Jėzus Kristus žino skausmą, kurį patiriame dėl kitų išankstinio nusistatymo
Autorė gyvena Gautenge, Pietų Afrikoje.
Stengiuosi matyti žmones tokius, kokius juos matytų Gelbėtojas.
Romos Italijos šventyklos atvirų durų dienos metu nariai ir draugai supa statulą Kristus, matomą pro lankytojų centro langą.
Beveik 20 metų vienaip ar kitaip jaučiau išankstinį nusistatymą ar diskriminaciją.
Prisijungus prie Bažnyčios Mozambike, persikėliau į Pietų Afriką. Tai graži šalis, viena iš labiausiai klestinčių Afrikoje. Jos grožį pabrėžia žmonių įvairovė ir turtinga kultūra.
Pietų Afrika tai valstybė, vis dar besigydanti nuo rasinės segregacijos aptemdytos istorijos. Nors apartheidas buvo oficialiai panaikintas 1994 m., tos ankstesnės vyriausybės vykdytos rasizmo politikos randai vis dar išlieka.
Aš, kaip juodaodė pastarųjų dienų šventoji moteris iš Mozambiko, gyvenanti Pietų Afrikoje pastaruosius 18 metų, patiriu diskriminaciją ir atskirtį, dažnai pasireiškiančią mikroagresijos forma. Rasizmas, diskriminavimas socialiniu požiūriu, tribalizmas, moterų diskriminacija ir ksenofobija tai keli segregacijos atgarsių pavyzdžiai, su kuriais vis dar susiduria visuomenė. Prigimtiniame žmoguje yra kažkas, kas, atrodo, siekia skaldyti visuomenę ir priversti mus patikėti, kad būti kitokiu yra blogai.
Ką mes bandome padaryti
Ar Bažnyčios nariams gresia toks mąstymas? Taip, žinoma. Mes visi turime atmesti prigimtinį žmogų, visą gyvenimą stengdamiesi tapti šventaisiais per Kristaus Apmokėjimą (žr. Mozijo 3:19).
Kai tik mes su savo vaikais pasijaučiame izoliuoti, pamiršti, stereotipizuoti ar palaikomi keistais, grįžtame namo ir apie tai kalbamės. Mes sakome: „Kas ką tik įvyko? Išnagrinėkime tai. Pakalbėkime, kodėl žmonės taip elgiasi.“ Kalbėjimas apie tai padeda sustabdyti viduje verdančius jausmus.
Stengiuosi mokyti vaikus, kad mūsų didybę lemia tai, kaip elgiamės su visuomenės menkinamais ar atstumtais žmonėmis (žr. Mato 25:40). Tai gali reikšti, jog reikia ieškoti būdų ištiesti kitiems ranką, kad jie neliktų atskirti.
Stengiuosi būt kaip Jėzus
Kad ir kokios skaudžios būtų patirtys, pamokos, kurias gauname, jos mano vaikus daro geresniais žmonėmis. Ir mane taip pat. Mūsų nusivylimai padėjo mums išsiugdyti užuojautą ir empatiją kitiems.
Susidūrimai su išankstiniu nusistatymu man suteikia galimybę rinktis. Ar pasipiktinsiu ir atsakysiu tuo pačiu, ar suteiksiu tam žmogui ne tik dar vieną, bet ir antrą, trečią ir ketvirtą šansą? Ar žiūrėsiu į visuomenę kaip į siaubingą vietą, ar būsiu teigiamų pokyčių jėga?
Gelbėtojas taip pat susidūrė su išankstiniu nusistatymu dėl to, kas Jis buvo, kuo tikėjo ir iš kur buvo kilęs (žr. Jono 1:46). Vis dėlto Jis neatsakė smurtu, pykčiu, kartėliu ar neapykanta. Jis mokė prieš visa tai ir vadovavosi meile ir tiesa. Jis mokė, kad galia ir įtaka pasiekiama per įtikinėjimą, didį kantrumą, švelnumą, nuolankumą ir meilę (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:41). Jis mokė, kad kai esame įžeisti, turėtume eiti pas savo brolį ir kartu tai aptarti (žr. Mato 18:15). Jis išmokė melstis už tuos, kurie mus persekioja (žr. Mato 5:38–48). Neteisingai nuteistas ir užkeltas ant kryžiaus mirti, Jis mokė atleisti (žr. Luko 23:34).
Galų gale būtent Jo meilė pakeis mus ir pasaulį (žr. 2 Nefio 26:24).
Ir aš stengsiuosi toliau
Nesu tobula. Ne visada atleidžiu iškart po to, kai kas nors mane užgauna. Tam reikia laiko, reikia gijimo ir reikia, kad Šventoji Dvasia man padėtų. Kartais įsižeidžiu ir iš karto nepriimu Jos raginimų. Bet jei esu atvira Jai, Dvasia kantriai dirba su manimi, kol sugebu suprasti, kaip Dangiškasis Tėvas norėtų, kad pasielgčiau toje situacijoje.
Stengiuosi matyti žmones tokius, kokius juos matytų Gelbėtojas. Jei to norime, turime būti pasirengę pripažinti, kad nežinome visų atsakymų. Kai turime ryžto pasakyti: „Nesu tobulas. Turiu daug ko išmokti. Ko galiu išmokti žvelgdamas kitų akimis?“ – būtent tada mes tikrai sugebame girdėti. Būtent tada mes tikrai sugebame matyti.
Šiame kelyje padeda prisiminimas, kad esu čia su tikslu, kad gyvenimo išbandymai yra laikini – neatsiejama mirtingojo gyvenimo dalis – ir kad aš nesu viena. Visa tai išgyvendama stengiuosi būti kaip Jėzus! Bandymas yra aktyvus požiūris, o kai mums nepavyksta, galime bandyti dar kartą.