„Tapti tikru čempionu“, Jaunimo stiprybės vardan, 2023 m. kovas.
Tapti tikru čempionu
Felipė yra vienas geriausių pasaulyje karatė, dziudo ir MMA kovos menų meistrų. Tačiau tarnavimas misijoje jam yra svarbiausias prioritetas.
Širlės Brito nuotraukos
Felipė F. iš Paros, Brazilijos, yra neeilinis aštuoniolikmetis. Jis dalyvavo profesionaliose mišrių kovos menų (MMA), dziudo ir karatė varžybose. Ir jam puikiai sekasi tai, ką jis daro. Jis laimėjo tarptautines „Geležinio žmogaus“ MMA varžybas, yra dukart Paros valstijos čempionas, Brazilijos vicečempionas ir tarptautinis dziudo vicečempionas. Jis taip pat dešimt kartų tapo Paros valstijos čempionu, dešimt kartų Brazilijos čempionu, Pietų Amerikos čempionu, Panamerikos čempionu ir triskart pasaulio karatė čempionu. Oho!
Priežastys, lėmusios jo sėkmę
Felipė treniruojasi nuo septynerių metų. Tačiau jis tiki, kad didžiausia jo sėkmės priežastis yra Dievas. „Visada meldžiu Viešpaties pagalbos“, – sako jis.
Per paskutinį Panamerikos karatė čempionatą Felipė jautėsi nelabai užtikrintai. Bet tada tėtis suteikė jam kunigystės palaiminimą. „Po to mano protas buvo ramesnis ir tai padėjo man tądien laimėti čempionatą. Paskutinėse dviejose dvikovose, kurias laimėjau, man buvo likusi tik viena sekundė. Visi manė, kad tai neįmanoma. Atlikau netikėtą judesį, padėjusį man laimėti, o visa tai įvyko dėl tėčio palaiminimo.“
Per daugelį metų tėtis suteikė jam daugybę palaiminimų. Felipė žino, kad, gavęs palaiminimą, ne visada laimės, bet tiki, kad Viešpats gali padėti jam išlikti susikaupusiam ir lavinti savo talentus. „Tai padeda man labiau pasitikėti savimi, – sako Felipė. – Kad ir koks būtų rezultatas, žinau, kad man padėjo Viešpaties ranka.“
Kiti jo šeimos nariai taip pat labai padėjo. Viename MMA turnyre Felipė tribūnose pamatė savo šeimą. „Visi jie buvo ten ir skandavo mano vardą. Netekau amo.“ Jis priduria: „Esu nepaprastai dėkingas savo tėvui ir motinai, kurie parodė man teisingą kelią.“
Felipė mano, kad sekimas šiuo keliu padėjo jam sportuoti. Draugai dažnai iš jo juokdavosi, kai jis nedarydavo to, ką darydavo jie. Tačiau Felipė dėl to nesigaili. „Kaip Evangelija teikia palaiminimus, taip ir sporte ji džiugina laimėjimais! Tai, kad nevaikštau į vakarėlius su draugais ir tinkamai maitinuosi, turi įtakos rezultatams.“
Apsisprendimas tarnauti misijoje
Dabar, sulaukęs 18 metų, Felipė turi daug galimybių. Neseniai jį pakvietė treniruotis prestižinėje MMA akademijoje, jis turi pasiūlymų iš vadybininkų visame pasaulyje. Tačiau pirmiausia jis nori tarnauti misijoje.
„Man tai lengvas pasirinkimas, – sako jis. – Viešpats yra pirmoje vietoje. Visa kita gali palaukti, nes Jis visada laimina už paklusnumą.“
Neseniai iš misijos grįžęs Felipės vyresnysis brolis Džiunjoras buvo viena iš jo motyvacijos sudedamųjų. Jis pasakė Felipei, kad nėra nieko geriau kaip tarnauti misijoje, ir kad jis turėtų vykti, net jei žmonės bandys įtikinti, kad to nedarytų.
O Felipę žmonės ragino pasilikti. Daugelis jo šeimos narių nėra Bažnyčios nariai. „Jie nesupranta, kad tarnauti misijoje yra daug vertingiau nei tapti turtingam ir žinomam. Tiesiog stengiuosi tokiomis akimirkomis mokyti Evangelijos“, – sako Felipė. Viena iš tų akimirkų tapo galinga misionieriška patirtimi.
Neseniai mirė Felipės pusbrolis, tad Felipės dėdė sielvartavo dėl sūnaus mirties. Felipė papasakojo dėdei apie išgelbėjimo planą. Vėliau dėdė jį apkabino ir atsiprašė, kad patarė jam nevykti į misiją. „Jis man pasakė, kad turiu dovaną, padedančią paliesti žmonių širdį, ir kad privalau tarnauti, – prisimena Felipė. – Man tai buvo ypatinga akimirka, kai žmogus, kuris neturėjo jokio supratimo, kas yra misija, suprato tikrąją jos paskirtį.“
Felipei pasitaikydavo akimirkų, kai jis pats dvejodavo dėl misijos. „Kasdien skaitydavau Raštus ir vieną vakarą labai abejojau dėl savo pasirinkimo. Pradėjau galvoti: „Ar turėčiau likti ir varžytis šiek tiek ilgiau? Bet tada Mormono Knygoje perskaičiau, kad nefitai ėmė darytis nedėkingi ir išdidūs. Jokūbas mokė juos, kad pirmenybę reikia teikti Viešpačiui. [Žr. Jokūbo knygos 2:12–21.] Tą akimirką nustojau dvejoti dėl savo pasirinkimo.“
„Šiandien žinau, ko noriu, ir žinau, kad grįšiu iš misijos ir būsiu kaip nors palaimintas. Tai gali būti MMA ar kas nors kita, bet žinau, kad Dievas mums duoda tai, ko mums reikia.“
Kasdienio atsivertimo galia
Felipė ne visada taip džiaugėsi ir buvo toks užtikrintas dėl misijos ar Bažnyčios. „Mano gyvenime buvo metas, kai nebuvau toks stiprus Evangelijoje, ir man vis atrodydavo, kad kažko trūksta, – sako jis. – Pažįstate žmogų, kuris tiesiog eina į bažnyčią ir daugiau nieko nedaro? Tai buvau aš.“ Pasikalbėjęs su broliu ir vyskupu apie tarnystę misijoje, jis nusprendė pradėti kasdien melstis ir skaityti Raštus.
„Manau, kad man padėjo kasdienis atsivertimas. Užaugau Bažnyčioje ir kurį laiką neieškojau atsivertimo, nes augau tikinčiuose namuose ir maniau, kad to pakanka. Tačiau dabar kasdien ieškau liudijimo.“
Čempionas dėl Viešpaties
Felipė žino, kad teisingas pasirinkimas nereiškia, jog visada laimės ar viskas klostysis taip, kaip norisi. „Prisimenu, kad sykį vykau į varžybas manydamas, jog esu pasiruošęs, ir pralaimėjau pirmajame etape. Kitą kartą susižeidžiau namuose. Prisimenu, kad anksti prabudau, žiūrėjau į lubas ir galvojau, ar verta visa tai daryti. Kartais norėdavau tiesiog apsiversti ir vėl užmigti, bet atsikeldavau ir eidavau į treniruotę. Būti čempionu nebūtinai reiškia patirti pergalingą akimirką. Čempionas – tai žmogus, kuris įveikia kiekvieną dieną, įveikia nesėkmes, įveikia išbandymus.“
Gelbėtojas yra Felipės motyvacija nugalėti visose gyvenimo srityse. „Jei norime tapti panašūs į Jį, turime daryti tai, ką daro Jis, visada stengdamiesi tvirtai stovėti, stiprinti save ir galvoti, kaip Jis pasielgtų. Tai įkvepia mane kasdien elgtis taip, kaip Jis. Kai pamatau ką nors, ką galiu pakeisti, meldžiuosi ir prašau atleidimo, stengiuosi visada būti geresnis. Tikras čempionas – tai žmogus, kuris daug kartų krenta, bet net ir nusivylęs keliasi ir eina toliau.“
„Esu čempionas dėl Viešpaties, – sako Felipė. – Jei ne Jis, neįsivaizduoju, kur būčiau. Tačiau esu tikras, kad neturėčiau visko, ką turiu šiandien. Gyvenimas pagal Evangeliją padarė mane čempionu gyvenime ir sporte.“