Kristaus gimimo pranašiški pranešimai
Per Kalėdas, mes, tikintieji, švenčiame Jėzaus Kristaus, Dievo, Amžinojo Tėvo, Viengimio Sūnaus, gimimą. Prisidėdamas prie Pirmosios Prezidentūros kalėdinio minėjimo, kuris pateikia pavyzdį kaip švęsti Kalėdas, aš kalbėsiu apie Jo gimimo pranašystes.
Nėra buvę reikšmingesnio pranešimo nei angelo pasirodymas Marijai.
„Angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą;
jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo.“ (Luko 1:30–33).
Dievo Sūnaus žemiškas gimimas, gyvenimas ir mirtis buvo svarbūs mūsų Dangiškojo Tėvo planui „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Prieš sukuriant žemę Jėzus Kristus buvo išrinktas patirti mirtingąjį gyvenimą ir būti Gelbėtoju, kuris būtinas planui įvykdyti (žr. Mozės 4:2). Tėvas įsakė Adomui aukoti vardu Tėvo Viengimio Sūnaus, kuris pilnas malonės ir tiesos. Todėl [jis buvo mokomas, kad] viską, ką darai, tu darysi Sūnaus vardu, ir per amžius atgailausi bei šauksiesi Dievo Sūnaus vardu“ (Mozės 5:7–8).
Mozės knygoje taip pat skaitome kaip Dievas paaiškina Savo „išgelbėjimo plan[ą] visiems žmonėms, per kraują mano Viengimio, kuris ateis laiko viduryje.“ (Mozės 6:62). Dievas Tėvas įsakė mums atgailauti ir pasikrikštyti „vardu mano Viengimio Sūnaus, kuris pilnas malonės ir tiesos, kuris yra Jėzus Kristus – vieninteliu vardu, kuris bus duotas po dangumi, kuriuo ateis išgelbėjimas žmonių vaikams“ (Mozės 6:52).
Didis Senojo Testamento pranašas Izaijas pranešė apie būsimą Mesijo gimimą. „Pats Viešpats duos jums ženklą,“ skelbė jis. „Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis.“ (Izaijo 7:14).
Izaijas taip pat skelbė:
„Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.
Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius“ (Izaijo 9:6–7).
Kristaus gimimą taip pat apreiškė Mormono knygos pranašai. Šešis šimtus metų prieš Gelbėtojo gimimą Lehis mokė, kad Dievas pakels tarp Žydų Mesiją arba, kitais žodžiais, pasaulio Gelbėtoją.“ (1 Nefio 10:4).
Pranašas Abinadis skelbė:
„Nes štai, argi Mozė nepranašavo jiems apie Mesijo atėjimą ir kad Dievas išpirks savo žmones? Taip, ir netgi visi pranašai, pranašavę bet kada nuo pat pasaulio pradžios, – argi jie daugiau ar mažiau nekalbėjo apie tai?
Argi jie nesakė, kad Dievas pats ateis žemyn tarp žmonių vaikų ir priims žmogaus pavidalą, ir išeis didžioje galioje ant žemės veido?“ (Mozijo 13:33–34).
Pranašas Nefis aprašė kaip jam angelas parodė mergelę Nazareto mieste ir pareiškė „Štai mergelė, kurią matai, yra Dievo Sūnaus motina pagal kūną.“ (1 Nefio 11:18).
„Ir buvo taip [rašė Nefis], kad aš pastebėjau, jog ji buvo pagauta Dvasios; ir po to, kai ji kažkiek laiko buvo nunešta Dvasioje, angelas tarė man, sakydamas: Pažvelk!
Ir aš pažvelgiau ir vėl pamačiau mergelę, nešančią vaiką ant rankų.
Ir angelas tarė man: Stebėk Dievo Avinėlį, taip, netgi Amžinojo Tėvo Sūnų!“ (1 Nefio 11:19–21; taip pat žr. Almos 7:9–10).
Mes visi žinome, koks buvo pirmasis pranešimas po Jėzaus gimimo. Labai reikšminga yra tai, kad šis dangiškas pranešimas buvo paskelbtas tai grupei žmonių, kurie mums žinoma, buvo nuolankiausi to meto visuomenės santvarkoje.
„Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo kaimenę.
Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando,
bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai.
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“ …
Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama:
„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Luko 2:8–11, 13–14).
Praėjus keletui dienų po Gelbėtojo gimimo sekė pranešimai dviem labai šventiems žmonėms – kuriuos šiandieną pavadintume šventyklos darbuotojais.
„Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.
Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.
Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,
Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
„nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą” (Luko 2:25–30).
Antras pranešimas buvo šventai moteriai, taip pat šventykloje. Ona, Raštuose vadinama pranaše, buvo visiškai susenusi.
Našlaudama [ji] sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.
Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo“ (Luko 2:36–38).
Šie pacituoti pranešimai ir pareiškimai kalba apie pirmąjį Gelbėtojo atėjimą. Dabar mes ruošiamėsantrajamViešpaties atėjimui, laikui, kurio nekantriai laukia tikintieji, o netikintys neigia arba bijo. Mums įsakyta „stovė[ti] šventose vietose ir nesitrauk[ti], kol ateis Viešpaties diena; nes štai ji greitai ateina“ (DS 87:8). Žinoma, tos „šventos vietos“ apima šventyklą ir jos sandoras, kurių ištikimai laikomasi, namus, kuriuose vaikai yra branginami ir mokomi, bei kunigystės įgaliojimu mums paskirtas įvairias pareigas misijose ir šventyklose, taip pat kitus ištikimai vykdomus pašaukimus skyriuose, apylinkėse ir kuoluose.
Ruošdamiesi Jo antrajam atėjimui ir stovėdami šventose vietose, mes toliau švenčiame Kalėdas ne tik kaip sveikinimų ar gražių švenčių linkėjimo metą, bet kaip Dievo Sūnaus gimimo šventę ir laiką prisiminti Jo mokymus, bei Jo Apmokėjimo amžiną svarbą. Meldžiu, kad ištikimai tai darytume.
Apie šių dalykų tikrumą liudiju vardu To, kurio gimtadienį mes švenčiame, būtent Jėzaus Kristaus vardu, amen.