Rūpestis dėl suknelės

Paveikslėlis

mergina matuojasi suknelę

Alysos Gonzales iliustracija

Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, mane išrinko dalyvauti madų šou mokyklos kasmetinėje šventėje. Žinojau, kad koordinatorė parinks nekuklias sukneles, todėl pasakiau jai, kad nedalyvausiu, jei suknelė, kurią man teks dėvėti, bus nekukli. Ji pasakė, kad viskas bus gerai.

Kai su draugėmis nuėjau matuotis suknelių, sutrikau. Nepaisant to, ką man pasakė koordinatorė, visos suknelės prieštaravo knygelėje Jaunimo stiprybės vardan aprašytiems aprangos ir išvaizdos standartams. Kadangi atrodė, kad nėra išeities, pasimatavau nekuklią suknelę. Norėjau atrodyti graži, bet kai dėvėjau tą suknelę, nesijaučiau savimi. Susimąsčiau: „Kaip jausčiausi Viešpaties akivaizdoje dėvėdama tokią suknelę?“

Svarsčiau, kaip išsisuksiu iš šitos situacijos. Galiausiai radau savo vyresnės sesers išleistuvių suknelę, kuri atitiko Viešpaties standartus. Kai pasakiau draugėms, kad dėvėsiu savo suknelę, iš jų veidų išraiškų galėjau nuspėti, kad gražiau atrodyčiau dėvėdama nekuklią suknelę. Laimei, koordinatorė pasakė, kad galiu dėvėti kuklią suknelę.

Pajutau palengvėjimą ir jaučiausi pasitikinti savimi. Man nerūpėjo, ką manė mano draugės. Radau būdą, kaip dalyvauti su gražia ir kuklia suknele. Buvau dėkinga, kad turėjau drąsos laikytis aukštų standartų, ypač kai tai nebuvo lengva ar populiaru.

Džesika S., Indonezija