Jūsų istorijos
Drama užkulisiuose
Mano jaunesnysis brolis yra kiek padūkęs, turi puikią vaizduotę ir rūpinasi kitais. Jis yra vienas didžiausių mano gerbėjų, kai vaidinu scenoje. Jis taip pat turi ypatingų poreikių. Jis yra labai mažas savo amžiui ir sunkiai skaito, rašo, kalba, o kartais ir supranta kitus. Be to, jis yra kurčias.
Vieną dieną per repeticiją lipau laiptais į sceną. Nugirdau, kaip kažkas piktai leptelėjo apie neįgalius vaikus. Visi pradėjo šaipytis ir juoktis.
Žinau, kad jie nenorėjo manęs įskaudinti, tačiau labai nuliūdau ir nubėgau kur nors pasislėpti. Besėdint slėptuvėje, prie manęs prisėdo suaugęs žmogus ir ėmė klausinėti apie spektaklį. Mano nuotaika praskaidrėjo.
Atėjus metui vykti namo, papasakojau mamai, kas nutiko. Ji man pasakė, kad normalu vengti vietų, kur imu blogai jaustis, ir kad apie savo jausmus galiu pasikalbėti su suaugusiuoju.
Kartais žmonės nesupranta, ką reiškia turėti ypatingų poreikių arba pažinti tokį žmogų. Noriu rodyti meilės ir gerumo pavyzdį.