Kristaus užgimimu
2023 m. Pirmosios Prezidentūros Kalėdų minėjimas
2023 m. gruodžio 3 d., sekmadienis
Brangūs broliai ir seserys, džiaugsmingų šv. Kalėdų!
Esame dėkingi galėdami susirinkti su mūsų brangia Pirmąja Prezidentūra šiame Kalėdų minėjime. Kad ir kur būtumėte šiuo kalėdiniu laikotarpiu, linkiu, kad pajustumėte Dievo meilę per Kalėdas, kai svarbiausią dėmesį skirsime Jėzui Kristui.
Kalėdos tai muzikos, kvapų ir skonių, laukimo ir dosnumo metas. Susibūrimo, ar gyventume arti, ar toli, metas.
Dažnai Kalėdos tampa tikromis Kalėdomis, kai kitiems tyliai atnešame Kalėdų džiaugsmą. Daugelis šeimų imasi Kalėdų senelio vaidmens. Daug asmenų apšviečia pasaulį Jėzaus Kristaus šviesa.
Prisimindami praėjusias Kalėdas, sukuriame naujus įspūdžius. Kartojami Kalėdų prisiminimai tampa tradicijomis, kurios gali sustiprinti mūsų meilę Jėzui Kristui – Dievo Avinėliui, Amžinojo Tėvo Sūnui, pasaulio Gelbėtojui.1
Jeigu turite mėgstamus Kalėdų prisiminimus, linkiu mėgautis jais šiuo laikotarpiu. Jeigu vis dar kuriate savo Kalėdų tradicijas, tegu jos stiprina jūsų meilę Jėzui Kristui ir laimina jus kiekvienais metais.
Ar galėčiau papasakoti apie tris mėgstamiausias Gongų šeimos Kalėdų tradicijas?
Pirmoji: kiekvienais metais mudviem su seserimi Gong patinka vėl pamatyti Kalėdų žaisliukus, kurie pasakoja mūsų šeimos istoriją.
Būdami jauna sutuoktinių pora, mudu su seserimi Gong studijavome Anglijoje. Gyvenome mažame bute pagal labai ribotą studentišką biudžetą. Pirkdami nušiurusią eglutę, į kurią net ir Čarlis Braunas būtų pažiūrėjęs su gailesčiu, skaičiavome kiekvieną pensą.
Būdama visada išradinga, sesuo Gong iš skalbinių spaustukų padarė mažus britų kareivėlius – žaisliukus mūsų kalėdinei eglutei. Kiekvienam iš jų ji nupiešė po juodą vilnonę kepurę ir šypseną.
43 metus tie iš skalbinių spaustukų padaryti britų kareivėliai budėjo mūsų kalėdinėse eglutėse. Jie mums primena pirmąsias po mūsų santuokos Kalėdas, kurias praleidome toli nuo namų, ir visas vėlesnes Kalėdas.
Mūsų sūnaus šeima padarė šiuos žmogeliukus iš skalbinių spaustukų. Jie vaizduoja visame pasaulyje esančius misionierius. Ar matote jų šypsenas? Tarptautinius drabužius? Vardų korteles? Man sakė, kad vienas padarytas panašus į mane.
Mūsų kalėdinės dekoracijos atgaivina šiltus prisiminimus apie draugus ir patirtis daugybėje vietų. Džiugus, švytintis kalėdinių prisiminimų paradas kasmet mus skatina šypsotis.
Pranašas Alma liudijo, kad Žemės judėjimas savo įprastiniu keliu rodo, jog yra Dievas. Kalėdos žymi pažįstamą Žemės 365 ir ¼ dienos metiniame Saulės cikle tašką. Kai tas metinis apsisukimas sugrąžina mus į labai branginamą metų laiką, prisimenu tai, ką rašytojas E. B Vaitas rašė apie „Laiko žiedą“2.
Pasak jo, tik įgydami patirties suprantame, kad „laikas visai nejuda ratu“. Laiko žiedas gali atrodyti „tobulai suformuotas, nekintantis, nuspėjamas, be pradžios ar pabaigos“. Bet tik būdami jauni įsivaizduojame, kad galime apsukti visą ratą ir baigti jį ne vyresni nei pradėjome.
Man mano artėjimas prie kiekvienų Kalėdų, atrodantis toks pat ir šiek tiek kitoks, primena, kad laikas (ir erdvė) gali vienu metu būti linijinis ir einantis ratu. Kaip „ankštas ir siauras kelias“3 ir „vienas amžinas ratas“4 gali vienas kitą papildyti nusakydami sandorinę, aplink Betliejuje gimusį Kristų kūdikėlį sutelktą tikrovę.
Tokiu būdu man dalis magiškų Kalėdų reiškia būti vaiku ir tuo pat metu suaugusiuoju. Būdami suaugę mėgaujamės tuo, kas dabar džiugina vaiką, kuriuo kadaise buvome. Ir kartu su vaiku mėgaujamės kurdami ir atgaivindami prisiminimus ir tradicijas.
Antroji mėgstama Gongų šeimos Kalėdų tradicija yra pastatyti mūsų šeimos Kalėdų prakartėles – šventojo Kristaus kūdikėlio gimimo scenas.
Kaip jums patinka, kad prakartėlėse dėmesys sutelkiamas į Jėzų Kristų, kviečiant mus daryti tą patį? Kaip pasakė vienas neseniai grįžęs misionierius: „Iki misijos Jėzus Kristus buvo mano gyvenimo dalis. Dabar Jis yra mano gyvenimas.“
Mūsų šeimos prakartėlės yra visokių dydžių ir pavidalų, padarytos iš kokios tik norite medžiagos, kilusios iš bet kurios vietos. Kiekviena prakartėlė liudija Jėzų Kristų ir Jo palaiminimą kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai.
Mums patinka, kad Dievo vaikai visur vaizduoja kūdikėlį Jėzų, Mariją, Juozapą, išminčius, piemenis ir gyvulius su aplinka, bruožais ir detalėmis, kurios yra žinomos ir patikimos. Tos prakartėlės taip pat mums primena, kad Dievas myli visus savo vaikus; mes matome Dievo meilę mūsų prakartėlių, kad ir kur jos būtų darytos, detalėse.
Trečioji mėgstama Gongų šeimos tradicija, be to, kad kartu skaitome Raštų pasakojimus apie mūsų Gelbėtojo gimimą, yra garsiai skaityti Čarlzo Dikenso Kalėdų giesmę.
Jeigu užsimesčiau šaliką ir užsimaučiau kepurę, ar galėtumėte mane akimirkai įsivaizduoti kaip Ebenezerį Skrudžą iš Kalėdų giesmės?
Kai kuriais metais mūsų šeima skaito Kalėdų giesmę nuo pradžios iki galo. Mes maišome savo karštą šokoladą cukrinėmis lazdelėmis ir juokiamės išgirdę apie Norfolko apskrudusius rusvus obuolius ir „smoking bishop“ punšą. Krūptelime, kai savo grandinėmis sužvangina Džeikobo Marlio dvasia. Esame padrąsinami, kai Buvusiųjų Kalėdų, Dabartinių Kalėdų ir Ateities Kalėdų dvasios padeda Ebenezeriui Skrudžui tapti nauju žmogumi.
Kitais metais mūsų šeima skaito mūsų sūnaus ir marčios sutrumpintą Kalėdų giesmės variantą, priderintą prie mažesnio jaunesnių šeimos narių gebėjimo sutelkti dėmesį.
O kai kuriais metais, su šypsenomis ir geru humoru, mūsų šeima perskaito bamperio lipduko dydžio Kalėdų giesmę. Joje yra tik dvi eilutės: „Tfu, kvailystė“ ir „telaimina mus visus Dievas“.
Čarlzas Dikensas pradėjo rašyti Kalėdų giesmę 1843 m. spalį ir baigė gruodžio pradžioje – per vos šešių savaičių laikotarpį. Pirmas 6 000 egzempliorių leidimas pasirodė Londone 1843 m. gruodžio 19 d. Jis buvo išparduotas iki Kūčių.
Aprašiusieji Kalėdų giesmės priešistorę paaiškina, kad Čarlzas Dikensas rašė, kai Viktorijos epochos Anglijoje buvo iš naujo atrandama Kalėdų prasmė. Kokį vaidmenį visuomenėje galėtų ar turėtų Kalėdų laikotarpiu atlikti kalėdinės eglutės, kalėdiniai sveikinimai, kalėdiniai šeimos susibūrimai, kalėdiniai atvirukai ir netgi kalėdinės giesmės?
Kai daugelis jautėsi sutrikę, atskirti ir vieniši, Dikenso Kalėdų giesmėje pasakojama apie draugystės, meilės ir tvirtų krikščioniškų vertybių ilgesį, kai Ebenezeris Skrudžas randa ramybę ir išgijimą praeityje, dabartyje ir ateityje.
Ir tada, ir dabar tikroji Kalėdų prasmė priartina mus prie Jėzaus Kristaus, gimusio kaip kūdikėlis ėdžiose. Jėzus Kristus žino pagal kūną, kaip pagelbėti mums turėdamas vidų, pripildytą gailestingumo. Ir tada, ir dabar per Kalėdas švenčiame priklausymą pagal sandorą, bendravimą ir bendrumą su Jėzumi Kristumi ir vienas kitu.
Leiskite užduoti kitokį Kalėdų giesmės klausimą. Kodėl, kai pagalvojame apie Skrudžą, dažniausiai prisimename seną murmantį šykštuolį, kuris šaiposi iš Kalėdų, kaip didelės, taip sakant, kvailystės?
Kodėl labiau neprisiminus naujojo Skrudžo? Naujojo Skrudžo, kuris dosniai siunčia rinktinį kalakutą kaip kalėdinį siurprizą? Naujojo Skrudžo, kuris susitaiko su savo linksmuoju sūnėnu Fredžiu? Naujojo Skrudžo, kuris padidina Bobo Krečeto algą ir rūpinasi Mažuoju Timu?
Tegu skeptikai šaiposi. Naujasis Skrudžas „padarė viską, ką žadėjo, ir dar kur kas daugiau“. Jis tapo tokiu geru žmogumi ir tokiu geru draugu, kokio senasis gerasis pasaulis nežinojo.
Tad kodėl mums neprisiminus tokio pono Skrudžo? Ar nėra aplinkui, o gal net tarp mūsų pačių, tokių, kurie galėtų tapti kitokiu asmeniu, jei liautumės skirstę juos į tipus pagal jų senąjį „aš“?
Nei vienas žmogus ar šeima nėra tobuli. Kiekvienas iš mūsų turime ydų ir trūkumų – dalykų, kuriuos norėtume daryti geriau. Galbūt per šias Kalėdas galime priimti – ir pasiūlyti – Jėzaus Kristaus brangias dovanas – keistis ir atgailauti, atleisti vieni kitiems ir sau ir dovanoti tas dovanas kitiems ir sau.
Susitaikykime su praėjusiais metais. Paleiskime emocinį nerimą ir triukšmą, trintį ir susierzinimą, užgriozdinančius mūsų gyvenimą. Suteikime vieni kitiems naujų progų, o ne prisiriškime prie savo praeities netobulumų. Suteikime šansą kiekviename iš mūsų slypinčiam naujajam Skrudžui.
Mūsų Gelbėtojas atėjo per Kalėdas išvaduoti belaisvių – ir ne tik tų, kurie yra kalėjime. Jis gali išvaduoti mus iš praeities šmėklų, išlaisvinti iš mūsų pačių ir kitų žmonių nuodėmių sukeltų apgailestavimų. Jis gali išpirkti mus, savanaudiškus, apie save galvojančius, per atgimimą Jame.
„Šiandien […] jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.“5
Tad džiaugsmingų šv. Kalėdų!
Tegul jūsų Kalėdų tradicijos ir prisiminimai būna džiaugsmingi ir šviesūs.
Džiūgaukime Jėzumi Kristumi per Kalėdas ir kiekvieną dieną.
Džiugiai liudiju apie Jį šventuoju Jo, Jėzaus Kristaus, vardu, amen.