Vilties žinia kaliniams
Dievo šviesa gali būti tavo ateities dalis.
Deivido Gryno iliustracijos
Prieš daug metų lankiausi kalėjime ir susipažinau su vyriškiu vardu Erikas. Jis jau kalėjo 17 metų. Per tą laiką Erikas retai kada praleisdavo bažnyčios pamaldas. Drauge su kitais kaliniais jis dažnai melsdavosi ir daug kam padėdavo sužinoti apie Raštus. Kai mudu susitikome, Erikas jau turėjo rimtų sveikatos problemų. Man pavyko jį aplankyti kalėjimo ligoninės palatoje.
Mums šnekučiuojantis Erikas man pasakė, koks dėkingas jaučiasi už daugelį Bažnyčios narių, kurie metų metus jį palaikė. Jis išsakė savo liudijimą ir tikėjimą Jėzumi Kristumi. Tada, šnabždėdamas, jis pridūrė, kad buvo ir daug dienų, kuriomis jis jautėsi pamirštas ir vienišas. Mes dar truputį pasikalbėjome, pasimeldėme kartu ir išsiskyrėme kaip draugai. Po kelių valandų sužinojau, kad Erikas mirė.
Eriko gyvenimo kelionė buvo duobėta. Bet galų gale jis pažino ir pamilo Dangiškąjį Tėvą, Jėzų Kristų ir save. O būtent tai ir svarbu. Amžinybėje, manau, nebus svarbu, kur ir kaip pažinome Jėzų. Svarbu bus tai, ką kiekvienas mūsų su savo gyvenimu padarėme po to, kai atradome Jį.
Į kalėjimą jus atvedusios aplinkybės ir pasirinkimai neturi apibrėžti jūsų gyvenimo. Galbūt pridarėte klaidų, didelių ir mažų. Galbūt padarėte nusikaltimą kartą ar daug kartų. Tai jūsų praeities dalis, tačiau jūsų praeitis neapsprendžia, kokia bus jūsų ateitis. Turite galią rinktis tai, kas atneš laimę net sunkiais laikais.
Jūsų tikroji tapatybė
Pradinukų organizacijos visuotinė prezidentė sesuo Džoja D. Džouns kelis kartus lankėsi įvairiuose kalėjimuose. Kartą ji man papasakojo šią istoriją.
„Atsimenu pirmą kartą, kai aplankiau kalėjimą netoli tos vietos, kur gyvenu. Man kalbant su grupe kalinių, atrodė, kad esu šventoje vietoje, nes žinojau, kad jie nuoširdžiai nori pasikeisti ir ateiti pas Kristų. Kalbėjomės apie mūsų dievišką Dievo vaikų tapatybę.
Per pokalbį papasakojau jiems apie savo dvimetę anūkėlę, kuri vieną dieną priėjo prie manęs šypsodamasi. Ji entuziastingai paskelbė: „Senele, aš – Dievo vaikas!“ Tada vienas kalinys tyliai pasakė: „Norėčiau žinoti, koks šiandien būtų mano gyvenimas, jei kas nors jaunystėje man būtų pasakęs, kad esu Dievo vaikas.“
Geroji naujiena yra ta, kad visi esame Dievo vaikai, – toliau sakė sesuo Džouns, – nesvarbu, ar apie tai sužinojome būdami vaikai ar vėliau. Niekada ne per vėlu. Nesame pamiršti. Dievas jus pažįsta. Jis myli jus. Jo Sūnus, Jėzus Kristus, yra mūsų Gelbėtojas. Jis apmokėjo kaltę už kiekvieną iš mūsų. Dėl to Jėzus tobulai supranta mūsų gyvenimą ir mums gali būti visiškai atleistos mūsų nuodėmės. Jis sakė: „Taip, jie gali užmiršti, tačiau aš neužmiršiu jūsų. […] Štai aš išraižiau tave ant savo rankų delnų; tavo sienos yra nuolatos priešais mane“ (1 Nefio 21:15–16).“
Tikėjimas, kad jūs ir kiekvienas, ką pažįstate, yra Dievo vaikas, gali būti vidinės stiprybės šaltinis. Kai priimsite šią tiesą ir leisite jai vadovauti jūsų gyvenime, rasite didesnę ramybę ir tapsite gėrio pavyzdžiu kitiems.
Atkurkite pasitikėjimą
Gyvenime gali būti sunku suprasti, kuo galima pasitikėti, bet visada galite pasitikėti savo Dangiškuoju Tėvu. Raštuose mokoma, kad Dievas jus tobulai pažįsta. Jis jus myli ir negali meluoti.1 Jeigu jums sunku pasitikėti kitais – taip pat ir Dievu, – melskitės dėl to. Paklauskite savo Dangiškąjį Tėvą: „Ar Tu myli mane? Ar galiu tavimi pasitikėti?“ Tada klausykitės atsakymo. Jis gali ateiti kaip ramybės pojūtis ar rami mintis. Tai gali užtrukti. Bet Dievas tikrai atsakys į jūsų maldas.
Be to, kad suprantame, kuo galime pasitikėti, dar mums svarbu tapti žmogumi, kuriuo galima pasitikėti. Galbūt jums nebus tinkama bendrauti su tais, kuriems pakenkėte. Bet jūs vis tiek galite į praeities įvykius pažvelgti jų akimis, ugdyti užuojautą jiems ir melstis dėl jų. Jūs galite pasirinkti būti verti pasitikėjimo, kai bendrausite su naujais pažįstamais.
Tai gali būti ilgas kelias. Esu dėkingas už šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo padrąsinimą: „Toliau mylėkite! Toliau stenkitės! Toliau pasikliaukite! Toliau tikėkite! Toliau aukite! Dangūs jus drąsina šiandien, rytoj ir per amžius.“2
Tėvystė esant įkalintam
Galite būti gundomi manyti, kad įkalinimo metu negalite būti tėvas arba motina. Priešinkitės tokioms mintims. Kai tik įmanoma, raskite būdų paremti savo šeimą ir vaikus.
Pastaraisiais metais Bažnyčios vadovai pabrėžia, kaip svarbu vieniems kitus mokyti Evangelijos savo šeimose. Paklauskite savęs: „Kaip galiu padėti savo šeimai gauti Evangelijos palaimas?“ Štai keturios idėjos:
-
Visada galite melstis dėl savo šeimos. Malda yra galinga dvasinio darbo, kurio nevaržo sienos ar atstumas, rūšis.
-
Jei jums leidžiama bendrauti su savo vaikais, raskite tinkamų būdų jiems parodyti savo meilę. Mokykite juos dvasinių pamokų, kurias gaunate jūs.
-
Pasistenkite vėl užmegzti ryšį su patikimais draugais. Stiprinkite santykius su tais, kurie jūsų šeimai galėtų daryti gerą įtaką.
-
Keiskitės į gera. Visos jūsų pastangos tobulinant save ir prisiimant atsakomybę už savo pasirinkimus padės jums būti geresniu tėvu ar motina.
Judėkite į priekį
Mūsų dabartinis pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė, kad šio gyvenimo esmė yra pasiruošti susitikti su Dievu sekant Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. „Ir tai darome kasdien atgailaudami ir priimdami Jo apvalančią, gydančią ir stiprinančią galią, – mokė jis. – Tada galime jausti ilgalaikę ramybę ir džiaugsmą, net neramiais laikais.“3
Atgaila yra svarbi gijimo dalis. Ji prasideda, kai nuoširdžiai meldžiatės Dievui, pasakydami Jam, ką padarėte negerai, ir prašydami Jo atleidimo. Pradėsite jausti ramybę, kai toliau mokysitės Evangelijos ir seksite Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Šie jausmai ir besikeičiantis jūsų elgesys yra įrodymas, kad pradedate gyti.
Bažnyčios vadovai pasiruošę jums padėti eiti šiuo atgal pas Dievą vedančiu keliu. Per Jėzų Kristų visada bus įmanoma grįžti pas Dangiškąjį Tėvą. Nors galbūt jaučiate, kad Dievas jums atleido daug anksčiau nei atleis šeima, visuomenė ar netgi kai kurie Bažnyčios nariai, nenusiminkite. Tiesiog toliau ženkite į priekį. Pasikliaukite Dievo pažadais ir Jo tvarkaraščiu.
Dievas padės jums išgyti
Atminkite, kad norint išgyti nuo bet kokių ligų – ar tai būtų priklausomybė, smurtas ar kitokios traumos – reikia laiko. Biblijoje pasakojama istorija, kaip Jėzus išgydė neregį, kuriam regėjimas sugrįžo palaipsniui. Pirmiausia jis pamatė „žmones, […] lyg kokius medžius […] vaikščiojančius“. Tada Jėzus „vėl rankomis palietė jo akis“ ir tik tada tas žmogus pagaliau viską aiškiai matė (Morkaus 8:24–25). Taip pat, kai Jėzus išgydė kraujoplūdžiu sirgusią moterį, tai įvyko tik po to, kai ji su šia sveikatos problema prasikamavo 12 metų (žr. Morkaus 5:25–34). Šios istorijos mums primena, kad išgijimas iš fizinių, dvasinių ar psichikos ligų dažnai įvyksta tik po kurio laiko. Jeigu jaučiate, kad jūs gyjate ne taip greitai, kaip norėtumėte, pamėginkite pastebėti nežymius pasiekimus. Melskitės ir kalbėkite su Dievu apie savo jausmus, nepamiršdami Jam padėkoti už pastebėtą pažangą, kad ir kiek jos būtų.
Nesvarbu, ar jau esate Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys, toliau siekiantis Evangelijos žinių, ar grįžtate į narystę Bažnyčioje, atminkite, kad jūs mums rūpite. Nesvarbu, kokia jūsų praeitis ar koks ilgas kelias laukia priekyje, jūsų aateitį gali nušviesti Dievo šviesa. Evangelijos kelias suteikia mums jėgų. Jis atneša mums paguodos. Jis veda prie didesnės laimės šiame gyvenime ir prie džiaugsmo amžinybėje.
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus jus tobulai pažįsta ir myli. Jie niekada jūsų neapleis. Jie niekada jums nepakenks. Jie niekada jūsų nepamirš.