„Svarbiausia“
Bažnyčios švietimo sistemos mokymo transliacija • 2019 m. birželio 12 d. • Bažnyčios biurų pastato pirmo aukšto auditorija
Prmiausia norėčiau padėkoti kiekvienam iš jūsų už pastangas susitelkti į Gelbėtoją kaip į Evangelijos mokymo ir mokymosi pagrindą. Stebėdamas pamokas ir matydamas jus ir jūsų mokinius, atpažįstančius Jo titulus ir vaidmenis, studijuojančius Jo savybes ir bruožus bei besimokančius iš Jo tobulo pavyzdžio,1jutau Dangiškojo Tėvo dėkingumą, kad liudijate apie Jo Mylimą Sūnų. Jums sekant vyresniojo Klarko patarimu, kad padėtumėte savo mokiniams išmokti pažinti Jį ir mokytis iš Jo,2 mačiau Šventosios Dvasios sustiprėjimą jūsų mokyme ir kvietimuose. Neseniai viena mokytoja man pasakė: „Jėzaus įtraukimas mokant sugrąžino džiaugsmą į mano klasę.“ Raginu jus toliau ieškoti įkvėpimo, kaip veiksmingiausiai tai daryti kiekvieną dieną.
Šiandien norėčiau jus pakviesti toliau stengtis padėti mokiniams pamatyti Gelbėtoją ne tik studijuojant Raštus, bet ir jumyse, kai stengiatės rodyti Jo pavyzdį ir meilę. Tikriausiai pamenate, šią prezidento Boido K. Pakerio išsakytą mintį, kuri mane savo veikimu įkvepia ir sukrečia:
„Tos savybės, kurias turiu išskirtinę privilegiją matyti jumyse daugybę metų, broliai ir seserys, yra ne kas kita, kaip jumyse atsispindinčios Didžiojo Mokytojo savybės. Esu įsitikinęs, kad, priklausomai nuo jūsų pastangų darbuotis pagal jums tenkančius iššūkius ir pavedimą, jūsų veiduose yra išraižomas Kristaus atvaizdas. Ir praktiškai toje klasėje, tuo metu ir tokia išraiška, ir su tuo įkvėpimu jūs esate Jis, ir Jis yra jūs.“3
Viena viską apimančių Gelbėtojo savybių, suteikiančių motyvaciją ir pagrindus visoms kitoms, yra Jo tobula meilė - Jo meilė Savo Tėvui danguje ir Jo meilė kiekvienam iš mūsų.
Apaštalas Paulius rašė: „Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, […] tačiau neturiu meilės, esu niekas.“4 Seminarijų ir institutų mokytojų grupelei Paulius galėjo pasakyti: „Nors aš turiu charizmos dovaną ir suprantu mokymo ir mokymosi pagrindus bei pedagogiką, ir nors vedu tikrai puikias dalykines pamokas tačiau jei neturiu tikros meilės, esu niekas.“ Prašau, nenaudokite šio teiginio kaip pasiteisinimo, nedirbti uoliai, kad taptumėte labai įgudusiais mokytojais. Neužmirškite, kad kai meldžiame supratimo, žinių ir netgi tikėjimo, jei tai darome be tikrosios meilės, tebūsime „žvangantis varis ir skambantys cimbolai.“5
„Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi“
Apaštalas Paulius taip pat rašė: „Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi.“6
Vienas Gelbėtojo gerumo pavyzdys yra užrašytas Luko 19 skyriuje. Muitininkas Zachiejus tapo turtingas tarnaudamas romėnams, tačiau jo nemėgo žydai, kurie jautėsi išduoti dėl to, kad jis rinko mokesčius. Vieną dieną Zachiejus norėjo pamatyti Jėzų, tačiau negalėjo, nes buvo žemo ūgio, ir negalėjo prasibrauti pro minią, kuri neketino jo praleisti. Tada Zachiejus nubėgo pirmyn, kur turėjo praeiti Jėzus, ir įlipo į šilkmedį, kad pamatytų Jį, kai Jis eis pro šalį.
Raštuose pasakojama: „Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose.
Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.“7
Ar galite įsivaizduoti, ką reiškė Zachiejui būti pastebėtam, ir ką Gelbėtojo kvietimas padarė tam, kuris buvo įpratęs būti atskirtas? Šis paprastas kilniaširdiškumo veiksmas viską pakeitė.
Mokiniams reikia mūsų didžio kantrumo ir kilniaširdiškumo. Netinkamas elgesys, trukdymai ir prastas požiūris kartais gali apsunkinti mokymą. Tačiau tomis akimirkomis raginu jus nežiūrėti į elgesį, ir žiūrėti į asmenį. Prašau skirkite pakankamai laiko užduoti klausimą: „Kas dar gali sukelti šį elgesį ar požiūrį?“
Vyresnysis Džefris R. Holandas mokė: „Jeigu [vaikai] yra abejingi, galbūt jūs dar negalite jų mokyti, bet galite juos mylėti. O jeigu šiandien juos mylėsite, galbūt rytoj galėsite juos mokyti. […]
Nė vienas nesame be nuodėmės. Galime juos mylėti nuo pradžios iki pabaigos, ir įvyks stebuklai.“8
Bet kaip tai padaryti, ypač kai atrodo, kad yra tokių, kuriuos yra sunkiau mylėti? Vyresnysis Holandas taip pat padeda mums sakydamas: „Galite pradėti mylėdami Dievą. Tada galite Jo paprašyti padėti jums meilę Jam išreikšti kitiems, kuriems reikia jūsų meilės.9 Mormonas mokė: „Melskitės savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad būtumėt pripildyti šitos meilės.“10 Galite melstis, kad pamatytumėte juos tokius, kokius Jis mato. Galite klausytis ir stengtis juos suprasti. Prezidentas Henris B. Airingas sakė: „Tarnaukite jiems; raskite nedidelius dalykus, kuriuos galite padaryti dėl jų. Sumokėkite tarnavimo kainą, ir Dievas tai įvertins. Aš jums tai pažadu. Nenusivilkite, jei kartais jūsų mokinius sunku mylėti. Paprasčiausiai padarykite ką nors dėl jų, ir jie jums atrodys truputį mielesni. Tai bus Dievo dovana.“11
Ačiū jums visiems, kurie dalyvaujate savo mokinių muzikiniuose pasirodymuose ir sporto renginiuose, arba randate kitų tylių būdų jiems tarnauti. Net jei jie jūsų nemato, jie pajus, kad jūsų meilė jiems didėja, o Viešpats jus palaimins tikrąja meile, nes jiems tarnavote.12
Kitą Gelbėtojo kilniaširdiškumo pavyzdį randame Morkaus penktame skyriuje.
Minutėlę susimąstykite, ką padarė Jėzus kraujoplūdžio varginamai moteriai. Jis padarė daug daugiau nei tik išgydė ją fiziškai. Ji buvo išsekusi nuo skausmo, socialinės atstumties ir finansinių sunkumų. Taigi kai Jėzus pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, „Jis dairėsitos, kuri taip buvo padariusi.“13 Fizinis išgydimas jau buvo įvykęs. Jėzus jau ėjo Savo keliu, kad patenkintų kitą neatidėliotiną poreikį, tačiau Jis sustojo. Jis pažino Jos tikėjimą, ir švelniai pavadino ją „dukra“.14 Gelbėtojas matė ją, o ne jos ligą. Jis matė asmenį, kurį reikėjo mylėti ir pakelti, o ne problemą ar užduotį, kurią reikėjo išspręsti.15
Nepriklausomai nuo to, kokią užduotį reikia atlikti, kokiai pamokai reikia pasiruošti ar kokią pravesti, su kokia disciplinos problema galite susidurti, visada yra galimybė pakelti žmones.
Tikiuosi, kad mūsų meilė pasieks ir tuos, kurie šiuo metu yra neužsirašę ar nelanko. Yra daug tokių kaip Zachiejus ir ši moteris, laukiančių už minios. Tad sekite Gelbėtojo pavyzdžiu – eikite ir suraskite juos.16 Ieškodami įkvėpimo kaip galėtumėte daugiau jaunuolių padėti sužinoti apie Gelbėtoją ir Jo mokymus būkite pamaldūs ir tarkitės tarpusavyje. Pastangos, kad mokiniai užsirašytų į kursą ir jį baigtų turėtų būti prioritetu ir motyvacija veikti mūsų darbe tam, kad palaimintumėme daugiau Dangiškojo Tėvo vaikų.
„Ir svarbiausia, lyg skraiste apsirenkite tikrosios meilės raiščiu“
Viešpats pranašui Džozefui Smitui sakė: „Ir svarbiausia, lyg skraiste apsirenkite tikrosios meilės raiščiu, kuris yra tobulumo ir taikos raištis.“17 Kaip gali atrodyti tikrosios meilės raiščiu apsirengęs žmogus?
Jono 8 skyriuje skaitome apie moterį, kuri buvo fariziejų atvesta prie šventyklos pas Jėzų. Jie kreipėsi į Gelbėtoją:
„Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.
Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?”
Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės. Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį”. Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.
Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin. Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: „Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?”
Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie”. Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk”.“18
Apmąstydami šį įvykį, apsvarstykite tris iš daugelio pamokų, kurias galime išmokti iš Gelbėtojo tobulo pavyzdžio.
Pirma, Jėzaus Kristaus Apmokėjimas suteikia mums galimybę mokytis iš mūsų klaidų ir per atgailą nebūti dėl jų pasmerktiems. Mūsų klasėse yra mokinių padariusių klaidų. Užjaučiančiai mokydami apie mūsų Dangiškojo Tėvo norą atleisti ir atgailos džiaugsmą, 19 padėsime mokiniams (ir mūsų vaikams) patikėti, kad Gelbėtojo Apmokėjimas jiems taikytinas, nes taip ir yra.
Beje, šis patarimas tinka mums visiems. Mums taip pat reikia Gelbėtojo apmokėjimo, kad mūsųnuodėmės būtų atleistos ir išgytume. Ir tada, kai asmeniškai patirsime atgailos džiaugsmą, gebėsime įkvėpti mūsų mokinius kreiptis į Gelbėtoją, nes šis kvietimas kils iš mūsų pasikeitusių širdžių.
Antra, meilė stipriai skatina mus norėti daryti tai, kas teisinga. Vyresnysis Deilas G. Renlandas: „Be abejo, Gelbėtojas nedangstė svetimavimo. Tačiau Jis ir nepasmerkė moters. Jis paskatino ją keisti savo gyvenimą. Keistis ją paskatino JO atjauta ir gailestingumas. Biblijos Džozefo Smito vertimas patvirtina jos pasikeitimą. Ten rašoma, kad nuo tos valandos ta moteris šlovino Dievą ir tikėjo Jo vardą [žr.Jono 8:11].“ 20
Kaip mokytojai ar tėvai, galime pasiduoti pagundai susilaikyti nuo meilės išraiškų, nes nerimaujame, kad tai gali būti painiojama su nuodėmės ar netinkamo elgesio pateisinimu. Mūsų mokiniai ir vaikai paprastai jau žino, kaip žvelgiame į Viešpatį ir Jo įsakymus. Ko jiems dažnai reikia yra patikinimas, kad juos mylime ir branginame. Meilė ir viltis, kurią ši moteris jautė, kai buvo palaiminta Gelbėtojo „meilės raščiais“, yra tai, ko tikimės, kad visi mūsų mokiniai pajaus, mokydamiesi iš Jo ir Jo Evangelijos.
Trečia, Gelbėtojui patinka Tėvo doktrina, bet Jis niekada jos nenaudojo kaip vėzdo. Fariziejai gerai išmanė ir net nurodė Mozės įstatymą, cituodami tiek jį, tiek jo pasekmes. Bet pats įstatymo Davėjas, kurio misija buvo „gydyti [tuos], kurių širdys sudužusios, [ir] skelbti belaisviams išlaisvinimą“, 21 pasirinko gailestingumą. Jis apsaugojo moterį nuo kaltinančių rankų ir fariziejų širdžių, tuo pačiu suteikdamas jiems reikalingą savityrą ir suvokimą, kad jiems patiems reikia keistis.
Kartais sutinkame mokinių ir mokytojų, kurie panaudoja doktriną taip, kad tai pakviečia kaltinimo ir pasmerkimo dvasią. Vietoje paskatinimo ir ugdymo, toks būdas pažemina ir gali netgi sunaikinti. Sekimas Mokytojo pavyzdžiu yra mokymas tokiu būdu, kuris suteikia vilties ir išgydo sudužusias širdis.
Be nuodėmės, širdgėla ateina ir dėl įvairiausių aplinkybių. Daugelis mokinių yra susidūrę su sudėtingomis, net traumuojančiomis situacijomis, kurios kelia jiems abejones ar jie yra mylimi ir vertinami. Kai kurie kovoja su nerimu ar perfekcionizmu, todėl vietoje vilties jie girdi smerkimą. Kiti jaučiasi nepageidaujami, nes susiduria su pagundomis ar iššūkiais, susijusiais su seksualine tapatybe, jaučiasi įkalinti ir susirūpinę, kad jiems nėra vietos ar ateities atkurtoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje.
Mes, mokytojai turime stengtis suprasti ką mūsų mokiniai patiria. Leiskite su jumis pasidalinti vienu pavyzdžiu – buvusio mokinio paaiškinimu, ką jis patyrė seminarijoje. Jis sakė: „Įsakymas yra mylėti savo artimą, bet atrodo, kad žmonės mano, jog jis reiškia mylėti savo artimą, jei jis nėra gėjus. Pagrindinė žinia yra ta, kad taiyra visų blogiausias dalykas, ir tai verčia mane abejoti, kad galiu turėti savivertę ir kad Dangiškasis Tėvas gali mane mylėti.“
Nesvarbu su kokiais asmeniniais iššūkiais susidurtų mokiniai, mums reikia įsiklausyti norint suprasti ir parodyti nuoširdžią atjautą ir meilę. Turime sukurti klases, kuriose klausimai būtų sveikintini, o problemos aptariamos pagarbiai ir supratingai. Turime aiškiai mokyti tiesos ir padėti kiekvienam mokiniui atpažinti jo, kaip mylinčių dangaus tėvų vaiko amžinąją tapatybę.22 Taip pat turite mokiniams padėti suprasti, kad jie nėra vieniši. Parodydami jiems daugiau meilės ir supratimo pakviesite Šventąją Dvasią, sustiprinsite mokymąsi bei išgydysite sudužusias širdis.23
Mūsų pareiga yra „nešti vienas kito naštas, kad jos būtų lengvos“ [Mozijo 18:8]. Nors negalime pakeisti Viešpaties doktrinos, norime, kad mūsų nariai ir mūsų taisyklės būtų maloningos tiems, kurie kovoja su mirtingo gyvenimo iššūkiais.“ Jis taip pat sakė, kad „mūsų narių pastangos parodyti didesnį supratimą, užuojautą ir meilę turėtų didinti pagarbą ir supratimą bei sumažinti šiandien taip paplitusią neapykantą ir smerkimą. Tai išties yra mūsų troškimas, mes norime padėti, kad mūsų nariai ir kiti galėtų tai pasiekti.“24
Labai svarbu, kad kiekvienas mokytojas suprastų doktriną, žinotų ką Viešpaties pranašai šiomis temomis dabar kalba, bei žinotų, kaip paslaugiai ir atjaučiančiai reaguoti.25 Esame pasiryžę siekti pažangos šiose srityse ir suteiksime papildomą mokymą ir išteklius, kad padėtume jums.
Jei pasitaiko akimirkų, kada jūs ar mokinys pasako kažką tokio, kas priverčia ką nors jaustis nepageidaujamu, ar melsitės, kad gautumėte jėgų ir supratimo, kaip išgyvendinti tokius kaltinimus? Padėkite mokiniams atminti, kad vis dar augame ir kiekvienam reikia Gelbėtojo gailestingumo. Liuciferis buvo žinomas kaip kaltintojas, kuris skundė mus mūsų Dievui dieną ir naktį.“26 Tuo tarpu Viešpaties rankos ir meilė vis dar yra ištiestos į mus.
Kita dieviškosios meilės ypatybė yra mūsų Dangiškojo Tėvo troškimas, kad taptume panašūs į Jį ir gautume visus palaiminimus, kuriuos Jis paruošė Savo vaikams.
Mūsų Dangiškasis Tėvas yra Dievas, kuris daug tikisi iš mūsų
Vyresnysis D.Todas Kristofersonas sakė: „Mūsų Dangiškasis Tėvas yra Dievas, kuris daug tikisi iš mūsų.27 Viešpats nenusivilia mumis. Jis iškenčia su mumis kai svyruojame, tikisi mūsų tobulėjimo ir kantriai ištveria mums augant. Mokytoja, kuri myli savo mokinius, taip pat turi didelių lūkesčių ir labiau rūpinasi jų amžinąja pažanga, nei tuo, kaip šiandien praėjo pamoka ar kaip ji patinka mokiniams.
Jėzui Kristui labai rūpėjo jo pasekėjų pažanga.
Pavyzdžiui, Jėzus Petre matė tai, ko jis savyje negebėjo matyti. Jis ragino Petrą veikti tikėjimu ir kai Petras susvyravo, Gelbėtojas jį sustiprindavo visada sutelkdamas dėmesį į tai, kuo galiausiai Petras taps.
Dideli lūkesčiai paskatins mokinius veikti tikėjimu, padės jiems patirti pažadėtus Viešpaties palaiminimus. Vyresnysis Nylas L. Andersenas mokė, kad kai mes be meilės vedame ir mokome bei turime mažus lūkesčius, skatiname ignoravimą. Dideli lūkesčiai be meilės skatina maištavimą. Didelė meilė, bet maži lūkesčiai sukuria brolijos jausmą, bet mažai tobulėjimo. Tačiau didelė meilė ir dideli lūkesčiai daro stebuklus.28 Taip myli Gelbėtojas ir taip turime mylėti mes, jei norime pakeisti savo mokinių gyvenimus.
Kai paklausiu seminarijos ir instituto mokinių, kaip jų mokytojo meilė juos palaimino, jie atsako greitai ir būna kupini dėkingumo. Štai keletas naujausių to pavyzdžių.
Viena mergina pasakojo: „Man patinka lankyti seminariją ir matyti mano laimingą ir besišypsantį mokytoją. Net nežinau, kaip išreikšti žodžiais, kiek daug jo meilė padėjo man. Neseniai jis pasakė man komplimentą, ir išeidama iš pastato, stengiausi nepravirkti iš laimės. Šis paprastas komplimentas man buvo labai reikšmingas. Kiekvieną dieną trokštu eiti į seminariją. Tai yra mano svarbiausias dienos įvykis. Mano mokytojo meilė išmokė mane mylėti kiekvieną kaip Dievo sūnų ar dukrą.“
Kitas mokinys sakė: „Šiandieninė pamoka tikrai mane pakeitė. Įsidrąsinau užduoti sunkų klausimą, o mano mokytoja įdėmiai klausėsi ir bandė suprasti, kodėl aš klausiu. Po to ji skyrė laiko atsakyti į mano klausimą. Tai, ką ji pasakė išties atvėrė man akis į tuos dalykus, apie kuriuos anksčiau negalvojau.“
Galiausiai, vienas jaunuolis rašė: „Šį semestrą pradėjau su blogu nusistatymu. Man nerūpėjo nei Evangelija, nei aš pats ir toli gražu nebuvau laimingas. Tėvams pasakiau, kad noriu mesti seminariją. Bet nuėjau į pamoką. Mano mokytojas žinojo mano vardą, nors aš ten anksčiau nebuvau buvęs. Mūsų pamokos dvasia suteikė toną visai mano dienai, ir gyvenimas šiek tiek pagerėjo. Aš pakeičiau savo įpročius, pradėjau dažniau lankytis bažnyčioje, skaityti savo Raštus ir mąstyti. Dėka jo meilės mums ir Evangelijai, ir Kristaus šviesos kurią mačiau jame, tos šviesos ir meilės norėjau ir aš. Aš baigsiu seminariją, tarnausiu misijoje ir vieną dieną susituoksiu šventykloje, nes mano mokytojas pakvietė Dvasią ir kiekvieną dieną mokė su Ja, kaip su porininke.“
Baigdamas norėčiau išsakyti savo dėkingumą už Viešpatį ir jus. Esu dėkingas, už Viešpaties viską aprėpiančią ir betarpišką meilę. Esu dėkingas už jo kantrybę, man stengiantis mokytis tų pamokų, apie kurias šiandien kalbėjome. Jo meilė ir užuojauta įkvepia mane būti geresniu. Noriu, kad žinotumėte, kaip stipriai jus myliu. Mes vertiname jūsų nepailstamą tarnavimą tiems, kuriuos mokote ir kuriems padedate. Žinome, kiek daug dėl jų meldžiatės, kaip sielojatės kai jiems sunkiai sekasi, ir kaip džiaugiatės, kai jiems pavyksta. Žinome, kad nešate savo naštas ir kasdien kliaunatės Viešpačiu, kad suteiks stiprybe jums ir jūsų šeimoms. Tikimės, kad žinote jog meldžiamės už jus ir mylime jus.
Padėkite kiekvienam mokiniui pažinti ir pamilti Gelbėtoją padėdami jiems pamatyti Jį – tiek jiems savarankiškai studijuojant Raštus, tiek jumyse. Meldžiu, kad būtume paprasčiausiai malonūs, matydami žmones, o ne problemas; kad siektume palaiminti dar daugiau Dangiškojo Tėvo vaikų; kad mažiau kaltintumėme ir padėtume visiems jausti, kad jie turi vietą ir ateitį Viešpaties Bažnyčioje; kad paskatintumėme mūsų mokinius sekti Gelbėtojo mokymais kaip viso gyvenimo Jėzaus Kristaus mokinius, besilaikančius sandoros kelio, kad galėtų įgyti visus palaiminimus, kuriuos mūsų Dangiškasis Tėvas turi jiems paruošęs. Padėkime jiems jausti ir pasikliauti mūsų Dangiškojo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus meile. Niekada nepamirškite, kad Kristaus atvaizdas gali būti išraižytas jūsų veide. Ir praktiškai toje klasėje, tuo metu ir tokia išraiška, ir su tuo įkvėpimu jūs esate Jis, ir Jis yra jūs.29
Šventuoju Jėzaus Kristaus vardu, amen.
© 2019 by Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Versija 5/19. “Above All Things”, vertimas. Lithuanian. PD60009021 156