Kaip Senajame Testamente surasti Jėzų Kristų
Šios penkios tiesos gali mums padėti pažinti Gelbėtoją studijuojant Raštus šiais metais.
Pasaulio šviesa, dail. Valteris Reinas. Nekopijuoti.
Kartą Jėzus Kristus sutiko du savo mokinius kelyje tarp Jeruzalės ir Emauso. Eidamas Jis mokė juos apie savo vaidmenį, aprašytą Raštuose, kuriuos dabar vadiname Senuoju Testamentu.
„Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta“ (Luko 24:27). Mokymasis apie Gelbėtoją ir Jo misiją mokiniams buvo gili dvasinė patirtis. Jie maldavo Jį pasilikti ilgiau (žr. Luko 24:28–32).
Kaip ir tie pirmieji Kristaus sekėjai, šiais metais tyrinėdami Senąjį Testamentą turėsime galimybę geriau pažinti Gelbėtoją. Šis metraštis, kartu su Brangiajame Perle esančiomis Mozės ir Abraomo knygomis, leidžia mums geriau suprasti, kas Jis yra – Jo prigimtį, Jo misiją ir Jo ryšius su Tėvu bei kiekvienu iš mūsų. Šio supratimo mums reikia tam, kad gautume amžinojo gyvenimo dovaną (žr. Jono 17:3).
Toliau pateikiamos penkios tiesos, kurios padės mums atpažinti ir geriau suprasti Jėzų Kristų šioje senovinėje šventoje knygoje.
1 tiesa: Jėzus Kristus yra Jehova
Naujajame Testamente skaitome apie atvejį, kai Jėzus Kristus prisistatė esąs Jehova. (Žr. Jono 8:58). Žmonės pasipiktino ir už piktžodžiavimą bandė Jį užmėtyti akmenimis (žr. Jono 8:59). Jie nesuvokė brangios tiesos, kurios ir šiandien daugelis nesupranta: Jėzus Kristus yra Jehova, Senojo Testamento Dievas.1
Galbūt iš dalies Gelbėtojo tapatybė Senajame Testamente dažnai nesuprantama dėl to, kad jame nevartojamas Jėzaus Kristaus vardas. Autoriai Jį vadino įvairiais kitais vardais, tokiais kaip „Dievas“, „Aš Esu“ arba „Viešpats“.2 Tai žinodami, pradedame aiškiau matyti Jėzų Kristų visuose Raštuose. Pavyzdžiui:
-
Kai Mozė kalbėjosi su Dievu degančiame krūme, jis kalbėjosi su Jėzumi Kristumi (žr. Išėjimo 3:6).3
-
Panašiai Jėzus Kristus Džozefui Smitui prisistatė kaip „Didysis Aš Esu“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 29:1).
-
Jonas Krikštytojas buvo pašauktas paruošti kelią Viešpačiui (Mato 3:3). Taip išsipildo Izaijo 40:3, kur buvo pranašaujama apie Jėzų Kristų.
-
Kitų pavyzdžių apie Jehovą Raštuose ieškokite 25 puslapyje esančioje lentelėje.
2 tiesa: įvairūs objektai ir įvykiai gali mus pamokyti apie Gelbėtoją
Adomui ir Ievai buvo įsakyta garbinant aukoti gyvulius. Tokie paaukojimai mums primena, kad Jėzus Kristus, Dievo Avinėlis, leido save nužudyti ir taip įvykdė Savąjį Apmokėjimą.
Adomas ir Ieva atnašauja aukas, dail. Kytas Larsonas
Senajame Testamente gausu simbolių ir istorijų, kurios gali mums priminti Gelbėtojo siūlomą pagalbą. Pavyzdžiui:
-
Daugelyje Raštų vietų aprašomi laikai, kai tikintiesiems buvo įsakyta per garbinimo apeigas aukoti gyvulius. Pavyzdžiui, Izraelio vaikams buvo liepta paaukoti avinėlį ir jo krauju paženklinti savo namų durų staktas. Tie, kurie taip darė, buvo apsaugoti nuo mirtino maro Egipte. Tokie paaukojimai mums primena, kad Jėzus Kristus, Dievo Avinėlis, leido save nužudyti ir taip įvykdė Savąjį Apmokėjimą. Jo auka išgelbsti mus nuo fizinės ir dvasinės mirčių. (Žr. Išėjimo 12:13.)
-
Kai pranašui Elijui teko gelbėtis ir slėptis dykumoje, jis ėmė sielotis ir sakė, kad norėtų mirti. Jam bemiegant stebuklingai atsirado duonos ir vandens, kurie jį pasotino, atgaivino ir sustiprino. Tai gali mums priminti, kad Jėzus Kristus yra Gyvasis Vanduo ir Gyvybės Duona. Jis yra svarbiausias mūsų vilties šaltinis. (Žr. 1 Karalių 19:1–8.)4
-
„Tavo žodis yra žibintas mano kojai“, – rašė vienas psalmininkas (Psalmių 119:105; kursyvas pridėtas). Michėjas liudijo: „Nors sėdžiu tamsoje – Viešpats yra mano šviesa“ (Michėjo 7:8; kursyvas pridėtas). Jų žodžiai mums primena, kad Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa, vedanti mus atgal į dangiškuosius namus.
Skaitydami galite atrasti kitų dalykų, kurie jums primins Jėzų Kristų ir Jo gebėjimą mus išgelbėti, pavyzdžiui, kai Nojaus šeima arkoje buvo išgelbėta nuo tvano arba kai Jonai, atsidūrusiam banginyje, buvo duota laiko atgailauti. Šie įvykiai gali mums priminti, kad Gelbėtojas gali mus nešti per gyvenimo audras ir kad Jis mums visada suteiks galimybę sugrįžti į teisingą kelią. (Žr. Pradžios 7:1; Jonos 1:17.)
3 tiesa: Jehova yra asmeninis Dievas
Kartais gali atrodyti, kad Senojo Testamento Dievas yra piktas ir kerštingas. Neturėtume pamiršti, kad šios knygos autoriai priklausė senovės kultūroms, kurių papročiai ir aprašymai šiandien mums gali būti sunkiai suprantami. Vadovėlis Ateik ir sek paskui mane, grupinės diskusijos ir Šventosios Dvasios apšvietimas gali mums padėti suderinti tai, ką skaitome Senajame Testamente, su tuo, ką apie Jėzų Kristų sužinome iš kitų Raštų knygų.
Štai vienas pastebimas Jehovos bruožas, kuris bus atpažįstamas Gelbėtojo tyrinėtojams: Jis yra asmeninis Dievas. Jo įsikišimas tiek didingais, tiek mažais būdais rodo, kad Jis visada pasirengęs išgelbėti tuos, kurie Juo pasitiki. Štai keletas Jo tarnystės Senajame Testamente pavyzdžių:
-
Adomui ir Ievai nusižengus, Viešpats juos aprengė, arba pridengė, kailiniais rūbais (žr. Pradžios 3:21). Hebrajiškas žodis „apmokėjimas“ reiškia „uždengti“ arba „atleisti“.
-
Jis pakvietė Henochą vaikščioti su Juo (žr. Mozės 6:34) ir pakėlė Sionės žmones (žr. Mozės 7:69).
-
Jis paruošė Juozapą, kad šis išgelbėtų savo šeimą ir daugybę kitų žmonių nuo bado (žr. Pradžios 37–46).
-
Jis vedė Izraelio vaikus per dykumą (žr. Išėjimo 13:21–22).
-
Jis apsilankė pas Aaroną ir Mirjamą, kad sutvirtintų jų tikėjimą tuometiniu pranašu (žr. Skaičių 12:5).
-
Jis globojo Rūtą ir išsaugojo Savo giminystę per jos palikuonis (žr. Rūtos 3:10–11; 4:14–17).
-
Jis kreipėsi į berniuką Samuelį vardu (žr. 1 Samuelio 3:3–10).
-
Jis suteikė Esterai galią narsiai gelbėti savo tautą (žr. Esteros 2:17; 8:4–11).
4 tiesa: Jėzus Kristus mums padeda asmeninėse kovose
Kartais kasdienis gyvenimas primena kovą. Iš tikrųjų esame dvasinės kovos tarp gėrio ir blogio centre, o tai panašu į Senajame Testamente aprašytas kovas. Kartu su senovės kariais sušunkame: „Veski mus, brangus Jehova.“5 Šiuose Raštuose girdime Jo raminantį atsakymą:
-
„Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs“ (Jozuės 1:5).
-
„Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo“ (2 Metraščių 20:15).
-
„Aš sustiprinsiu tave […], Aš palaikysiu tave“ (Izaijo 41:10).
-
„Aš esu su tavimi ir tave išgelbėsiu“ (Jeremijo 1:8).
5 tiesa: Viešpaties pažadai tęsiasi
Su ištikimaisiais Senojo Testamento žmonėmis esame susiję labiau, nei galime įsivaizduoti. Senovės regėtojai laukė ir rašė apie žemiškąjį Jėzaus Kristaus gyvenimą. Pavyzdžiui, Izaijas Viešpatį apibūdino tokiais galingais žodžiais, kad jie tapo muzikos, kuri dažnai skamba per Velykas ir Kalėdas, dalimi (žr. Izaijo 7; 9; 40 ir 53).6
Mes, kaip ir tie pranašai, taip pat laukiame Kristaus atėjimo – tik šį kartą laukiame Jo sugrįžimo, kad asmeniškai viešpatautų žemėje.7 Pasaulį ruošdami Jo antrajam atėjimui, stiprybės semiamės iš tiesų ir pažadų, pirmą kartą užrašytų Senajame Testamente, pvz.:
-
Patriarcho palaiminimų, kuriuose paskelbiama, kokiems Izraelio namams priklausome. Sandora, kurią Viešpats prieš tūkstančius metų sudarė su Abraomu, šiandien galioja ir mums, sandorą sudariusiems Bažnyčios nariams, kad ir kokiai genčiai priklausytume. (Žr. Pradžios 13:14–17; Abraomo 2:9–11.)
-
Įsakymo švęsti šabo dieną, apie kurią Viešpats pasakė, kad tai bus „ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu“ (Išėjimo 31:13).
-
Šventųjų apiplovimų, patepimų ir aprengimų, kurie šiandien yra šventyklos garbinimo dalis. Visa tai pirmiausia buvo skirta Aaronui ir jo palikuonims (žr. Kunigų 8).
Tik pagalvokite, kiek daug teisių vyrų ir moterų aukojosi tam, kad galėtume gyventi šiame žmonijos istorijos etape. Remiamės jų šventomis pastangomis ir dalijamės jų pasaulio, kuriam vadovauja Gelbėtojas, vizija. Kaip mokė prezidentas Raselas M. Nelsonas: „Po maždaug 4000 laukimo ir ruošimosi metų išaušo paskirtoji diena, kada Evangelija turi būti nešama žemės giminėms. Dabar yra pažadėto Izraelio surinkimo metas. Ir mes galime jame dalyvauti!“8
Įspūdingi studijavimo metai
Kristus su raudona mantija, dail. Minerva Tišert, spausdinama Bažnyčios istorijos muziejui leidus
Mūsų rankose – mūsų, sandoros krikščionių, istorija apie žmonijos pradžią. Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo žinome, kaip baigsis ši įspūdinga kelionė. Šėtonas bus sunaikintas, o teisieji nugalės. Tačiau kaip susiklostys mūsų asmeninė istorija?
Ar šiais metais pasirinksime vaikščioti su Jėzumi Kristumi? Ar prašysime Jį pasilikti su mumis, noriai klausydamiesi, ko Jis moko?
Jis yra mylintis, asmeninis Gelbėtojas, kurio balsą girdime Doktrinoje ir Sandorose, kurio gyvenimas aprašytas Naujajame Testamente ir kurio mokymai aiškiai išdėstyti Mormono Knygoje. Šiek tiek pasistengę pastebėsime, kaip Jo tarnystė yra įausta ir į Senojo Testamento puslapius. Jis yra žmonijos praeities, dabarties ir ateities ašis. Jis buvo – ir visada bus – šalia mūsų kiekviename žingsnyje.