Kristus gimė, kad išgelbėtų
2023 m. Pirmosios Prezidentūros Kalėdų minėjimas
2023 m. gruodžio 3 d., sekmadienis
Man labai patinka Kalėdos! Atrodo, kad šiuo šventu laikotarpiu didžiąją žemės dalį užlieja Šventojo Rašto pasakojimai, muzika ir geranoriškumo bei dosnumo jausmai.
Per daugelį metų su žmona Kalėdų laikotarpiu esame apsilankę keliose šalyse. Džiaugėmės matydami įvairius papročius ir skirtingus Kalėdų šventimo būdus. Šių patirčių apmąstymas padėjo man suvokti, kad Kalėdos skirtos visiems. Jos skirtos vaikams, tėvams, seneliams, tetoms, dėdėms, pusbroliams ir pusseserėms. Jos skirtos žmonėms, kurių gyvenimas klostosi sklandžiai, ir tiems, kurie kamuojami ligų, skurdo ir išbandymų. Jos skirtos tiems, kurie kenčia nuo karo baisumų, ir tiems, kurie gyvena taikiai ir klesti. Jos skirtos tiems, kurie bando sekti Gelbėtoju, tiems, kurie niekada negirdėjo Jo vardo, ir netgi tiems, kurie Jį atmeta. Jos taip pat skirtos tiems, kurie gyveno prieš Jam gimstant. Kalėdos skirtos visiems!
Kalėdos skirtos visiems, nes Dievas atsiuntė savo Sūnų mums visiems ir kiekvienam iš mūsų.1 „Kūdikis mums gimė.“2
Dėl to, kad Gelbėtojas gimė, gyveno be nuodėmių, apmokėjo už mus ir buvo prikeltas, kiekvienas iš mūsų gauna didžiąją prisikėlimo iš mirusiųjų dovaną. Nė iš vienos žemėje gyvenusios sielos nėra atimta ši nepaprasta dovana. Be šios dovanos, „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, […] tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“3.
Kad ir koks būtų laikotarpis ar aplinkybės, Gelbėtojo gimimas visada buvo priežastis džiaugtis. Jis atėjo, kad kiekvienam Dangiškojo Tėvo vaikui suteiktų „ramybę šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje“4.
Nuo Adomo ir Ievos laikų teisūs žmonės laukė gimstant Gelbėtojo, kurio dėka įmanoma įgyvendinti Tėvo planą savo vaikams.5 Izaijas ir Nefis pranašavo apie Jo gimimą kalbėdami apie jo misiją.6 Jo gimimas neatsiejamai susijęs su priežastimi, dėl kurios Jis atėjo į žemę.
Prisiminkite Oną ir Simeoną, kurie pamatė kūdikėlį Jėzų ir suprato, kad šis kūdikis – tai „švies[a] [visam pasauliui] apšviesti“7 ir išpirkimo viltis.8 Nenuostabu, kad angelas šią žinią apibūdino kaip „didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai“9. Džiaugiamės, kai gimsta bet kuris kūdikis, tačiau šis gimimas ir šis kūdikis buvo išskirtiniai.
Jėzus Kristus, tikroji pasaulio šviesa ir gyvybė, gimė kaip mažytis kūdikėlis kukliame tvartelyje, tačiau apie jo gimimą pranešė nauja žvaigždė. Mormono Knygoje pasakojama apie dramatišką įvykį, ženklinusį Jo atėjimą: dieną, naktį ir dieną be tamsos. Šie stebuklingi ženklai buvo duoti tam, kad skelbtų apie atėjimą pasaulio Šviesos,10 kuri išlaisvins mus iš nuodėmių ir mirties tamsos. Mes galime padėti dalytis Jo šviesa su pasauliu.
Per Kalėdas net maži vaikai gali pajusti mūsų Gelbėtojo meilės įtaką ir poveikį. Prieš daugelį metų viena mūsų dukra, Sonja, aprašė pokalbį su savo penkerių metų sūnumi.
Ji rašė: „Šį vakarą, kai guldžiau jį miegoti, Endriu man pasakė: „Kitais metais mažiau dėmesio skirsiu dovanoms, bet sutelksiu dėmesį į tai, ką aš dovanosiu Jėzui.“ Paklausiau, kas jį to pamokė, ir jis man atsakė, kad tai pradinukų mokytoja. Valio Pradinukų organizacijai!“11
Taip. Valio Pradinukų organizacijai. Dabar, praėjus 14 metų, Endriu tarnauja misijoje ir šį Kalėdų laikotarpį praleidžia skelbdamas kitiems žinią apie Jėzų Kristų. Neseniai jis rašė: „Jėzus mums davė viską […] [ir] prisiims visas mūsų nuodėmes. Štai kodėl aš čia tarnauju misijoje.“12
Kalėdų laikotarpis – ypatingas metas apmąstyti, ką dovanoti svarbiausia. Galbūt galėsime padėti kitiems pajusti „naują viltį“13, kuri kyla, pažinus Gelbėtoją ir atnašaujant Jam savo širdis.
Prieš kelerius metus nuo vėžio mirė mūsų dukra Alisa, ir man patinka jos požiūris į Kalėdas, net jai susidūrus su niūria sveikatos prognoze. Vienais metais ji rašė:
„Per Kalėdas gavau staigmeną. Didžiulę. […] Prieš pat Kalėdas gavau el. laišką iš savo onkologo kabineto slaugytojo. Jis rašė: „Linksmų Kalėdų – jūsų auglio tyrimas dėl [tam tikros genetinės] mutacijos buvo teigiamas.“ […] Ką man tai reiškia? Buvo paskirti […] vaistai […], kurie sutrikdo vėžinių ląstelių signalų kelius [kai kuriems, turintiems tą mutaciją]. Tai ne išgydymas, bet stebuklingas vaistas, galintis greitai sumažinti […] auglius. […] Deja, galiausiai organizmas randa būdą, kaip tai apeiti, ir vėžys sugrįžta. […] Tačiau jaučiausi taip, tarsi kas nors man ką tik būtų padovanojęs kelis papildomus gyvenimo mėnesius. Kokie jie galėtų būti? […] Papildoma vasara? Dar vienos šventės, praleistos su vaikais? Atidariusi el. laišką verkiau ir dėkojau Dievui už geriausią staigmeną, kokią buvau kada nors patyrusi.“14
Alisa iš tiesų gavo daugiau brangaus laiko, kurį galėjo praleisti su savo šeima. Ji papasakojo, ką jų šeima patyrė, įteikdama kaimynui anoniminę Kalėdų dovaną. Tai parodo, kad ne visada galime dovanas įteikti visais atžvilgiais tobulai. Ji rašė:
„Vieną vakarą nešėme slaptą […] dovaną. Berniukai suplanavo, kaip geriausia po to pabėgti ir kur pasislėpti.
„Bet jei visgi jie mus pamatytų, – rimtai pasakė Semas, o kiti du nervingai linktelėjo, – geriau rankose turėkime sniego gniūžčių.“
Džeimsas tai suprato. „Taip, gerai. Sviesim į duris, kad jos užsidarytų?“
„Ne, – [atsakė Semas], – taikysime jiems į veidus.“15
Alisa papasakojo, kaip ji meiliai bendravo su savo jauniausiu sūnumi Luku, kuriam tuo metu buvo vos šešeri metai. Ji rašė:
„Šį vakarą, kai gulėjome jo lovoje, kurią apšvietė spalvotų lempučių girlianda virš lango, paklausiau jo […]: „Taigi, ko tu nori paprašyti?“
„Na, esu šį tą sugalvojęs.“
„O?“
„Tai tinka visiems metų laikams.“
„Na ir?“
Dramatiška pauzė. „Mamos apkabinimo ir bučinio.“
Nedelsiant buvo įteikta 100 pelnytų bučinukų ir šiltų apkabinimų. „Kvailuti Lukai, gali tai gauti bet kada!“
Bet, kai išėjau pro duris, šiek tiek nuliūdau širdyje. Manau, kad tai nebūtinai gali būti tiesa. Jaučiuosi labai dėkinga, kad šiemet jis gali tai gauti, o taip pat ir kitas dovanas.“16
Mane ypač sujaudino Alisos mintys apie Kalėdas lydinčią viltį. Ji rašė:
„Šį šventinį laikotarpį mane sužavėjo viltis. Mąstydama apie Kristaus stebuklą ir daugybę Dievo dovanų, jaučiu viltį dėl visko ir visų. Nebūtinai tokią viltį, kad viskas bus tobula, bet kad viskas bus gerai, ir galiausiai gėris nugalės. Visų mūsų gyvenime. Nemanau, kad kada nors per vėlu stebuklams, pokyčiams, ramybei. Tikrai tuo tikiu giliai ir nuoširdžiai. Prisipažinsiu, jog atrodo, kad lengviau jausti šią viltį galvojant apie kitus, sunkiau ją pritaikyti sau. Bet aš mokausi. „Viskuo tikėkite, viskuo vilkitės, viską ištverkite.“ Paprasta. Nuostabu.“
Kalbėdama apie savo sūnų, ji tęsė: „Kūčių vakarą Džeimsas grojo man [kalėdinę giesmę ir man] patinka šios giesmės žodžiai:
Gerieji žmonės, krikščionys, džiaukitės
Širdimi, siela ir balsu;
Dabar jums nereikia bijoti kapo.
Ramybė! Ramybė!
Jėzus Kristus gimė, kad išgelbėtų!
Kviečia tave ir kviečia visus
Į savo amžinuosius namus.
Kristus gimė, kad išgelbėtų!
Kristus gimė, kad išgelbėtų!“17
Jis gimė, kad išgelbėtų. Kad išgelbėtų jus, kad išgelbėtų mane. Kokia tai neprilygstama dovana, kurią gali suteikti tik Jis. Kad ir kokios būtų mūsų dabartinės aplinkybės, šiuo Kalėdų laikotarpiu galime geriau suvokti Jo dovanas savo gyvenime.
Jėzaus Kristaus vardu, amen.