Aš visa galiu Kristuje

Jaunuoliai pasakoja, kaip Kristus juos sustiprino, kad galėtų daryti tai, kas sunku (žr. Filipiečiams 4:13).

Gelbėtojas žino, kaip man padėti kovojant su vėžiu

Iki 2020-ųjų žiemos mano gyvenimas buvo gana normalus. Kai susirgau, manėme, kad pasigavau infekciją, todėl išgėriau paskirtus antibiotikus. Vėliau ėmė skaudėti galvą, jaučiausi pavargusi ir silpna. Netrukus po to, pabudau apie 22 val. ir, pagalvojusi, kad jau rytas, pradėjau ruoštis į mokyklą.

Kai sesuo pasakė, kad dar naktis, apimta isterijos nubėgau į tėvų kambarį. Mama palietė man kaktą – aš labai smarkiai karščiavau. Kitą dieną nuvykome pas gydytoją, kuris atliko daugybę tyrimų.

Tą vakarą tėvai verkdami atėjo į mano kambarį. Jie man pasakė, kad sergu leukemija ir kad turime vykti į ligoninę, kad gautume daugiau atsakymų. Visą naktį praleidau skubios pagalbos skyriuje, o chemoterapijos gydymą pradėjau vos po kelių dienų.

Mano gydymas tęsis dar metus ar dvejus, tačiau jis tapo šiek tiek lengviau pakeliamas. Pastaruoju metu jaučiuosi šiek tiek geriau ir tikiuosi, kad netrukus galėsiu grįžti į mokyklą. Tačiau nėra lengva. Chemoterapija turi daug šalutinių poveikių, tarp jų kaulų būklę, vadinamą avaskuline nekroze, dėl kurios man sunku vaikščioti.

Nepaisydama viso to – o gal net dėl to – aš labai priartėjau prie savo Dangiškojo Tėvo. Dabar geriau suprantu Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Anksčiau manydavau, kad Jo Apmokėjimo reikia tik tada, kai suklysti. Iš dalies taip, bet pasitikėjimas Gelbėtoju taip pat padėjo man jaustis ne tokiai vienišai.

Jėzus Kristus prisiėmė visus mūsų suspaudimus ir nuodėmes, todėl Jis puikiai žino, kaip man padėti, kai sergu leukemija. Patirdami bet kokį išbandymą galime jaustis labai atskirti, tačiau dėl Kristaus Apmokėjimo galime pajusti paguodą žinodami, kad Jis tikrai supranta, ką išgyvename.

Rubė H., Jutos valst., JAV