėvo ir Gelbėtojo liudijimų. Vyresnysis Makonkis sakė: „Tinkama visur ieškoti Kristaus simbolių ir nuolat vartoti juos, kad savo mintyse aukščiau visko laikytume Jį ir Jo įstatymus.“⁶⁴

Gelbėtojo pavaizdų ir šešėlių skaičiavimas yra panašus į vandens lašų upėje skaičiavimą arba į šviesos dalelių skaičiavimą saulėtą dieną. Galiausiai juk „viskas, ką nuo pasaulio pradžios Dievas davė žmonėms, yra jo pavaizdavimas“⁶⁵.

Sukūrimas⁶⁶, vario gyvatė⁶⁷, mana⁶⁸, Izraelio išlaisvinimas iš egiptiečių vergovės ištepant durų staktas ėriukų krauju⁶⁹, netgi visas Mozės įstatymas su savo aukojimų ir atminimų sistema yra sąmoningai ir aiškiai sukurtas kaip „mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų“⁷⁰.

Abraomo⁷¹ ryžtas paaukoti Izaoką⁷²; Melchizedeko apibūdinimai⁷³, įskaitant „Ramybės Kunigaikštį“⁷⁴; gelbstinti Juozapo malonė jį pardavusiems broliams⁷⁵ bei Mozės išvaduojanti tarnystė Izraelio vaikams⁷⁶ daro juos „Būsimojo provaizdžiu“⁷⁷.

Adomas buvo vyras be nuodėmės⁷⁸, kuris būdamas sode savanoriškai pasirinko⁷⁹ atiduoti savo gyvybę dėl to, kad galėtume gyventi mes⁸⁰.

Karalius „ketino paskirti Danielių valdyti visą karalystę, nes jame buvo nepaprasta dvasia“⁸¹ „Ministrai ir satrapai“⁸², Danieliaus nekentę valdininkai, „pradėjo ieškoti progos ką nors prikišti [jam] […], tačiau negalėjo rasti jokios priežasties“⁸³. Tuomet nelabi vyrai susirinko kartu […] pasitarti⁸⁴, o Danielius nuėjo į sau įprastą vietą⁸⁵ ir ten ėmė melstis⁸⁶. Apie tai sužinojęs karalius „buvo pasiryžęs apsaugoti Danielių“⁸⁷. O kai vėliau Danieliui buvo paskirta neišvengiama mirtis, ant duobės angos buvo užristas akmuo.⁸⁸ Nutiko taip, kad „pradėjus aušti, karalius atsikėlė ir nuskubėjo prie liūtų duobės“⁸⁹ir ten rado angelą⁹⁰. Pats „Danielius buvo iškeltas iš duobės, gyvas ir sveikas“⁹¹.

Alfredas Ederšeimas sakė, kad visas Senasis Testamentas „skirtas nurodyti į Kristų. […] Ne tik įstatymas, skirtas auklėti, […] ne tik pavaizdai, kurie yra [Jo] šešėliai, ir ne tik pranašystės, kurios yra pranašavimai apie [Jį]; tačiau visa Senojo Testamento istorija yra kupina Kristaus. […] Iš to kyla vienas dalykas: tik per Raštų studijavimą galime pakankamai ir naudingai išmokti pažinti Gelbėtoją.“⁹²

Prašau, per pamokas, o taip pat ir namuose bei šeimose skirti laiko pasiteirauti savo studentų ir vaikų, ką jie sužinojo ir kaip tai jiems padeda suprasti bei pasikliauti Dangiškuoju Tėvu ir Gelbėtoju. Prašau, jau nuo pat pirmosios pamokos mokykite savo studentus sąmoningai ieškoti šių nepaprastų liudijimų, sąmoningai užrašytų šių įkvėptų autorių.

Baigiamasis žodis

Broliai ir seserys, Raštai mūsų mokyme ir mūsų pasiruošime mokyti vaidina nepamainomą vaidmenį! Atminkite šį prezidento Romnio perspėjimą:

„Mums pavesta mūsų mokomiems žmonėms perteikti tai, ką gauname iš Viešpaties (Raštų). Kartais [galime] bandyti perteikti pirma negavę.

[…] [Galime panorėti] […] eiti pirmyn ir pamokslauti, pirma [nedavę] Viešpačiui progos paruošti [mus].“⁹³

Toje Dvasioje leiskite man pridėti kelis klausimus prie tų, kuriuos praeitais metais uždavė brolis Vebas, ir pakviesti mus apsvarstyti juos besiruošiant mokyti.

Ar pamokai ruoštis imu nuo Raštų tyrinėjimo?
Ar gėriuosi⁹⁴ tomis Raštų eilutėmis, kurias šiandien mokysiu, ar jos įsiliepsnojo mano širdyje, įsiskverbė į mano kaulus?⁹⁵
Ar suprantu tas detales ir tą doktriną, kurią įkvėptas rašytojas norėjo, kad pamatyčiau ir suprasčiau?
Ar apie Raštų ištrauką ieškojau pranašų pasisakymų, ką jie pabrėžia, jų įžvalgos ir liudijimo?
Ir ar visais atvejais ieškojau ir radau, kaip konkreti ištrauka liudija apie Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą?⁹⁶

Tegul žodis mūsų pamokose būna aštresnis už dviašmenį kalaviją⁹⁷ dėl to, kad Raštai liepsnoja mumyse! Turėkime ryžto atrasti tas detales ir doktriną, kuri būtų verta mūsų ištikimybės! Padėkime savo studentams sužinoti ir atrasti nuostabius Raštų liudijimus apie Dangiškojo Tėvo planą ir Jo Mylimiausiąjį Sūnų!⁹⁸

Prie jūsų liudijimų pridedu ir savąjį, ypač apie Dangiškojo Tėvo parodytą meilę⁹⁹, pasiekiamą per stebuklingąjį Jo Sūnaus Apmokėjimą. Taip pat reiškiu savo dėkingumą už tai, kad turiu nepaprastą privilegiją prisidėti prie nuostabaus Sugrąžinimo, kurio metu visa žemė amžiams pažins Jo vardą.¹⁰⁰ Jėzaus Kristaus vardu, amen.