„Jėzus Kristus – ramybė siaučiant audroms“, Jaunimo stiprybės vardan, 2023 m. kovas.
„Ateik ir sek paskui mane“
Jėzus Kristus – ramybė siaučiant audroms
Kartais galite jaustis blaškomi gyvenimo audrų. Tačiau Jėzus Kristus turi galią suteikti jums ramybę, kurios niekur kitur nerasite.
Jangas Sangas Kimas, „Nutilk, nusiramink“
Įpusėjus baigiamiesiems vidurinės mokyklos mokslo metams, sulaukiau didžiulės staigmenos. Mano tėvai buvo pakviesti vadovauti Urugvajaus Montevidėjaus misijai, o tai reiškė, kad jie su mano keturiais jaunesniais broliais ir seserimis persikels į kitą pasaulio kraštą. Jau nerimavau dėl vidurinės mokyklos baigimo, o dabar koledže mokysiuosi viena, kai šeima gyvens kitame žemyne. Apėmė siaubas.
Perėjimas iš vidurinės mokyklos į koledžą man buvo labai sunkus. Nors mane supo malonios kambario draugės ir tūkstančiai studentų, dar niekada nesijaučiau tokia vieniša. Spaudimas koledže buvo nepakeliamas. Nežinojau, ką noriu studijuoti, o paskaitos buvo sunkios. Taip pat kentėjau dėl emocinio manipuliavimo, o tai labai pakenkė mano psichinei sveikatai. Mane užvaldė ateities baimė.
Netrukus dėl depresijos, baimės ir vienatvės man tapo sunku atlikti savo pareigas. Net įprasta rutina atrodė neįmanoma. Vieną rytą prašiau Dangiškojo Tėvo suteikti man jėgų išgyventi tą dieną. Meldžiausi: „Negaliu to daryti viena.“ Retą protinio ir emocinio šviesumo akimirką man į galvą atėjo žodžiai: „Tu neprivalai.“ Protą užplūdo ramybė. Audra mano galvoje buvo nuraminta.
Kiti keli mėnesiai (ir metai) nebuvo lengvi. Mano depresija ir vienatvės jausmas neišnyko akimirksniu. Tačiau pirmą kartą asmeniškai supratau, ką reiškia turėti Gelbėtoją. Žinojau, kad Jis supranta mano sunkumus ir skausmą. Žinojau, kad Jis vienintelis gali man padėti, ir Jis man padėjo.
Praėjo daug metų: aš grįžau iš misijos, baigiau koledžą ir laimingai ištekėjau. Žinau, kad nebūčiau pasiekusi nė vieno iš šių tikslų, jei nebūčiau pasitikėjusi Viešpačiu.
„Getty Images“ nuotrauka
Nusiramink!
Kilus didelei audrai, Jėzus miegojo valtyje su savo apaštalais. Apaštalai pažadino Jėzų sakydami: „Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!“ (Morkaus 4:38). Vos tik jie pagalvojo, kad žus įsisiautėjusioje audroje, Viešpats atsikėlė, „sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu“ (Morkaus 4:39).
Kiek kartų gyvenime galvojote: „Ar tau nerūpi, kad aš žūstu?“ Kartais, kai išgyvenate sunkius išbandymus, lengva pasijusti vienišam ir apleistam. Jums gali kilti klausimas, kodėl Viešpats nenuramina jūsų audrų. Gali atrodyti, kad jūsų gyvenime niekada nebus tos didžios ramybės, apie kurią kalbama 39 eilutėje.
Tačiau svarbi šios istorijos dalis yra principas, kurio Gelbėtojas mokė toliau. Jis tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Ar vis dar neturite tikėjimo?“ (Morkaus 4:40). Baimės ir nevilties akimirką apaštalai pamiršo, su kuo jie buvo. Dievo Sūnus, tas, kuris sukūrė žemę, miegojo jų valtyje. Kodėl jie turėtų bijoti?
Panašiai Gelbėtojas turi galią nuraminti bet kokią audrą jūsų gyvenime. Jis gali išgydyti jūsų skausmą, palengvinti jūsų naštą ir suteikti šviesos, kai esate tamsoje. Jūsų vaidmuo vykstant šiam procesui – vis labiau tikėti Jėzumi Kristumi.
Atraskite stiprybę Viešpatyje
Gyvenimas su stipresniu tikėjimu į jūsų gyvenimą gali atnešti daugiau Kristaus galios. Kai Razafimalazas iš Madagaskaro baigė sunkius mokslo metus, mirė jo teta. Jis buvo sukrėstas. Mokykloje tapo beveik neįmanoma susikaupti. Jis ruošėsi laikyti baigiamuosius metų egzaminus. Jis meldėsi: „Prašau paimti mano liūdesį ir suteikti man jėgų rytoj nueiti į egzaminą.“ Po maldos Razafimalazas pasijuto sustiprėjęs. „Jaučiausi tarsi pamiršęs savo liūdesį, – sakė jis. – Dievas suteikė man jėgų viską padaryti.“
Svarbu prisiminti, kad kartais Viešpats nuramina audras jūsų gyvenime, o kartais nuramina ir guodžia jus, kol audra siaučia. Kai tikite Juo, pasitikite Jo valia ir numatytu laiku. Tikite, kad Jis jums padės, nepriklausomai nuo to, kada iš tikrųjų pajusite ramybę ir paguodą.
Pasikliaukite Jo numatytu laiku
Merginai, vardu Ana, pažįstama baimė. „Patiriu stiprų nerimą ir man pasireiškia lengvos formos dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, – sako ji. – Kartais dėl to jaučiuosi kitų nesuprasta ir būna sunku laikytis amžinos perspektyvos. Neseniai Pradžios knygoje skaičiau apie Sarą, kuri kelis dešimtmečius turėjo laukti, kol susilaukė vaiko. Supratau, kad ir man gali tekti ilgai laukti, kol pasveiksiu. Žinau, kad Kristus neapleis manęs, kai patiriu nerimą. Jis yra šalia, kad padėtų man jį įveikti.“
Pasirinkimas pasitikėti Viešpačiu nereiškia, kad turite ignoruoti savo gyvenimo sunkumus. Visgi jis reiškia, kad reikėtų susitelkti „į [jūsų] Dievo beribį didingumą, gerumą ir visišką galią, pasitikėt[i] Juo […] džiugia širdimi“1. Kai esate vieniši, nusiminę, nerimaujate ar laukiate pažadėtų palaiminimų, prisiminkite šį klausimą: ar didžios ramybės laukiate baimės kupina, ar ištikima širdimi?