Nauja mokykla, nauja draugė
Kaip Ada galėjo susirasti draugų, jei nemokėjo kalbėti kiniškai?
„Bijau“, – tarė ji. Tai buvo jos pirmoji diena Taivano mokykloje. Tačiau ji nekalbėjo kiniškai kaip kiti mokiniai. Kaip ji galėtų susirasti draugų? Su kuo ji žais per pertraukas?
Mama stipriai apkabino Adą. „Baimintis yra normalu.“
Ada susiraukė. „Nežinau, kaip čia susirasti draugų.“
Mama vėl ją apkabino. „Jei imsi nerimauti, galėtum prisiminti kokią nors Pradinukų dainelę. Ar tai padėtų?“
Ada palinksėjo. Tada ji kartu su mama nuėjo į savo klasę. Mokytoja jos jau laukė. „Ni hao!“ – tarė mokytoja. Ada pabandė nusišypsoti. Ji tų žodžių nesuprato.
Ada atsisveikino su mama. Tada ji susirado suolą ir atsisėdo.
Ji nužvelgė kitus vaikus. Vieni jų kalbėjosi tarpusavyje. Kiti – sėdėjo tyliai, kaip ir Ada. Ada ėmė nerimauti. Atrodė, lyg jos pilve dūgztų bitutės.
Tuomet Ada pamatė verkiančią mergaitę. Ada nuėjo jai padėti. Tačiau kaip ji gali padėti, jei ji nekalba kiniškai? O gal tai mergaitei pagalbos visai nereikia?
Tačiau tuomet Ada padarė tai, ką pasiūlė mama. Ji prisiminė savo mėgstamiausios Pradinukų dainelės žodžius: „Kitą mylėki, kaip Jėzus tave.“ Ada suprato, kad Šventoji Dvasia ją prašo padėti.
Ada atsisėdo šalia tos mergaitės. Ji apkabino ją. Tada ji patapšnojo jai per nugarą, kaip mama darydavo, kai Ada liūdėdavo. Mergaitė liovėsi verkusi! Ji irgi apkabino Adą.
Ada pirštu parodė į save. „Ada.“
Mergaitė pirštu parodė į save. „Mei“, – tarė ji.
Ada nusišypsojo. Kartu su Mei ji sėdėjo visą likusią dieną. Nors abi jos kalbėjo skirtingomis kalbomis, tačiau joms buvo smagu. Jos kartu pietavo. Jos kartu žaidė per pertraukas. Mei net padėjo Adai išmokti kelis naujus žodžius kiniškai!
Ada nekantravo mamai papasakoti apie naują draugę. Ji žinojo, kad jei seks Jėzumi, tai jai nereiks nieko bijoti.
Šonos Dž. S. Tenei iliustracijos