Pagalba iš anapus uždangos
Gulėdama ligoninėje, jaučiausi vieniša, kol neprisiminiau savo mylimų protėvių.
Getty Images iliustracija
2017-aisiais laukiausi mūsų pirmojo vaikelio. Mudu su vyru Lukasu labai džiaugėmės, bet bijojome dėl artėjančio mažylio Chuano Lionelio gimimo.
Vieną vėlyvą vakarą 2018 m. vasario pradžioje man prasidėjo sąrėmiai. Buvo praėję tik aštuoni mėnesiai, bet atrodė, kad kūdikis gims anksčiau nei tikėtasi. Čiupome keletą daiktų ir išskubėjome į kliniką. Nesijaučiau pasirengusi gimdyti, bet meldžiausi prašydama Dievo, kad Jo valia būtų įgyvendinta nepaisant mūsų baimių.
Kai atvykome į kliniką, apie tai buvo pranešta mano ginekologui, tačiau jis pasakė, kad atvyks kiek vėliau. Mano vyras skambino ir rašė žinutes mūsų tėvams ir broliams, bet visi jie miegojo. Jis visą naktį skambino ir rašė žinutes, tačiau niekas neatsakė. Dėl to jaučiausi labai vieniša.
Didėjant sąrėmių skausmui, jaučiausi vis labiau ir labiau vieniša. Tačiau staiga įvyko kai kas nuostabaus. Pradėjau galvoti apie savo protėvius – ypač apie močiutę iš mamos pusės, Rozą Merkado, ir jos motiną Chavierą Balmasedą.
Prisiminusi jas, širdyje ir mintyse jaučiau, kad jos abi tą akimirką buvo su manimi. Jaučiau jų buvimą taip stipriai ir šiltai, kad negaliu iki galo žodžiais išreikšti to, ką patyriau. Aš jų nemačiau, bet jaučiau jas šalia, kaip mano motinas ir šeimos nares, suteikiančias drąsos, palaikymo ir meilės. Pajutau, kad jos buvo angelai, tarnaujantys man sunkią akimirką.
Prieš daug metų šventykloje mano motina, tėvas, broliai ir seserys, ir mudu su vyru atlikome vikarinį darbą už jas ir kitus protėvius. Jaučiu, kad įgyta drąsa ir jausmas, kad mano protėviai yra šalia, buvo Dievo galios ir įgaliojimo dovana.
Nuo tada ir kitomis progomis jaučiau savo protėvių dvasią, padedančią man motinos ir žmonos vaidmenyje bei kitais svarbiais gyvenimo aspektais.
Liudiju, kad Dievas niekada nepaliks mūsų vienų gyvenimo kelyje. Jei vykdysime Jo darbą, mums bus suteikta pagalba iš už kitos uždangos pusės. Taip gausime meilės, žinių, stiprybės ir ramybės, „pranokstan[čios] visokį supratimą“ (Filipiečiams 4:7).