„Pasirinkimai“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. rugsėjis, p. 12–14.

Pasirinkimai

Prezidentas Dalinas H. Ouksas

Pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje

Prieš daug metų vienas vyriausiasis įgaliotinis papasakojo šią pamokančią istoriją:

Išmintingas čerokis, vienos iš tenykščių genčių Jungtinėse Valstijose gyventojas, papasakojo savo anūkui palyginimą apie gyvenimą. „Manyje aršiai kovoja du vilkai, – pasakė senelis. – Vienas yra blogas: kupinas pykčio ir pavydo, savęs gailėjimosi ir liūdesio, godumo ir melo. Kitas yra geras: kupinas maloningumo ir atjautos, nuolankumo ir tiesos, meilės ir džiaugsmo. Ta kova vyksta kiekviename iš mūsų.“

„Kuris vilkas nugalės?“ – paklausė anūkas.

„Tas, kurį maitinsi“, – išmintingai atsakė senelis.¹

Šis palyginimas apie du vilkus atspindi amžiną tiesą. Dievo vaikai gimsta, kad rinktųsi gera ar pikta. Priešprieša leidžia mums daryti prasmingus, teisingus pasirinkimus. Mormono Knygoje mokoma šios tiesos Raštų kalba: „Nes visame kame būtinai turi būti priešingybė.“²

Mūsų Dangiškojo Tėvo planas suteikia bent dvi dovanas, padedančias pasirinkti: 1) Jis suteikia mums Šventąją Dvasią, kad nukreiptų mūsų pasirinkimus, ir 2) Jis suteikia mums Gelbėtoją, kurio Apmokėjimo dėka galime atgailauti, kad pašalintume blogų pasirinkimų pasekmes, – kai maitinome blogą vilką.

I. Atgaila ir pripažinimas

Kai kalbuosi su jaunimu, viena iš temų, apie kurias jie klausia dažniausiai, yra atgaila. „Kaip žinoti, ar pakankamai atgailavai?“ „Kaip žinoti, kad tau tikrai buvo atleista?“ Atsakymas į tuos klausimus ateina per Šventąją Dvasią, Dievybės narį, kuris perduoda žinutes iš dangaus.

Atgailos dovana buvo pavadinta „Evangelijos gerąja naujiena“³. Ji leidžia mums ištrinti blogų pasirinkimų, kurie maitino nelabą vilką ir silpnino mūsų gebėjimą girdėti Šventosios Dvasios raginimus, pasekmes. Atgaila apima pripažinimą, kad pasielgėme neteisingai, to blogio atsisakymą bei apsisprendimą atgręžti savo širdį į Dievą ir Jo įsakymų laikymąsi. Kai atgailaujame, kreipiamės į Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią, kuri sustiprina mūsų dėkingumą ir meilę Jam kaip mūsų Gelbėtojui.

Poreikis atgailauti neapsiriboja vien sunkiomis nuodėmėmis, kurias reikia išpažinti vyskupui. Atgaila yra kasdienė būtinybė. Dažniausiai atgaila apims asmeninį pripažinimą, kad pasielgėme neteisingai, apsisprendimą pasikeisti ir pastangas atlyginti tiems, kam padarėme žalą. Remiantis palyginimu apie du vilkus, atgaila reiškia liautis maitinti nelabą vilką net ir nedideliu kiekiu maisto, tokiu kaip pasirinkimas supykti arba pavydėti. Taip pat turime atgailauti (pasikeisti), jei pasirinkome švaistyti Dievo mums duotą laiką daugybei galimų veiklų, kurios neturi potencialo padaryti mus geresnius.

II. Svarbaus skirtumo atpažinimas

Nuostabus atgailos rezultatas tai atkurtas vertumas jausti Šventosios Dvasios įkvėpimus, kurie padeda mums rinktis išmintingai ir pripildo džiaugsmo. Daugelis jaunuolių taip pat klausia: „Kaip man žinoti, ar raginimas arba atsakymas, kurį gaunu, tikrai yra iš Viešpaties, o ne tik tai, ko aš noriu?“

Kad atpažintume, ar raginimas yra žinutė nuo Šventosios Dvasios, ar tiesiog asmeninis troškimas, turime pritaikyti tris tiesas.

Sakramento apeigose duodamas pažadas, kad „jo Dvasia visuomet [bus] su [mumis]“, eina po mūsų pažado, kad priimsime Jo vardą ir visuomet Jį atminsime bei laikysimės Jo įsakymų.⁴ Kai nesilaikome tų pažadų, galime neatpažinti mūsų jaučiamų raginimų šaltinio.
Raginimai iš Viešpaties paprastai gaunami tyliomis akimirkomis arba garbinimo, Raštų studijavimo, maldos metu, arba tarnaujant savo pašaukimuose, o ne savanaudiškuose siekiuose ar pasaulietinių užsiėmimų apsupty.
Galiausiai turime būti itin jautrūs nurodymams pakeisti kursą, kurio jau laikomės. Pojūtis pakeisti kursą gali būti daug patikimesnis nei pojūtis tęsti kažką, ką jau norime daryti.

III. Tai, kas teisinga, vis dar yra teisinga

Mano brangūs jaunieji draugai, jums tenka bręsti visai kitokiame pasaulyje, nei patyrė jūsų tėvai ar seneliai. Dėl to jums ypač svarbu prisiminti, kad senovinės vertybės ir įsakymai vis dar galioja. Esame Dievo vaikai ir Jo įsakymai lieka svarbiausi, ar keliautume vežimu ar kosminiu laivu, ar bendrautume balsu ar teksto žinutėmis.

Kas teisinga, vis dar yra teisinga, o kas neteisinga, vis dar yra neteisinga, nepriklausomai nuo to, ką sako ar daro kino dievaičiai, televizijos asmenybės ar sporto žvaigždės. Raštų standartai, dabartinių pranašų mokymai ir knygelėje Jaunimo stiprybės vardan aprašytos vertybės išlieka jūsų geriausiomis gairėmis priimant sprendimus, susijusius su lytiniu tyrumu, fizine sveikata, sąžiningumu, apranga ir išvaizda bei visais kitais dalykais. Ištikimai jų laikykitės ir būsite palaiminti. „Knygelė Jaunimo stiprybės vardan turi būti jūsų standartas“, – mokė mus prezidentas Raselas M. Nelsonas. „Tai yra standartas, kurio Viešpats tikisi, kad visas Jo jaunimas laikysis.“⁵

Toje įsimintinoje jaunimo dvasinėje valandėlėje mūsų pranašas pažadėjo:

„Jei nuoširdžiai ir atkakliai dirbsite dvasinį darbą, kuris yra reikalingas norint išsiugdyti esminį, dvasinį mokymosi įgūdį, kaip išgirsti Šventosios Dvasios kuždesius, turėsite visą vadovavimą, kurio reikės jūsų gyvenime. Jūs gausite atsakymus į savo klausimus Viešpaties būdu ir Jo numatytu laiku.“⁶

Prie jo pažado pridedu savąjį, liudydamas apie mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, kurio mokymai ir Apmokėjimas padaro visa tai įmanoma, Jėzaus Kristaus vardu, amen.