Kasmetinės transliacijos
Asmeninio apreiškimo galia

Asmeninio apreiškimo galia

Vyresnysis Kimas B. Klarkas

Iš Septyniasdešimties

Bažnyčios švietimo sistemos mokymo transliacija • 2019 m. birželio 12 d. • Bažnyčios biurų pastato pirmojo aukšto auditorija

Šiandien, prieš pradėdamas, norėčiau išreikšti savo dėkingumą ir meilę. Tikras džiaugsmas drauge su jumis dirbti šį nuostabų darbą – padėti augančiajai kartai nuodugniau mokytis Jėzaus Kristaus Evangelijos. Myliu jus ir meldžiu jums ir jūsų šeimoms Viešpaties palaiminimų.

Šiandien noriu kalbėti apie tris asmeninio apreiškimo pavyzdžius, aprašytus Mormono Knygoje.

Pirmasis – tai šventi metraščiai, liudijantys apie Jėzų Kristų ir Tėvo planą. Antrasis – tai šventosios Dvasios liudijimas, stiprinantis tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atsivertimą į Jį; Trečiasis – tai gyvieji pranašai, liudijantys apie Jėzų Kristų ir besipriešinantys blogiui.

Šie pavyzdžiai vaizdžiai ir galingai aprašomi Mormono Knygoje dėl to, kad jie būtini – netgi lemiantys – norint mūsų laikais turėti stipresnį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir būti stipriau atsivertusiems į Jį.1

Gyvename laikais, kai nelabi ir suklaidinti vyrai bei moterys iš visų jėgų stengiasi įtikinti augančiąją kartą, kad gėris yra blogis, o blogis yra gėris. Jie naudoja tokius metodus kaip Mormono Knygoje minimi Šeremas, Nehoras ir Korihoras – suktus argumentus, pataikavimus ir kruopščiai sukurtas etiketes bei vaizdinius – kad suformuotų klaidingas doktrinas apie mūsų ryšį su Dievu, meilę, toleranciją, santuoką, amžinąją tapatybę, šeimą ir daug daugiau. Dauguma tokių žmonių ideologijų ir doktrinų pateikiamos laikantis „dievotumo pavidalo, bet [jos visos] atmeta dievotumo galią.“2

Mūsų mokiniai kasdien kas minutę bombarduojami tokiais mokymais, tad jiems reikia asmeninio apreiškimo, kad sustiprintų savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atsivertimą į Jį. Viliuosi ir meldžiu, kad darytumėte viską, ką galite, kad padėtumėte mūsų mokiniams nuodugniai įsisavinti šiuos asmeninio apreiškimo pavyzdžius.

Šventi metraščiai, liudijantys apie Jėzų Kristų

Pirma kalbėsiu apie šventus metraščius, liudijančius apie Jėzų Kristų. Ši gija įausta visoje Mormono Knygoje. Viskas prasidėjo nuo skaistvario plokštelių.3

Nefio patirtis su Labanu buvo reikšmingas įvykis jo gyvenime. Nefis suprato kokie svarbūs tie metraščiai jam ir jo šeimai: „Tai yra Dievo išmintis, kad mes gautume šiuos metraščius – kad galėtume išsaugoti savo vaikams savo tėvų kalbą. Ir […] žodžius, pasakytus visų šventųjų pranašų burna.“4

Skaistvario plokštelės padarė didžiulę įtaką nefitų liaudies dvasiniam, religiniam ir socialiniam vystymuisi. Jos tapo asmeninio apreiškimo ir šlovingų pranašysčių apie Dievo Sūnaus Izraelio Šventojo atėjimą šaltiniu. Jos taip pat galingai liudijo apie Tėvo nuostabų išgelbėjimo planą. Šventi pranašai, cituojami skaistvario plokštelėse, liudijo, kad Mesijas apmokės pasaulio nuodėmes, kentės, mirs ir vėl prisikels įveikdamas nuodėmę bei mirtį.5

Skaistvario plokštelėse taip pat buvo užrašytos Tėvo sandoros su Abraomu ir visais Izraelio namais. Lehis sužinojo, kad jis buvo Juozapo palikuonis, o jo ainija – sandoros vaikai, visų Abraomui Dievo duotų pažadų, įskaitant Izraelio surinkimą paskutiniosiomis dienomis, paveldėtojai.

Lehis pasitelkė skaistvario plokšteles mokydamas savo vaikus apie Gelbėtoją ir sandoras, kurias Tėvas sudarė su Izraelio namais. Nefis su savo broliu Jokūbu tęsė tradiciją ir vėliau gavę Viešpaties įsakymą papildė plokšteles savo pačių metraščiais.6 Nefis išties suprato, kaip svarbu rašyti ilgalaikius metraščius, ypač tai, kas šventa.7

Nuo pat pirmųjų dienų pažadėtoje žemėje nefitai išsiugdė nuostatą vesti, skaityti šventus metraščius bei mokyti iš jų kaip svarbią ir šventą pareigą. Tikėdami Jėzumi Kristumi bei pavedimu branginti ir išsaugoti Jo žodį nefitai tapo šventus metraščius vedančia, skaitančia ir iš jų mokančia visuomene.8 Oficialūs metraščiai buvo išraižyti plokštelėse, tačiau su laiku nefitai sukūrė leidybos sistemą, kad šventi metraščiai galėtų būti perkopijuojami ir perrašomi ant lengvesnės medžiagos ir platinami.9

Plačiai platinami šventi metraščiai leido tėvams mokyti Viešpaties įsakymų savo vaikus, o šių vaikams mokyti savo vaikus ir taip ištisus amžius.10 Misionieriai, tokie kaip Mozijo sūnūs, galėjo pasiimti metraščius ir iš jų mokydami lamanitus sulaukti nuostabių rezultatų.11 Almai mokant Helamaną šventi metraščiai tapo apreiškimo priežastimi, kuri „praplėtė šitos liaudies atmintį, taip, ir […] atvedė [tūkstančius lamanitų] į Viešpaties, jų Dievo, pažinimą ir džiūgavimą jų Išpirkėju, Jėzumi Kristumi.“12

Toks džiūgavimas pasiekė kulminaciją, kai prisikėlęs Gelbėtojas pasirodė žmonėms Dosniosios žemės šventykloje.13 Šiandien Mormono Knygoje dėl Dievo gailestingumo, dovanos ir galios turime šį stebuklingą, įtikinamą liudijimą apie gyvojo Kristaus apmokančiąją auką ir šlovingą prisikėlimą.14 Kaip nefitai, ir jų dėka, turime šventus metraščius, liudijančius apie Jėzų Kristų ir Tėvo išgelbėjimo planą. Kaip Alma seniai pranašavo savo sūnui Helamanui, Viešpats „išsaugo[jo] šiuos dalykus savo išmintingam tikslui, kad galėtų parodyti savo galią ateities kartoms.“15

Ta ateitis yra dabar. Viešpats stebuklingai rodo Savo galią augančiajai kartai. Kai pasitelkdami Mormono Knygą mokome Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės, mūsų mokiniai gali pajausti tą galią. Kai mūsų mokiniai ieškos asmeninio apreiškimo sotindamiesi Mormono Knyga, ji jiems taps tuo, kuo skaistvario plokštelės buvo nefitams – liudijimu apie Jėzų Kristų ir Jo išperkančiąją galią bei asmeninio liudijimo ir džiaugsmo šaltiniu.

Šventosios Dvasios liudijimas, stiprinantis tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atsivertimą į Jį

Dabar kalbėsime apie Šventąją Dvasią Lehio kelionė į pažadėtąją žemę buvo dvasinės galios kelionė. Joje Šventosios Dvasios galia per įkvėpimą, sapnus, regėjimus, dangiškų pasiuntinių pasirodymus bei Savo paties balsu Viešpats mokė, vedė ir guodė Lehį, Sariją bei visus jų vaikus. Nefis pareiškė, kad šie dvasinės galios palaiminimai atėjo „ Šventosios Dvasios galia, kuri yra Dievo dovana visiems tiems, kas stropiai jo ieško.“16

Nefis nuoširdžiai ieškojo Viešpaties ir Šventosios Dvasios galia gavo didžius apreiškimus. Jo siekis asmeniškai žinoti tiesą tapo šablonu, kuris kartojasi visoje Mormono Knygoje. Nefis „labai tro[ško] pažinti Dievo slėpinius.“17 Tas troškimas nedavė jam ramybės, tad melsdamasis su tikru ketinimu jis „šauk[ėsi] Viešpaties“.18 Apie tokį siekį Nefiui Viešpats pasakė: „Palaimintas tu, Nefi, dėl savo tikėjimo, nes ieškojai manęs stropiai, su širdies nusižeminimu.“19

Taigi šablonas yra toks: troškimas žinoti, karšta nuoširdi malda, uolus ieškojimas su nuolankumu ir tikėjimu Jėzumi Kristumi bei Šventosios Dvasios dovana.20 Tokį šabloną matome Enoso, Almos, Mozijo sūnų, karaliaus Lamonio ir jo tėvo, Amono žmonių, Helamano ir jo jaunųjų karių bei daugelio kitų gyvenime.21 Asmeninis apreiškimas per Šventąją Dvasią buvo išties paplitęs nefitų ir lamanitų teisumo laikotarpiu.22

Kai ištikimi nefitai ir lamanitai pakluso ir užrašė tai, ką Šventoji Dvasia jiems apreiškė, Viešpats juos dar labiau laimino. Kadangi jie brangino tai23, ką Jis jiems davė, Viešpats laimino juos stipresniu tikėjimu Juo, stipresniu atsivertimu ir apreiškimo dvasia. Jie geriau gebėdavo gauti apreiškimą Šventosios Dvasios galia.

Almos patirtis yra puikus šio šablono pavyzdys. Pamenate, jis matė angelus ir gavo nepakartojamus regėjimus, bet vis tiek siekė Viešpaties Dvasios liudijimo: „Štai, liudiju jums, kad žinau, jog tai, apie ką kalbėjau, yra tikra. Ir kaip, jūsų manymu, aš žinau apie viso to tikrumą?

Štai sakau jums, kad tai atskleista man Dievo Šventąja Dvasia. Štai aš daug dienų pasninkavau ir meldžiausi, kad pats galėčiau tai žinoti. Ir dabar aš pats žinau, kad tai yra tiesa; nes Viešpats Dievas atskleidė man tai savo Šventąja Dvasia; ir tai apreiškimo dvasia, kuri yra manyje.“24

Šventosios Dvasios liudijimas reikšmingai paveikė nefitus ir jų visuomenę.25 Nėra geresnio pavyzdžio už Mozijo sūnų misiją pas lamanitus 91 m. prieš Gelbėtojo gimimą. Per stropų Raštų studijavimą, pasninką ir maldą šie puikūs misionieriai „turėjo pranašavimo dvasią ir apreiškimo dvasią.“26

Jų darbas pas lamanitus reikšmingai prisidėjo prie nefitų ir lamanitų istorijos tėkmės. Pirmą kartą per 500 metų „tūkstančiai [lamanitų] buvo atvesti į Viešpaties pažinimą, […] ir jie buvo mokomi metraščių ir pranašysčių.“27 Ši Mormono aprašyta patirtis yra pranašiškas pažadas apie tai, kas gali nutikti bet kuriam Dievo vaikui, kuris vadovaujasi asmeninio apreiškimo per Šventąją Dvasią šablonu: „visi, kurie tik įtikėjo, arba kurie tik buvo atvesti į tiesos pažinimą, per Amono ir jo brolių pamokslavimą sulig apreiškimo ir pranašystės dvasia ir Dievo galia, darančia stebuklus juose, […] buvo atversti į Viešpatį, niekuomet neatpuolė.“28

Broliai ir seserys, toks yra Šventosios Dvasios liudijimas, stiprinantis tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atsivertimą į Jį.

Pranaša,i liudijantys apie Jėzų Kristų ir besipriešinantys blogiui

Trečiasis asmeninio apreiškimo pavyzdys yra gyvieji pranašai, apdovanoti galia ir įgaliojimu esamuoju laiku visiems sakyti: „taip sako Viešpats“. Visoje Mormono Knygoje matome tokį puikų pranašišką šabloną: pranašai liudija apie Jėzų Kristų, moko Jo Evangelijos, kviečia žmones atgailauti, įspėja apie nūdienų blogį ir jam priešinasi.29 Per apreiškimą, ypač gautą iš angelų, Mormono Knygos pranašai mums paruošė nepaprastai išsamias ir nuostabias įžvalgas apie Jėzų Kristų, Jo doktriną bei Apmokėjimą.30

Pranašai drąsiai ir atvirai kvietė žmones atgailauti. Todėl Mormono Knygoje randame nuostabius Nefio, Jokūbo, karaliaus Bejamino, Almos, Amuleko, Mozijo sūnų, vado Moronio, Mormono ir Moronio mokymus apie atgailą.31 Šie didūs pranašai mokė aiškiai, be užuolankų, su meile ir viltimi. Jų mokymai Šventosios Dvasios galia tebeskamba mūsų ausyse.

  • „Ar jūs dvasiškai užgimėte iš Dievo?“32

  • „Jei jautėtės giedantys išperkančios meilės giesmę, norėčiau paklausti, ar galite taip jaustis dabar?“33

  • „Štai ar nusiplėšėte išdidumą?“34

  • „Atgailaukite, atgailaukite, nes Viešpats Dievas pasakė tai! […] Jis siunčia kvietimą visiems žmonėms, nes gailestingumo rankos yra ištiestos į juos, ir jis sako: Atgailaukite, ir aš jus priimsiu.“35

Mormono Knygos pranašai priešinosi piktiems žmonėms, kurie siekė atitraukti žmones nuo Jėzaus Kristaus ir sunaikinti Jo Bažnyčią. Tokie žmonės kaip Šeremas, Nehoras, Amlisis, Korihoras, Amalikijas ir daugelis kitų buvo priešininko vedami meistriškai kelti sumaištį ir apgaudinėti.36 Jie puikiai išmanė kalbą ir pasitelkė klastą arba suktus argumentus, kad gėris atrodytu blogiu, o blogis gėriu.

Jie pataikavo žmonėms, glostė jų tuštybę, išdidumą, valdžios troškimą ir siekį tenkinti savo norus. Raštai moko, kad jie galėjo „įtaigiai kalbėti, vertinant pagal velnio galią,“37 ir kalbėjo „balsiais vis garsėjančiais žodžiais.“38 Nors tokie mokymai, argumentai ir pažadai buvo melagingi, jie prigimtiniam žmogui buvo labai patrauklūs, todėl daugelis atitolo nuo Bažnyčios ir nuklydo, kol pranašai nesudrausmino ir nepasipriešino blogiui.39

O, kai nepakako žodžių, piktadariai ėmėsi grasinimų, žmogžudysčių, plėšikavimų ir subūrė slaptas sąjungas, kad paslėptų savo piktus darbus.40

Pranašai tokiam blogiui pasipriešino aiškiu ir paprastu Dievo žodžiu, Šventosios Dvasios galia įkvėptu liudijimu bei Viešpaties ranka vykdomais stebuklais. Jokūbas apie savo akistatą su Šeremu rašė: „Viešpats Dievas įliejo savo Dvasios į mano sielą tiek, kad aš pergalėjau jį visuose jo žodžiuose.“41

Gyvieji pranašai Viešpaties vardu kalba mūsų dienomis. Klausydamiesi jų žodžių Dvasia gauname asmeninį ir patvirtinantį apreiškimą, kad pranašo žodžiai yra tiesa.42 Mokydami savo mokinius atsakymų į savo klausimus ieškoti gyvųjų pranašų žodžiuose nukreipiame juos į galingą apreikštos tiesos šaltinį. Mūsų mokiniai sužino, kad asmeninis apreiškimas plūsta į jų gyvenimą tada, kai jie seka gyvaisiais pranašais, kurie liudija apie Jėzų Kristų ir priešinasi blogiui.43

Nuodugnus asmeninio apreiškimo principo mokymasis

Broliai ir seserys, drauge aptarėme asmeninį apreiškimą, gaunamą per šventus metraščius, Šventosios Dvasios liudijimą ir gyvuosius pranašus. Viso to galingai mokoma Mormono Knygoje.44 Kalbėjome apie juos atskirai, tačiau jie glaudžiai susiję. Tiesą sakant, jie yra dalis to, kas šiame Evangelijos laikotarpyje „suvien[ija] Kristuje visa.“45

Drauge šie asmeninio apreiškimo šablonai liudija apie Jėzų Kristų, stiprina tikėjimą Juo bei atsivertimą į Jį. Mūsų mokiniams reikia nuodugniai įsisavinti asmeninio apreiškimo principą, kad savo protu ir širdimi jį pažintų bei suprastų. Jiems reikia žinoti, kaip veiksmingai ir teisiai jį gauti, jiems reikia naudotis apreiškimo principu ir tapti panašesniems į Gelbėtoją Jėzų Kristų

Ar galiu pasiūlyti keletą dalykų, kurių, viliuosi, mokysite savo mokinius, kai šie stengsis nuodugniai įsisavinti amžinąjį asmeninio apreiškimo principą?

Pirma, asmeninis apreiškimas yra asmeniškas

Jeigu mūsų mokiniai savo širdį ir protą sutelks į Jėzų Kristų bei Jo sugrąžintąją Evangeliją, jie jaus Jo meilę, džiūgaus Jo Evangelija ir artės prie Jo. Troškimas išgirsti Jo balsą ir gauti Jo šviesą stiprės.Asmeninis apreiškimas yra asmeniškas. Mūsų mokinius Viešpats pažįsta artimai ir asmeniškai. Jis kalbės jiems asmeniškai su tobula meile, atjauta ir žinojimu, ko jiems reikia. Apreiškimas ateina per Šventąją Dvasią, bet tai Viešpaties žodis. Jis myli. Jis kalba. Jis veda. Jis saugo. Tai asmeniška.

Antra, visi mūsų mokiniai gali gauti asmeninį apreiškimą

Asmeninis apreiškimas vyksta iš Dvasios į dvasią; tai dieviškas Šventosios Dvasios bendravimas su amžinąja mūsų mokinių dvasia.46 Kiekvienas mūsų mokinys turi įgimtą gebėjimą gauti asmeninį apreiškimą iš Dievo. Tai vyksta pagal dievišką įstatymą arba dėsnį. Jis reikalauja pastangų – stropaus apreiškimo siekimo per maldą, pasninką, studijavimą, klausymąsi, užsirašinėjimą ir veikimą tikėjimu į Jėzų Kristų. Tokios pastangos – ir asmeninis teisumas – atveria asmeninio apreiškimo kanalą, kurį jie visi turi.

Trečia, mūsų mokinių gebėjimas gauti apreiškimą gali ir turi augti

Mūsų mokinių gebėjimas gauti asmeninį apreiškimą gali augti. Jis tikrai turi augti, jeigu jie nori išgyventi dvasiškai ir gauti amžinąjį gyvenimą. Tai taikytina ir mums. Štai todėl prezidentas Nelsonas ragino juos ir maldavo jų (ir mūsų) „stiprinti savo dvasinius sugebėjimus gauti apreiškimą.“47 Pranašas Džozefas mokė: „Mokydamiesi apie Dievo Dvasią ir ją suvokdami, [mūsų mokiniai] [gali] vis geriau ir geriau suvokti apreiškimo principą, kol [taps] tobuli Kristuje Jėzuje.“48

Galiausiai, niekada, niekada nenuvertinkite apreiškimo galios gaunamos sekant pranašu

Mūsų mokiniai gyvena nuostabiais, tačiau sunkiais laikais. Jie bus apsaugoti ir palaiminti, o apreiškimas liesis jų gyvenime, jeigu vadovausis Viešpaties pranašo patarimais ir raginimais. Pranašas kalba Viešpaties vardu. Kreipdamasis į mūsų mokinius prezidentas Raselas M. Nelsonas rašė: „Jūsų gebėjimas paveikti pasaulį labiau, nei bet kuri anksčiau gyvenusi karta, visiškai priklauso nuo jūsų pasišventimo Jėzui Kristui lygio. Kiekvienas turite pareigą padėti mokyti Evangelijos savo namuose tuos, su kuriais gyvenate. Seminarija ir institutas padės jums pertvarkyti savo namus taip, kad jie taptų tikėjimo šventove, vieta, kurioje mokoma Jėzaus Kristaus Evangelijos, jos mokomasi, pagal ją gyvenama ir ji mylima.“49

Broliai ir seserys, prašau, padėkite mūsų mokiniams sekti pranašu. Mokykite juos paremti savo tėvus, siekiančius namus paversti Evangelijos mokymosi centru. Mokykite juos su namiškiais bei draugais dalytis meile Viešpačiui ir Jo Evangelijai. Tai darydami jie gaus „apreiškimą po apreiškimo, […] tai, kas neša džiaugsmą, tai, kas neša amžinąjį gyvenimą.“50 Jie bus tarsi Helamano armija, įkvėpimas visiems, kurie juos pažįsta, ypač savo namiškiams.

Liudijimas

Mano brangūs broliai ir seserys, liudiju apie mylintį Dangiškąjį Tėvą. Jis gyvas. Jėzus yra Kristus, mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Žinau, kad Jis gyvas. Mūsų gyvenime veikia Šventoji Dvasia. Dangūs yra atviri. Šiomis dienomis vyksta stebuklai, apreiškimai gaunami Dvasios galia „pasiųst[a] Tėvo valia per Jėzų Kristų, jo Sūnų.“51 Žinau, kad tai tiesa. Kiekvienas iš mūsų tesiekia apreiškimo iš Viešpaties, kad padėtų kiekvienam mokiniui, kiekvienam iki vieno, nuodugniai įsisavinti šį šlovingą principą ir gauti asmeninį apreiškimą savo gyvenime dabar ir per amžius.

Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.

© 2019 by Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Versija 5/19. The Power of Personal Revelation vertimas. Lithuanian. PD60009021 156

Išnašos

  1. Šie trys pavyzdžiai buvo matomi Lehio šeimoje, kai jie keliavo į pažadėtąją žemę. Lehis buvo pranašas ir pranašavo savo šeimai. Jis liudijo apie Jėzų Kristų, kvietė juos atgailauti ir grūmėsi su jų tarpe paplitusiu blogiu. Nefis kaip tėvas ieškojo asmeninio apreiškimo ir gavo jį sapnais ir regėjimais, Dvasios kuždesiais, Viešpaties balsu ir angelų tarnavimu. Skaistvario plokštelėse jie turėjo šventus metraščius, kurie liudijo apie Jėzų Kristų.

  2. Žr. Džozefas Smitas—Istorija 1:19.

  3. Nefis aiškiai įvardija, kad jo tėvas Lehis buvo mokytas ir žinojo kalbas. Savo metraščio pradžioje Nefis rašo: „Aš, Nefis, gimęs iš gerų gimdytojų, todėl kiek pamokytas viso savo tėvo mokslo, […] rašau metraštį savo tėvo kalba, kuri susideda iš žydų mokslo ir egiptiečių kalbos. […] Aš, Nefis, neaprašinėju visko, ką parašė mano tėvas“ (1 Nefio 1:1–2, 16).

    Lehis buvo raštingas vyras užrašęs savo pasakojimus, sapnus, regėjimus ir pranašystes. Tačiau Viešpats įsakė Lehiui pasiųsti savo sūnus atgal į Jeruzalę, kad gautų Labano saugomus žydų metraščius.

  4. 1 Nefio 3:19–20.

  5. Žr. 1 Nefio 19:10. Šioje eilutėje rasite pavyzdį, kokių skaistvario plokštelėse užrašytų pranašų žodžių negalime rasti Biblijoje.

  6. Žr. 1 Nefio 6:4; 19:1, 21. Skaistvario plokštelės nefitų istorijoje tebebuvo įžvalgų ir apreiškimo šaltinis. Moronis rašydamas praėjus 1000 metų po Lehio mirties iš skaistvario plokštelių citavo Izaijo žodžius apie Tėvo sandoras ir šaukėsi išperkančiosios Jėzaus Kristaus galios: „Pabusk ir kelkis iš dulkių, o Jeruzale; taip, ir apsirenk savo gražiuosius apdarus, o Sionės dukra; […] ir Amžinojo Tėvo sandoros, kurias jis sudarė jums, o Izraelio namai, bus įvykdytos.

    Taip, ateikite pas Kristų ir tobulėkite jame, ir atsisakykite visokios bedievystės“ (Moronio 10:31–32).

  7. Žr. 1 Nefio 6:4; 19:21.

  8. Kalbos ir mokytumo – gebėjimo skaityti, rašyti bei vesti metraščius – svarba buvo taip įsišaknijusi nefitų visuomenėje, kad net netikintieji lavino šiuos įgūdžius. Pavyzdžiui, Amulonas, vienas iš nelabų karaliaus Nojaus kunigų, tapo lamanitų mokytoju ir mokė juos skaityti bei rašyti ir vesti metraščius. Net Gadiantono plėšikai skaitė ir rašė laiškus. Be to, visuomenės, kurioje būtų metraščius vedantys, skaitantys ir mokantys asmenys kūrimas buvo svarbus nefitų nuostatos gerbti įstatymus vystymuisi teisėjų valdymo metais. Metraščiai, metraščių vedimas bei skaitymas ir mokymas iš jų buvo svarbus būdas, kuriuo Viešpats laimino nefitus tiek materialiai, tiek ir dvasiškai. Tame mes matome pavyzdį, kurį galime panaudoti šiais laikais.

  9. Matome, kaip tie metraščiai vedami, kai karalius Benjaminas nurodė užrašyti jo kreipimosi žodžius ir išplatinti žmonėms, kurie negalėjo jo girdėti. Matome, kaip jie naudojami, kai Abinadis nelabiems karaliaus Nojaus kunigams iš skaistvario plokštelių skaito Viešpaties įsakymus. Matome tai tarp Alma ir Amuleku patikėjusių Amoniho miesto gyventojų, kurie „pradėjo atgailauti ir tyrinėti Raštus“ (Almos 14:1). Tikinčiųjų moterys ir vaikai bei jų metraščiai, „kuriuose buvo Šventieji Raštai“ (Almos 14:8) buvo įmesti į ugnį ir sunaikinti.

  10. Žr. Mozijo 1:2–5.

  11. Žr. Almos 18:36. Čia Amonas „išdėstė priešais [karalių Lamonį] metraščius ir liaudies Šventuosius Raštus.“

  12. Žr. Almos 37:8–9.

  13. Žr. 3 Nefio 11:8–17. Žmonės buvo pergalėti džiaugsmo ir tą patį vakarą ir per likusias kartas liudijo apie Jėzų Kristų. Nefis, Almos jaunesniojo proprovaikaitis, aprašė šiuos šventus įvykius ir jie tapo nepakartojamu liudijimu apie Dievo Sūnaus prisikėlimą ir apmokančiąją auką.

  14. Viešpats Džozefui pasakė suteikiantis jam galią išversti Mormono Knygą „per Dievo gailestingumą“ (Doktrinos ir Sandorų 1:29). Savo gyvenimo pabaigoje Nefis visus įžengusius į sandoros kelią ragino branginti Kristaus žodį. Šis raginimas ištisus nefitų istorijos amžius buvo girdimas namuose, šventovėse ir pranašų mokymuose. Šiomis dienomis savo įkvepiančiu pažadu jis paliečia mūsų širdį: „Todėl turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą“ (2 Nefio 31:20; kursyvas pridėtas).

  15. Almos 37:18; taip pat žr. Almos 37:14–19. Skaistvario plokštelės buvo išsaugotos ir patikėtos Moroniui. Deividas Vitmeris 1878 m. interviu su Džozefu F. Smitu ir Orsonu Pratu Ričmonde Misūrio valst. liudijo, kad tai tiesa: „Džozefas, Oliveris ir aš ne tik matėme M[ormono] K[nygos] plokšteles, bet ir skaistvario plokštelės, Etero knygos plokšteles, […] ir daug kitų plokštelių. Faktas, kad kai Džozefas, Oliveris ir aš sėdėjome čia ant rąsto, mus nušvietė šviesa, ji neprilygo saulės šviesai […] ji buvo daug šlovingesnė ir gražesnė. […] Be Mormono Knygos mums buvo parodyta kažkas panašaus į stalą su daug ant jo sukrautų metraščių arba plokštelių, taip pat ir Labano kardas, rodikliai t. y. Lehio turėtas rutulys bei vertikliai. Mačiau juos taip aiškiai, kaip matau šią lovą […] ir girdėjau Viešpaties balsą taip aiškiai, kaip nieko kito, ką esu girdėjęs savo gyvenime. Tas balsas pasakė, kad Mormono Knygos plokštelės buvo išverstos Dievo dovanos ir galios dėka“ (David Whitmer, in Joseph F. Smith letter to John Taylor, Sept. 17, 1878, Joseph F. Smith papers, 1854–1918, Church History Library, Salt Lake City, 8–9).

  16. 1 Nefio 10:17. 2 Nefio knygoje Nefis nusako, kaip galima būti vertam Šventosios Dvasios dovanos ir ką Šventoji Dvasia daro: „Vartai, pro kuriuos turite įeiti, yra atgaila ir krikštas vandeniu; ir tada ateina jūsų nuodėmių atleidimas ugnimi ir Šventąja Dvasia. […] Tada esate šitame ankštame ir siaurame kelyje, kuris veda į amžinąjį gyvenimą; […] Gavote Šventąją Dvasią, kuri liudija apie Tėvą ir Sūnų, kad išsipildytų jo duotas pažadas, jog gausite ją, jei įeisite būtent taip“ (2 Nefio 17:-18).

    „Jei įeisite į šį kelią ir gausite Šventąją Dvasią, ji nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti“ (2 Nefio 32:5).

  17. 1 Nefio 2:16.

  18. 1 Nefio 2:16.

  19. 1 Nefio 2:19.

  20. Šis pavyzdys, kai gaunamas asmeninis apreiškimas matomas daugelyje Mormono Knygos vietų. Susimąstykite apie:

    Troškimą patiems sužinoti

    Dievo žodis dažnai įkvepia troškimą pažinti tiesą, gauti atsakymus, būti vedamam, paguostam ar gauti atleidimą, bei motyvuoja ieškoti asmeninio apreiškimo. Nefis „labai tro[ško] pažinti Dievo slėpinius“ (1 Nefio 2:16), Enoso „ siela alko“ atleidimo (Enoso 1:4). Alma širdyje šaukėsi: „O Jėzau, tu Dievo Sūnau, pasigailėk manęs“ (Almos 36:18). Taip atrodo tikras troškimas gauti apreiškimą iš Dievo.

    Maldą su tikru ketinimu

    Tikras troškimas veda prie maldos, dažnai tyloje. Mes ieškome apreiškimo iš mūsų Dangiškojo Tėvo, o tai darome nuoširdžia malda vedami noro žinoti. Malda turi būti motyvuota tikro ketinimo paklusti gautam atsakymui. Tokios buvo Nefio, Enoso, Almos, Mozijo sūnų ir Helamano bei jo jaunųjų karių maldos (žr. 1 Nefio 2:16; Enoso 1:4; Almos 17:3; Almos 58:10–12).

    Stropų ieškojimą

    Apreiškimo turime ieškoti stropiai. Pagalvokite apie Almą, kuris „daug dienų pasninkav[o] ir meld[ėsi], kad pats galė[tų] tai žinoti“ (Almos 5:46). Stropus apreiškimo ieškojimas reiškia, kad tyrinėjame Raštus, apmąstome, meldžiamės ir pasninkaujame dėl to, ką perskaitome ir sužinome. Tai reiškia, kad dažnai kreipiamės į Dangiškąjį Tėvą ir pasitikime Jo nustatytu laiku.

  21. Jokūbas mokė, kad asmeninio apreiškimo per Šventąją Dvasią dovana taip pat suteikė dvasinių dovanų, sustiprėjusį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atsivertimą į Viešpatį: „Todėl mes tyrinėjame pranašus ir turime daug apreiškimų bei pranašystės dvasią; ir turėdami visus šiuos liudijimus mes įgyjame viltį ir mūsų tikėjimas tampa toks nepajudinamas, kad mes tikrai galime įsakyti Jėzaus vardu ir net medžiai mums paklūsta arba kalnai, arba jūros bangos.

    Tačiau Viešpats Dievas parodo mums mūsų silpnumą, kad žinotume, jog būtent jo malonės ir didžių nuolaidumų žmonių vaikams dėka turime galią tai daryti“ (Jokūbo kn. 4:6–7).

  22. Tai taikytina kalbant apie visus Dievo bendravimo su Savo žmonėmis būdus. Pavyzdžiui, angelų tarnavimas buvo dažnas reiškinys tarp tikinčiųjų. Alma pareiškė: „Nes štai šiuo metu angelai tai skelbia [atgailą] daugeliui mūsų žemėje“ (Almos 13:24). Netrukus iki Gelbėtojo gimimo „angelai pasirodydavo vyrams, išmintingiems vyrams, ir skelbdavo jiems didžiai džiaugsmingą gerąją naujieną“ (Helamano 16:14).

  23. Žr. Doktrinos ir Sandorų 84:85.

  24. Almos 5:45–46.

  25. Alma mokydamas Amoniho žmones apibendrino nuostabius nefitų patirtus palaiminimus ir sandoros bendruomenės, kurią jų tarpe sukūrė Viešpats, esmę. Almos 9:20–22 rašoma, kad jie „didžiai Viešpaties globojama liaudis“, „buvo atskleista jiems pagal jų troškimus ir jų tikėjimą, ir maldas, apie tai, kas buvo ir kas yra, ir kas bus“, buvo „aplankyti Dievo Dvasios; [buvo] kalbėję su angelais ir [buvo] girdėję jiems kalbantį Viešpaties balsą“ ir turėjo „pranašystės dvasią ir apreiškimo dvasią, ir taip pat daug dovanų.“

  26. Almos 17:3; taip pat žr. Almos 17:1–3.

  27. Almos 23:5; taip pat žr. Almos 23:5–7.

  28. Almos 23:6.

  29. Čia susitelkėme į pranašų vaidmenį, tačiau supraskite, kad pranašai taip pat yra regėtojai ir apreiškėjai. Amonas mokė: „Regėtojas yra apreiškėjas ir taip pat pranašas; […] regėtojas gali žinoti apie tai, kas įvyko, ir taip pat apie tai, kas įvyks, ir per juos viskas bus apreikšta, arba, tiksliau tai, kas yra slapta, bus atskleista ir paslėpti dalykai išeis į šviesą, ir tai, kas nežinoma, jų dėka bus padaryta žinoma, ir taip pat jų dėka bus padaryta žinoma tai, kas kitaip negalėtų būti žinoma“ (Mozijo 8:16–17).

  30. Jie tai darė tokia dvasine galia, kad žinia persmelkė pasiruošusių išgirsti žmonių širdis. Tūkstantį metų trunkančioje istorijoje skaitome apie žmones, kurie „prisipildė džiaugsmo“ (1 Nefio 5:1; Mozijo 4:3), kurių „sielos buvo apšviestos nesibaigiančio žodžio šviesa“ (Almos 5:7) ir buvo Viešpaties išpirkti ir užgimė „iš Dvasios“ (Mozijo 27:24). Daug kartų „tūkstančiai prisijungė prie bažnyčios ir buvo pakrikštyti atgailai“ Helamano 3:24). Tai, kaip suprantame Kristaus doktriną praplės pavyzdys apie angelų vaidmenį apreiškime pranašams Mozijo 3 skyriuje.

  31. Žr. 2 Nefio 31; Jokūbo kn. 2; Mozijo 3; Almos 5; Almos 18, Almos 34; Almos 46; Moronio 7; Moronio 8; Moronio 10.

  32. Almos 5:14.

  33. Almos 5:26.

  34. Almos 5:28.

  35. Almos 5:32–33.

  36. Žr. Jokūbo kn. 7:1–20 (Šeremas); Almos 1:3–15 (Nehoras); Almos 2:1–31 (Amlisis); Almos 30:3–59 (Korihoras); Almos 46:3–11 (Amalikijas).

  37. Žr. Jokūbo kn. 7:4.

  38. Žr. Almos 30:31.

  39. Artėjant laikui, kai turėjo gimti Gelbėtojas, pikti žmonės siekė daryti dar didesnes piktadarybes – subūrė slaptas sąjungas (žr. Helamano 1:9–12; Helamano 2:4–5). Senoviniame procese, kuris siekia Adomo ir Ievos laikus šie pikti žmonės subūrė grupuotę slaptomis žmogžudystėmis ir plėšikavimu siekusią įgauti valdžią, sukaupti turtus bei sunaikinti Bažnyčia ir valdžią. Jų priemonės buvo ne žodžiai, o vėzdai, kardai ir peiliai. Juos apsaugodavo drauge sudarytos priesaikos ir sandoros neišduoti savo piktadarybių, o bet kam, kuris drįs išduoti pažadėta mirties bausmė (žr. Helamano 6:20–33; 3 Nefio 1:27–30).

  40. Žr. Helamano 1:9–12; Helamano 2:4–5; Helamano 6:20–33; 3 Nefio 1:27–30.

  41. Žr. Jokūbo kn. 7:8.

  42. Šį principą Henris B. Airingas aptaria savo kalboje Nuolatinis apreiškimas, kurią rasite 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiagoje.

  43. Štai, ką reiškia Viešpaties žodžiai pranašui Džozefui: „Tai, kas iš Dievo, yra šviesa; ir tas, kuris gauna šviesą ir pasilieka Dieve, gauna daugiau šviesos; ir ta šviesa švinta vis šviesyn ir šviesyn iki tobulos dienos“ (Doktrinos ir Sandorų 50:24). Nors nefitai ne visada buvo teisūs ir nors visuomet būdavo atskalūnų, pranašai prižiūrėjo, kad tikėjimo ugnis šviestų ryškiai. Narsiai, apsiginklavę apreiškimo galia jie subūrė vilties netekusius ir persekiojamus tikinčiuosius. Jie daugeliui padėjo savo gyvenimą statyti ant Gelbėtojo pamato ir gauti asmeninį apreiškimą, kuris priartino arba sugrąžino juos prie Jėzaus Kristaus ir Jo Evangelijos.

  44. Mūsų mokiniai gali skaityti apie nefitus bei lamanitus ir matyti, kaip šventi metraščiai, asmeninis apreiškimas ir gyvieji pranašai laimino juos. Skaitydami apie šiuos nuostabius palaiminimus mūsų mokiniai gali patys juos patirti, jeigu tik juos priims. Studijuodami ir tyrinėdami Mormono Knygą, melsdami dvasinio vadovavimo, mūsų mokiniai gali pažinti ir suprasti Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Tėvo planą, jie gali išmokti gyventi pagal Evangeliją ir gauti liudijimą, kad tai, ką perskaitė tiesa – visa tai įmanoma Šventosios Dvasios galia.

  45. Žr. Efeziečiams 1:10.

  46. Džozefas Smitas mokė, kad mirtingajame gyvenime asmeninis apreiškimas suteikiamas „mūsų dvasioms […], tarsi visai neturėtume kūnų“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010 m.), p. 456).

  47. Raselas M. Nelsonas, Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

  48. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010 m.), p.126–127.

  49. Prezidento Raselo M. Nelsono įrašas Instagram paskyroje, 2019 m. kovo 22 d. Šiame įraše paskelbiama apie nuo 2020 m. sausio mėnesio įsigaliosiančius pakeitimus seminarijos kalendoriuje ir mokymo programoje.

  50. Doktrinos ir Sandorų 42:61.

  51. Doktrinos ir Sandorų 50:27.