Šeštadienio rytinė sesija
Plevenantys mūs širdyse
Ištraukos
Broliai ir seserys, liudiju, kad Dievas išklauso kiekvieną mūsų maldą ir atsako į kiekvieną iš jų pagal savo nubrėžtą mūsų tobulėjimo kelią. […] Tik Dievas težino, kodėl į maldas atsako ne taip, kaip tikimės, bet pažadu jums, kad jos yra išklausomos ir į jas yra atsakoma pagal Jo neišsenkančią meilę ir Jo kosminį tvarkaraštį.
Jei „nepraš[ome] neteisingai“ [2 Nefio 4:35], nėra jokių apribojimų, kada, kur ar dėl ko turėtume melstis. […]
[…] Turėtume melstis kiekvienas asmeniškai, šeimose ir bet kokio dydžio bendruomenėse. Maldą turėtume naudoti kaip skydą nuo pagundos, o jei kada nors nesinori melstis, galime būti tikri, kad toks nenoras kyla ne iš Dievo, trokštančio visada ir bet kuriuo metu bendrauti su savo vaikais. […] Kai nežinome, kaip ar dėl ko tiksliai melstis, reikia tik pradėti ir tęsti tol, kol Šventoji Dvasia mus nukreips į tokią maldą, kokią turėtume sukalbėti. […]
Galiausiai pažvelkime į Gelbėtojo pavyzdį, kuris labai dažnai meldėsi. […]
Prisimindamas tą Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo neseniai man padovanotas dar kelias savaites ar mėnesius mirtingajame gyvenime, iškilmingai liudiju apie amžinojo gyvenimo tikrumą ir apie tai, kad turime rimtai jam ruoštis.