Koks nors didelis dalykas

Deividas A. Edvardsas

Bažnyčios žurnalai

Pasirodo, nežymūs ir paprasti dalykai yra kai kas svarbaus.

Tarkime, kad sergate ir negalite išgyti. Kas nors jums papasakoja apie vyrą, kuris gali jus išgydyti. Jis gyvena toli, bet jūs jam parašote, o tada leidžiatės į kelionę, kad galėtumėte jį pamatyti ir išgirsti, ką jis pasakys.

Kai atvykstate į jo namus, jo padėjėjas išeina ir sako, kad jo viršininkas liepė jums eiti išsimaudyti netoliese esančioje upėje.

Padėjėjas nusigręžia, o jūs jaučiatės nusivylę. Galvojate: tokį kelią sukoriau tik dėl to?

Lūkesčiai

Būtent taip nutiko Naamanui. Jis buvo Sirijos karvedys – gerbiamas žmogus, turėjęs daug pareigų. Bet jis sirgo raupsais – baisia odos liga.

Nors ir nebuvo izraelitas, iš jaunos tarnaitės, kilusios iš Izraelio, jis buvo girdėjęs apie pranašą Eliziejų. Naamanas patikėjo jos liudijimu apie Eliziejų ir Izraelio Dievą. Taigi jis nuvyko pas Eliziejų. Naamanui atvykus į Eliziejaus namus, Eliziejus pasiuntė pasiuntinį, kuris nurodė, kad, norėdamas pasveikti, Naamanas turi septynis kartus nusiprausti Jordano upėje.

Naamanas supyko. Jis įsivaizdavo, kad susitiks su Eliziejumi ir kad Eliziejus uždės ranką ant raupsų pažeistos odos, šauksis Dievo ir stebuklingai ją išgydys. Jis netgi manė, kad jo šalyje yra daug geresnių upių, kuriose būtų galėjęs nusiprausti.

Naamanas turėjo lūkesčių. Jis tikėjosi, kad Eliziejus išeis jo apžiūrėti. Taip galėjo nutikti todėl, kad Naamanas užėmė tokias aukštas pareigas ir buvo įpratęs sulaukti tam tikros pagarbos. Jis taip pat tikėjosi stebuklingesnio ar įspūdingesnio problemos sprendimo, nei jam buvo pasiūlyta. Galbūt taip nutiko dėl istorijų, kurias jis girdėjo apie Eliziejų. Taigi dėl to jis gerokai supyko.

Nuolankumas

Tačiau Naamano istorija tuo nesibaigia. Vienas iš jo tarnų davė jam labai išmintingą patarimą:

„Jei pranašas tau būtų įsakęs atlikti kokį didelį dalyką, argi nebūtum daręs? Tuo labiau, kai jis sakė: „Apsiplauk ir būsi švarus“ (2 Karalių 5:13).

Naamanas suprato, kad tarnas buvo teisus. Jei pranašas būtų jo paprašęs padaryti ką nors didelio, jis būtų tai padaręs. Taigi kodėl gi nepadarius paprasto dalyko? Jis nusižemino. Septynis kartus nusiprausė Jordano upėje ir pasveiko.

Nežymūs ir paprasti dalykai

Kartais Viešpats gali paprašyti žmogaus padaryti „kokį didelį dalyką“. Tačiau Viešpats paprastai taip nesielgia. Didžiąją laiko dalį Jis daro „nežymius ir paprastus dalykus“, kad pasiektų „didelių dalykų“ mūsų gyvenime (Almos 37:6).

Kartais mūsų lūkesčiai ar mūsų pasididžiavimas gali priversti mus galvoti, kad Viešpaties kelias per paprastas arba nežymus, kad būtų vertas mūsų laiko (žr. 1 Nefio 17:40–41). Tačiau Viešpats gali padėti mums įveikti šiuos jausmus ir nusižeminti. Jis mus myli ir nori mus palaiminti bei padėti mums tapti panašesniems į Jį (žr. Mozės 1:39).

Štai tik keli pavyzdžiai nežymių ir paprastų dalykų, kuriuos Viešpats prašo padaryti, kad priartėtume prie Jo ir gautume Jo palaiminimus.

Kasdien melstis ir skaityti Raštus (žr. 2 Nefio 32:3, 9).
Atgailauti, jei nusidėjote (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:31–32).
Kas savaitę lankyti bažnyčią ir priimti sakramentą (žr. Moronio 6:5–6).
Mokėti dešimtinę (žr. Malachijo 3:8–10).
Gyventi pagal Išminties Žodį (žr. Doktrinos ir Sandorų 89).
Būti sąžiningiems (žr. Doktrinos ir Sandorų 51:9).
Būti maloniems (žr. Efeziečiams 4:32).
Tarnauti kitiems (žr. Mato 25:34–40).

Tikriausiai galite sugalvoti daugiau.

Taigi, kai susiduriate su kuo nors nežymiu ir paprastu, atkreipkite dėmesį. Tai gali būti gairės knygelėje Jaunimo stiprybės vardan, patarimas konferencijos kalboje arba kas nors, ką padaryti jūsų paprašė jūsų vyskupas. Kad ir kas tai būtų, prisiminkite Naamaną ir tiesiog padarykite tai. Tai gali būti nežymu, bet palaiminimai bus dideli.