„Dievas kovos jūsų kovas – savo būdu“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. rugsėjis, p.15–17.
Ateik ir sek paskui mane
Dievas kovos jūsų kovas – savo būdu
Ankstyvieji šventieji kai ko pasimokė apie Dievo kelius.
Sionės stovykla, aut. Džiudit Mehr
Sionės stovyklos šventųjų grupė, kurios laukė įsiutusi virš 300 žmonių, pažadėjusių ryte juos sunaikinti, gauja, tikėjosi ir meldė stebuklo.
Džozefui Smitui vadovaujant Sionės stovykla žygiavo ištisas savaites iš Ohajo į Misūrį. Bažnyčios nariai tikėjosi padėti šventiesiems, kurie buvo išvaryti iš Džeksono apygardos Misūryje, JAV, atgauti savo žemes. Tačiau savo žygyje jie susidūrė su grasinimais ir pasipriešinimu. Ir štai dabar dar viena gauja jiems grasino.
Stebuklas, kurio Sionės stovyklos šventieji meldė, netruko įvykti. Jis pasirodė tolumoje tamsių debesų sankaupoje. Iš visų pusių įsisiautėjo audra ir pasipylė didžiuliai krušos ledukai. Audra užkirto kelią gaujai.
„Atrodė, kad iš mūšių Dievo išėjo keršto priesakas, kad apsaugotų jo tarnus nuo jų priešų sunaikinimo, – aiškinama Džozefo Smito istorijoje. – Kruša pasipylė ant jų, bet ne ant mūsų, ir mes nepatyrėme jokios žalos, išskyrus tai, kad buvo nublokštos kelios mūsų palapinės ir kai kurie sušlapome, kai mūsų priešai patyrė skyles savo skrybėlėse ir kitokią žalą, įskaitant sulaužytus šautuvus ir išsibėgiojusius arklius.“1
Niokojantys krušos ledai buvo tik viena audros dalis. Lietus buvo toks stiprus, kad Fišingo upės, skyrusios abi grupes, lygis pakilo beveik 12 metrų. Ryte ji tebuvo maždaug iki kulkšnių.
Viešpats Sionės stovyklos nariams pažadėjo: „Aš kovosiu jūsų kovas“ (Doktrinos ir Sandorų 105:14). Kai tai nutinka, nėra jokios abejonės, kuri pusė laimės.
Šių laikų stebuklai
Kartais, kai skaitote tokius pasakojimus, galite susimąstyti, kodėl neatrodo, kad tokie dramatiški stebuklai gali nutikti jums jūsų sunkumuose.
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo neseniai pasidalijo įžvalgomis, kurios gali padėti. Jis sakė: „Prašau suprasti, kad Tas, kuris niekada nemiega ir nesnaudžia, rūpinasi savo vaikų laime ir galutiniu išaukštinimu labiau už visa kita, ką dieviška esybė turi daryti. Jis yra šlovingai įasmeninta tyra meilė, ir Jo vardas yra Gailestingasis Tėvas.
„Jei taip yra, – galite sakyti, – ar Jo meilė ir malonė neturėtų tiesiog praskirti mūsų asmenines raudonąsias jūras ir leisti mums pereiti vargus sausa žeme?“
Kitaip sakant, jei Dievas dėl savo vaikų kovojo tokias kovas praeityje, tai kodėl to nedaro dabar? Kodėl neišnaikinus visų ligų? Kodėl nenutraukus karo, bado ir kančių visame pasaulyje?
Arba kodėl bent nepabandžius sustabdyti tą priekabiautoją, kuris nepalieka jūsų ramybėje? Arba nepadėjus jūsų šeimai geriau susigyventi?
Vyresnysis Holandas toliau moko: „Atsakymas į tokius klausimus yra „Taip, Dievas gali staiga parūpinti stebuklus, tačiau anksčiau ar vėliau mes turime išmokti, kad mūsų mirtingos kelionės laikus ir laikotarpius gali tik Jis nustatyti“. Tą kalendorių kiekvienam iš mūsų Jis tvarko asmeniškai.“2
Kai laikotės Dievo įsakymų, jums priklauso Dievo pagalba. Bet nei vienas iš mūsų negali pasirinkti, kaip ir kada ta pagalba ateis.
Netikėti palaiminimai
Trumpam grįžkime prie Sionės stovyklos. Stebuklas prie Fišingo upės tikrai buvo dramatiškas. Ir tai nebuvo vienintelis stebuklas, kurį savo žygyje matė Sionės stovyklos nariai. Bet, kaip skaitysite Ateik ir sek paskui mane ir mokysitės seminarijoje šį mėnesį, viskas susiklostė ne taip, kaip šventieji planavo.
Jie manė, kad Sionės stovyklos tikslas buvo padėti atgauti žemes Džeksono apygardoje, kurias iš šventųjų pagrobė įsiutusi gauja.
Ar šventieji atgavo savo žemes? Ne.
Ar šventieji kentėjo tame maždaug 1448 kilometrų žygyje į Misūrį? Tikrai taip. Kartais netgi labai. Blogiausia buvo, kai stovykloje siautė choleros protrūkis ir nusinešė 13 gyvybių.
Paviršutiniškai žvelgiant gali atrodyti, kad visos pastangos buvo bergždžios. Tačiau daugelis žygiavusiųjų taip nemanė. Apie tą patirtį Brigamas Jangas sakė: „Man buvo gerai atlyginta, su didelėmis palūkanomis, taip, man buvo su kaupu atseikėta žinių, kurias įgijau keliaudamas su Pranašu [Džozefu Smitu].“3
Daug Sionės stovyklos narių taip pat kalbėjo apie išmoktas pamokas ir žygio vertę. Pats pranašas Džozefas Smitas sakė: „Broliai, kai kurie pykstate ant manęs, kad negalėjote kovoti Misūryje; tačiau leiskite pasakyti, jog Dievas nenorėjo, kad jūs kovotumėt. Jis nebūtų galėjęs suorganizuoti Savo karalystės […], jei nebūtų išrinkęs [savo vadovų] iš tų vyrų, kurie atnašavo savo gyvybes ir kurie sudėjo tokias pat dideles aukas kaip Abraomas.“4
Sionės stovykla, aut. C. C. A. Kriščensen
Jų ištikimybė nepadėjo jiems susigrąžinti savo žemių. Bet jie buvo apsčiai palaiminti kitais būdais. Tokį modelį galėsite pastebėti ir savo gyvenime. Tai, kuo Dievas mums padeda tapti per mūsų išbandymus, dažnai yra didesnis stebuklas, nei tai, kad Jis būtų išvadavęs mus iš mūsų išbandymų.
Užtikrinta Dievo pergalė
Studijuodami ankstyvųjų šventųjų gyvenimus, kartais galite pastebėti Dievo įtaką. Skaitote apie ypatingus palaiminimus. Jūs taip pat matote didžiulius sunkumus. Tačiau tiems, kurie pasitiki Dievu iki galo, amžinas atlygis yra garantuotas.
Kai sekate Dievu ir pasitikite Juo, Jis kovos jūsų kovas ir parūpins stebuklus, kurių jums reikės! Tie stebuklai ateis Jo būdu ir laiku, bet jie tikrai ateis. Bet kuris išbandymas galiausiai išsispręs – šiame gyvenime arba kitame. Ne mažiau svarbu yra tai, kad jei seksite Juo, niekada neturėsite eiti vieni. „Todėl būkite ištikimi; ir štai aš esu su jumis netgi iki pabaigos“ (Doktrinos ir Sandorų 105:41).