Pagalba auginant vaikus
Ko šlavimas išmokė mane apie motinystę
Autorė gyvena Jutos valst., JAV.
Vaikų atliekami namų ruošos darbai padėjo atsakyti į mano maldą.
Deivido Gryno iliustracija
Vieną rytą pabudau prislėgta. Mano, kaip motinos, pareigos buvo sunkios, ir aš gerai žinojau savo silpnybes. Atrodė, kad yra didelis atotrūkis tarp to, kokia motina save įsivaizdavau, ir to, kaip man iš tikrųjų sekasi.
Atsiklaupiau melstis ir pasakiau Dangiškajam Tėvui, kaip Jį myliu. Pasakiau Jam, kaip myliu vaikus, kuriais Jis palaimino mūsų šeimą. Pradėjau Jam pasakoti, kaip stengiuosi būti gera motina ir kad jaučiu, jog man nepakankamai gerai sekasi. Melsdamasi galvojau, kokie geri būtų mano vaikai, jei juos tiesiog išaugintų Dievas.
Tada mintyse pamačiau vaizdą. Prisiminiau, kaip mano vaikai šluoja virtuvės grindis. Tai vienas iš daugelio darbų, kuriuos jie turi atlikti padėdami šeimai. Kartais stebint, kaip jie tai daro, kildavo noras susigūžti, nes jie vis dar mokosi ir lieka daug neiššluotų vietų. Bet leidžiu jiems tai daryti, kaip ir kitus kasdienius darbus, nes turiu didesnę viziją. Žinau, kad per visus šiuos netobulus bandymus jie mokysis ir augs. Galiausiai jie galės tai daryti taip pat greitai ir gerai kaip aš. Ta vizija, kad jie taps atsakingi ir nepriklausomi, atneša daugiau džiaugsmo, nei galimybė viską gerai padaryti pačiai. Vaikus auginu ne trumpalaikei sėkmei – stengiuosi padėti jiems tapti sėkmingiems ilgam.
Pagalvojau, kad galbūt tai taikytina ir mūsų dangiškiesiems tėvams. Dangiškasis Tėvas žino, kad negalime būti tobuli tėvai. Kai kas, ko gero, priverčia Jį susigūžti, bet Jis tai leidžia, nes žino, jog mokomės ir tobulėjame. Jis mato plačiausią ilgalaikę perspektyvą. Jis mato, kad kada nors tapsime tokiais tėvais kaip Jis, sugebančiais tobulai mylėti, veiksmingai mokyti ir rodyti tobulą pavyzdį. Nors sunkiai judame į priekį, Jis žino, kad ugdome tokias savybes kaip kantrybė ir meilė. Taigi Jis išmintingai leidžia mums dirbti ir patirti nesėkmes, ir bandyti dar kartą.
Kaip norėčiau, kad jau dabar galėčiau būti tobula motina! Aš, kaip rašė Džozefas Smitas, dažnai padarau „daugybę kvailų klaidų“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:28). Bet mane guodžia žinojimas, kad Dievas supranta mano širdį, o tai reiškia, kad Jis žino, jog stengiuosi mokytis. Džiaugiuosi, kai vaikai klausia: „Kaip man tai padaryti geriau?“, ir, atrodo, nori tobulėti. Ir aš galiu tai daryti bendraudama su Dangiškuoju Tėvu.
Kai visos šios mintys sukosi mano galvoje, patyriau dar vieną liūdną akimirką. „O jei mano auklėjimo klaidos pakenks mano vaikams? – paklausiau. – Nenoriu jiems trukdyti, net jei mokydamasi pati tapsiu nuostabi.“
Vėl prisiminiau, kaip valo mano vaikai. Po to, kai dukra nuoširdžiai bando išplauti grindis, o paskui nueina žaisti ar atlikti kitos užduoties, aš paprastai nuplaunu likusias lipnias dėmes. Pagalvojau apie begalinį Jėzaus Kristaus, kurio Apmokėjimas apima visas lipnias gyvenimo situacijas, gailestingumą ir galią. Jo malonė kompensuoja mano, kaip motinos, trūkumus, taip pat kaip kompensuoja skausmus, kuriuos mano vaikai patiria dėl mano trūkumų. Būdu, kurio niekas iš mūsų negali suprasti, Jo Apmokėjimas gali visa tai ištaisyti.
Tądien gautame asmeniniame apreiškime atradau didelę paguodą. Pajutau, kad Dvasia moko mane, jog pakanka mano geriausių pastangų ir bendradarbiavimo su Viešpačiu. Žinau, kad Dangiškasis Tėvas po truputį ir toliau darbuosis mano vaikų gyvenime, kad puikiai atliktų tai, ką pati darau taip netobulai. Jo padedami vaikai kada nors suspindės taip ryškiai, tarsi Dangiškasis Tėvas būtų juos pats užauginęs. Be to, Jo planas taip pat keičia ir mane – pašventindamas ir padarydamas panašesnę į Jį. O kokia didi mūsų Dievo išmintis!