„Nepatekau į šokėjų komandą“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. rugsėjis, p. 10–11.
Nepatekau į šokėjų komandą
Sąraše nebuvo mano vardo. Mane tai sugniuždė. Tačiau Viešpats mane kai ko pamokė.
Gabrielės Krakolisi iliustracijos
Labai mėgau šokti nuo tada, kai man buvo treji. Todėl, būdama vidurinėje mokykloje, labai nekantravau, kai prasidėjo atranka į šokėjų komandą. Neabejojau, kad su savo talentu ir patirtimi lengvai pateksiu į ją.
Praėjus kelioms dienoms po atrankos, buvo paskelbti šokėjų komandos vardai. Mano nusivylimui, sąraše neradau savo vardo. Mane tai sugniuždė. Grįžau namo ir verkiau atsigulusi lovoje. Pykau ant šokių mokytojo ir buvau nusivylusi, jog nesu pakankamai gera, kad patekčiau į šokėjų komandą. Mano mama tyliai įėjo į kambarį ir pasiūlė, kad Dangiškojo Tėvo prašyčiau stiprybės ištverti šią gyvenimo duobelę. Nenoriai sutikau ir sukalbėjau trumpą maldą. Po maldos nepasijutau geriau, todėl toliau jaučiausi prislėgta ir nelaiminga. Tą naktį miegojau blogai.
Kitą rytą prisiverčiau atsikelti. Prisiminimas apie nesėkmę vis dar gyvavo mano mintyse, tad aš norėjau lįsti vėl po antklode. Bet prieš tai padarydama prisiminiau savo vyskupo duotą pažadą. Jis pasakė, kad jei skaitysiu Raštus kasdien, net jei tai bus vos 15 minučių, tai mane palaimins. Jei man kada nors reikėjo palaiminimo, tai būtent tada.
Skaitydama Doktriną ir Sandoras aptikau šias eilutes:
„Iš tiesų sakau jums, mano draugai: nebijokite, tebūna paguostos jūsų širdys; taip, nuo šiol visada džiūgaukite ir visame kame dėkokite,
kantriai laukdami Viešpaties, nes jūsų maldos pasiekė Sabaotų Viešpaties ausis ir yra užrašytos su šiuo antspaudu ir paliudijimu, – Viešpats prisiekė ir pareiškė, kad jos bus patenkintos.
Todėl jis duoda jums šį pažadą su neatšaukiama sandora, kad jos bus išpildytos; ir viskas, kuo jūs buvote spaudžiami, galiausiai išeis jums į gera ir mano vardo šlovei, – sako Viešpats“ (Doktrinos ir Sandorų 98:1–3).
Buvau priblokšta. Sėdėjau apsirengusi pižama su suveltais plaukais ir stebėjausi, kaip labai man reikėjo tos Raštų ištraukos. Tos trys eilutės nuplovė visus pykčio ir liūdesio jausmus. Jaučiau savo Dangiškojo Tėvo meilę ir žinojau, kad Jis žino, ką man tenka išgyventi. Su šiuo nauju požiūriu galėjau suprasti, jog tai, kad buvau neišrinkta į šokėjų komandą, buvo tik nedidelė duobelė mano gyvenimo kelyje. Atsiklaupiau ir padėkojau Dangiškajam Tėvui.
Likusią dienos dalį galėjau išlaikyti Dvasią su savimi ir pažvelgti į savo išbandymus kaip į galimybes augti. Tas Raštų eilutes visada laikysiu arti savo širdies. Taip pat prisiminsiu savo vyskupo pažadą apie kreipimosi į Raštus palaiminimus. Esu dėkinga, kad galiu priklausyti šiai Bažnyčiai ir kad žinau apie Evangeliją. Žinau, kad Dangiškojo Tėvo planas mums tikrai yra laimės planas.