Padėkime vaikams pasiruošti krikštui
Galime pamaldžiai, apgalvotai ir kantriai padėti vaikams žengti šį žingsnį sandoros kelyje.
Brajeno Byčo iliustracijos
Krikštas ir patvirtinimas vaikams Bažnyčioje yra jaudinantis įvykis. Nors daugelis šių apeigų laukia nekantraudami, taip pat vaikams įprasta nerimauti ar bijoti.
Kaip vaikams skirto Bažnyčios žurnalo Draugas straipsnių autorė, girdėjau daugybę istorijų apie vaikus, kurie baiminasi, jog yra nepasiruošę sudaryti šią sandorą. Kai kurie nerimauja, nes nesijaučia turį pakankamai stiprų liudijimą. Kai kurie bijo vandens. O kiti jaučia nepaprastą spaudimą būti tobuli.
Yra keli būdai, kaip galite padėti savo vaikui jaustis pasiruošusiam ir užtikrintam žengiant savo kitą žingsnį sandoros kelyje.
Apgalvotai mokykite
Apie krikštą gali būti lengva galvoti kaip apie paskyrimo ceremoniją ar kažką, kas įvyksta, kai jūsų vaikui sueina aštuoneri. Bet iš tiesų krikštas – tai šventos apeigos, o tai reiškia, kad vaikams būtina suprasti, kodėl jis svarbus. Apgalvotai mokydami galite padėti jiems suprasti, kas yra krikštas (ir dėl to mažiau jo baimintis). Mokykite juos taip, kaip apie Bažnyčią mokytumėte bet kurį kitą žmogų prieš krikštą.
Svarbu, kad mokytume vaikus apie sandoras, kurias jie sudarys krikštydamiesi. O geroji naujiena ta, kad viso to neturime (ar neturėtume) mėginti padaryti per vieną vakarą ar per savaitę. Pastovus Evangelijos studijavimas namuose yra geriausias būdas padėti vaikui pasiruošti krikštui. Tačiau yra keletas ypač naudingų dalykų, į kuriuos reikėtų susitelkti artėjant jūsų vaiko krikštui.
-
Paprastais žodžiais aptarkite, kaip krikštydamiesi pažadame sekti Jėzumi Kristumi.
-
Skaitykite apie krikštą Raštuose, pavyzdžiui, Mozijo 18:8–10. Paaiškinkite tas eilutes, kad vaikas suprastų ir galėtų tai, ką išmoko, jums pakartoti. Pavyzdžiui, viena neseniai pasikrikštijusi mergaitė Havajuose, JAV, „nešti vienam kito naštas“ apibrėžė kaip „padėti visiems, kada tik jiems reikia pagalbos“.
-
Būtinai su jais pakalbėkite apie Šventosios Dvasios dovaną ir papasakokite, ką patyrėte, kai Šventoji Dvasia palaimino jūsų gyvenimą.
Kai kurie vaikai dėl krikšto gali nerimauti todėl, kad nemano turį pakankamai stiprų liudijimą. Padėkite savo vaikui prisiminti tuos gerus jausmus, kuriuos jis jautė darydamas ką nors gera, dainuodamas pradinukų organizacijoje ar kalbėdamas apie Evangeliją. Skatinkite jį mąstyti apie tai, kaip jis sužino, kad Dangiškasis Tėvas jį myli. Paaiškinkite, kad visa tai yra liudijimo pradžia ir kad jo liudijimas laikui bėgant augs, jeigu jis ir toliau rinksis tai, kas teisinga.
Parodykite, ko tikėtis
Jeigu jūsų vaikas nerimauja dėl krikšto – net jeigu taip neatrodo, – gali būti naudinga su juo pakalbėti apie tai, ko galima tikėtis. Geras būdas pradėti – tai ruošti vaikus būsimam pokalbiui su vyskupu ar skyriaus prezidentu. Padėdami vaikui atsakyti į tokius klausimus kaip „Kodėl krikštas yra svarbus?“ ir „Ką reiškia priimti Kristaus vardą?“, galite padėti jam pasiruošti tokiam aptarimui. Padėkite vaikui atminti, kad vyskupas yra tam, kad padėtų jam pasiruošti, o ne kamantinėtų ar statytų į nemalonią padėtį. Ir atminkite, jei reikia, jūs visada tame pokalbyje galite būti drauge su vaiku.
Kitas dalykas, kuriam reikia paruošti vaiką, – ko fiziškai tikėtis krikšto dieną. Parodykite jam, kaip reikia stovėti krikštykloje. Netgi galėtumėte pakviesti kunigystę turintį asmenį, kuris krikštys jūsų vaiką, pamėginti atlikti krikšto judesius ne vandenyje, kad jūsų vaikas žinotų, koks tai bus jausmas, kai jis bus panardintas ir vėl iškeltas iš vandens. Paaiškinkite, kas vyks per patvirtinimą.
Jei vaikas baiminasi panerti po vandeniu, pamaldžiai apsvarstykite, kaip artinantis krikštui galite padėti jam įveikti šią baimę. Gal judu su vaiku galėtumėte stebėti, kaip krikštijasi kas nors kitas, kad įsitikintumėte, kaip trumpai žmogus būna po vandeniu. Galbūt judu su vaiku galite drauge pamėginti kelis kartus kelioms sekundėms užsispausti nosį ir įkišti veidą į vandenį. Jūsų vietovėje gali būti vaikus plaukti mokančių specialistų, kurie taip pat galėtų jums patarti. Kad ir ką darytumėte, būtinai viską darykite su meile ir kantriai.
Kuo geriau vaikas jaučiasi pasiruošęs fiziniams krikšto veiksmams, tuo lengviau jis galės atsipalaiduoti ir susitelkti į sudaromą dvasinę sandorą.
Susitelkite ne į tobulumą, o į pažangą
Kartais, galbūt dėl to, kad tiek daug kalbame apie apvalantį krikšto aspektą, vaikai tai supranta klaidingai ir mano, kad po šių apeigų iš jų bus tikimasi tobulumo. Draugo redakcijoje dažniausiai girdime pasakojimus apie paniką, kurią patiria vaikai, pirmą kartą po krikšto padarę klaidą. Dėl ginčo su broliu ar seserimi arba pamiršę atlikti paskirtą darbą jie jaučiasi amžiams praradę gerus jausmus širdyje!
Mums, tėvams ir vadovams, labai svarbu padėti savo vaikams suprasti atgailos principą. Ar mūsų vaikai supranta, kad savo klaidų suvokimas ir mokymasis iš jų yra dalis to, kaip mokomės ir augame čia, žemėje? Ar jie žino, kad bet kada gali melsti atleidimo? Ir kad kiekvieną savaitę priimdami sakramentą jie atnaujina tas per krikštą sudarytas sandoras? Liudykite, kad galimybė atgailauti yra palaima ir dovana. Krikštas siejasi ne su tobulumu šiame gyvenime, bet su įžengimu į sandoros kelią ir su kasdieniais žingsniais siekiant tapti panašesniems į Jėzų Kristų.
Nuostabi pradžia
Užuot žiūrėję į krikštą ir patvirtinimą kaip į kelionės tikslą, galime padėti savo vaikams į tai žvelgti kaip į nuostabią pradžią – naujo, sandorą sudariusio Jėzaus Kristaus mokinio gyvenimo pradžią. Nesvarbu, ar jūsų vaikas džiūgauja ar nerimauja, ar jaučia ir viena, ir kita, jūs galite pasirūpinti, kad jis tuo keliu neitų vienas. Veikdami pamaldžiai, apgalvotai ir kantriai, galime padėti savo vaikams pajusti džiaugsmą žengiant šį žingsnį link savo dangiškų namų.