Los, Nrog Kuv Mus
Ntaub Ntawv Ntxiv tom Kawg C: Peb tug Tim Khawv


“Ntaub Ntawv Ntxiv tom Kawg C: Peb tug Tim Khawv,” Los, Nrog Kuv Mus—Rau Ib Leeg thiab Tsev Neeg: Phau Ntawv Maumoos 2020 (2020)

“Ntaub Ntawv Ntxiv tom Kawg C,” Los, Nrog Kuv Mus—Rau Ib Leeg thiab Tsev Neeg: 2020

Ntaub Ntawv Ntxiv tom Kawg C

Peb tug Tim Khawv

Tau tsib xyoos tawm—txij thaum thawj zaug tus tim tswv Maulaunais mus xyuas Joseph Smith mus txog 1829—Joseph yog tib tug neeg uas tau kev tso cai pom cov phiaj kub. Qhov no ua rau cov uas ntseeg tias nws ntxias neeg xwb cem thiab thuam nws heev. Yog li ntawd, cia li xav hais tias Joseph yuav zoo siab npaum li cas, thaum nws txhais lus Phau Ntawv Maumoos, nws kawm tias tus Tswv yuav cia lwm tus pom cov phaij thiab lawv kuj yuav “ua tim khawv txog qhov tseeb ntawm phau ntawv thiab txog tej xwm txheej nyob rau hauv” (2 Nifais 27:12–14; kuj saib 2 Nephi 11:3; Ethaws 5:2–4).

Thaum lub Rau Hli Ntuj 1829, Oliver Cowdery, David Whitmer, thiab Martin Harris tau thov kom tso cai rau lawv ua peb tug tim khawv uas Phau Ntawv Maumoos qhia tias yuav muaj. Tus Tswv tau tso cai kom muaj raws li lawv xav (saib Q&K 17) thiab tau xa ib tug tim tswv, uas muab cov phiaj rau lawv saib. Cov txiv neej no hu ua Peb tug Tim Khawv, thiab lawv tej lus tim khawv los nyob hauv txhua Phau Ntawv Maumoos.1

Thawj Tswj Hwm Dallin H. Oaks piav vim li cas Peb tug Tim Khawv zaj lus tim khawv tseem ceeb heev: “Peb tug Tim Khawv zaj lus tim khawv txog Phau Ntawv Maumoos yeej muaj zog heev. Txhua tus ntawm peb tug no twb muaj cib fim ntau thim nws zaj lus tim khawv yog tias lawv dag, los yog hloov tej yam yog tias lawv hais ib yam dab tsi uas tsis yog lawm. Ib yam li txhua tus paub lawm, vim muaj kev tsis sib pom zoo los sis kev khib lwm tus thawj coj ntawm lub Koom Txoos, lawv txhua tus ntawm peb tug tim khawv no raug rho tawm ntawm Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg yim xyoo tom qab tau muab lawv zaj lus tim khawv luam tawm. Peb tug no ib leeg mus ib leeg txoj kev, es tsis muaj ib yam dab tsi kom txhawb nqa kev nyiag tuav hauv. Tiam sis mus txog thaum tas lawv lub neej—ntev li 12 mus txog 50 xyoo tom qab lawv raug rho tawm—tsis muaj ib tug tim khawv no uas tau hloov nws zaj lus tim khawv uas tau muab luam tawm los sis tau hais ib yam tsi uas yuav ua rau tib neeg xav tias lawv hais tsis tseeb.”2

Mus txog thaum lawv tas sim neej no, Peb tug Tim Khawv twb nyob khov kho rau siab txhawb nqa lawv zaj lus tim khawv txog Phau Ntawv Maumoos.

Oliver Cowdery

Tom qab nws rov qab ua kev cai raus dej hauv lub Koom Txoos thiab tsis ntev ua ntej nws tuag, Oliver tau mus xyuas ib tug tub txib, Txwj Laug Jacob Gates, uas tab tom hla Richmond, Missouri, mus ua tub txib nyob hauv Akiv Teb. Txwj Laug Gates tau nug Oliver txog nws zaj lus tim khawv txog Phau Ntawv Maumoos. Txwj Laug Gates tus tub hais txog qhov uas Oliver hais:

“Nug li ntawd ces zoo li twb tshoov Oliver lub siab heev. Nws tsis teb ib lo, tiam sis nws sawv hauv nws lub rooj zaum, mus rau lub txee rau ntawv, nqa ib Phau Ntawv Maumoos uas yog ntawm thawj cov uas luam, nws nthuav phau ntawv mus rau zaj lus tim khawv ntawm Peb tug Tim Khawv, thiab nws tau ua tib zoo nyeem tej lus uas nws twb sau npe rau, yuav luag nees nkaum xyoo ua ntej. Nws tig hlo rau kuv txiv, es nws hais tias: ‘Jacob, kuv xav kom koj nco qab qhov uas kuv yuav hais rau koj. Tsis ntev kuv yuav tuag, es kuv yuav tau dab tsi yog kuv dag koj?’ Nws hais tias, ‘Kuv paub hais tias tau muab Phau Ntawv Maumoos txhais lus los ntawm Vajtswv lub txiaj ntsim thiab lub hwj chim. Kuv qhov muag tau pom, kuv pob ntseg tau hnov, thiab kuv tau txais kev tshoov siab kom to taub, thiab kuv paub tias qhov uas kuv hais lus tim khawv txog muaj tseeb. Tsis yog kev ua npau suav, tsis yog kev lam xav hauv siab xwb—yeej muaj tseeg.’”3

David Whitmer

Thaum nws laus lawm, David Whitmer kawm txog qhov uas tib neeg taug xaiv hais tias nws tau xyeej nws zaj lus tim khawv txog Phau Ntawv Maumoos. Xwv kom teb tej kev liam no, David rov qab ua tim khawv hauv ib tsab ntawv uas tau muab luam tawm hauv ntawv xov xwm, Richmond Conservator:

“Xwv kom txhua tus hauv lub ntiaj teb yuav paub qhov tseeb, thaum kuv yog ib tug uas yuav tas sim neej tsis ntev, tam sim no kuv xav hais zaj lus no rau cov pej xeem:

“Qhia hais tias kuv yeej tsis tau xyeej kuv zaj lus tim khawv ntawd ib zaug li, los sis ib feem hlo li, zaj uas tau ntev twb muab luam tawm nrog Phau Ntawv ntawd, ua ib tug ntawm peb tus tim khawv. Cov uas paub kuv zoo tshaj, paub zoo tias kuv yeej ib txwm tau hais tseeb txog zaj lus tim khawv ntawd. Thiab xwv kom tsis pub ib tug txiv neej twg ua yuam kev los sis tsis ntseeg tias kuv xav zoo ib yam li kuv tau hais, kuv rov qab hais tias tag nrho kuv tej lus muaj tseeb, thaum kuv hais li ntawd thiab tau muab luam tawm.

“‘Leej twg muaj pob ntseg, cia li mloog,’ tsis yog kuv ua yog toog yuam kev! Qhov uas tau sau los cia sau li ntawd—thiab tus uas nyeem cia nws to taub.”4

Martin Harris

Ib yam li Oliver Cowdery, Martin Harris twb tawm lub Koom Txoos mus tau ib lub caij tiam sis thaum kawg nws tau rov qab ua kev cai raus dej. Thaum nws laus lawm, nws twb tuav nkaus ib Phau Ntawv Maumoos thiab nws tau ua tim khawv txog qhov uas phau ntawv no muaj tseeb rau txhua tus uas kam mloog hais tias: “Kuv paub tias Phau Ntawv Maumoos muaj tseeb tiag. Thiab txawm yog txhua tus neeg yuav tsis lees hais tias phau ntawv no muaj tseeb, kuv tsis muaj cuab kav xyeej. Kuv lub siab khov kho. Auj Vajtswv, kuv lub siab khov kho! Kuv yeej yuav tsis paub zoo dua li kuv paub tam sim no.”5

George Godfrey, Martin ib tug phooj ywg, tau sau hais tias: “Ob peb teev ua ntej nws tas sim neej no … kuv nug [Martin] seb nws puas xav tias tej zaum muaj ib qho me me ntawm kev dag ntxias nyob hauv tej lus uas piav txog txoj kev sau Phau Ntawv Maumoos thiab txoj kev tawm los, thiab nws tau teb ib yam li nws ib txwm teb … thiab hais tias: ‘Phau Ntawv Maumoos yeej tsis cuav. Kuv paub qhov uas kuv paub lawm. Kuv twb pom tej uas kuv tau pom thiab kuv twb hnov tej uas kuv tau hnov. Kuv twb pom cov phiaj kub uas tau siv kom sau Phau Ntawv Maumoos. Ib tug tim tswv tau tshwm sim rau kuv thiab lwm tus thiab tau ua tim khawv txog qhov tseeb ntawm cov ceev xwm txheej no, thiab yog tias kuv txaus siab dag ua pov thawj qhia tias zaj lus tim khawv kuv hais tam sim no tsis muaj tseeb, ces ntshe kuv yuav ua ib tug txiv neej nplua nuj, tiam sis kuv yeej tsis muaj cuab kav ua tim khawv txawv li kuv tau ua los sis kuv ua tam sim no vim tej yam no yeej muaj tseeb.’”6

“Los ntawm Coob tus Tim Khawv Raws Li Nws Pom Zoo”

Cov lus tim khawv ntawm Peb tug Tim Khawv los yeej tseem ceeb kawg thaum xav txog qhov uas lawv nyob hauv thiab tau tawm lub Koom Txoos mus.7 Txhua lub sij hawm, Oliver, David, thiab Martin yeej tsis tau tsum ua tim khawv txog tej yam uas muaj los rau lawv thiab ua tim khawv hais tias tau muab Phau Ntawv Maumoos txhais lus los ntawm Vajtswv lub hwj chim thiab lub txiaj ntsim. Thiab lawv tsis yog tib co neeg uas tau ua li ntawd.

Puag thaum ub, Nifais hais tias, “Tus Tswv Vajtswv yuav muab cov lus ntawm phau ntawv tawm los; thiab nws yuav tsa nws txoj lus los ntawm coob tus tim khawv lub qhov ncauj raws li nws pom zoo” (2 Nifais 27:14). Ntxiv rau tus Yaj Saub Joseph Smith thiab Peb tug Tim Khawv, tus Tswv kuj xaiv yim tus tim khawv ntxiv kom pom cov phiaj. Lawv zaj lus tim khawv los muaj nyob hauv txhua Phau Ntawv Maumoos. Ib yam li Oliver, David, thiab Martin, Yim tus Tim Khawv twb tsis tau thim lawv zaj lus tim khawv txog Phau Ntawv Maumoos thiab qhov uas lawv tau pom cov phiaj kub.

William E. McLellin yog ib tug uas tau hloov siab los ntseeg lub Koom Txoos thaum ntxov thiab paub cov neeg tim khawv txog Phau Ntawv Maumoos nws tus kheej. William tau tawm lub Koom Txoos, tiam sis nws tseem txais kev tshoov siab los ntawm tej zaj lus tim khawv uas nws tau hnov los ntawm cov neeg tim khawv.

Thaum nws laus lawm McLellin sau hais tias, “Nim no kuv xav nug seb kuv yuav ua li cas vim muaj ib pawg neeg tim khawv rau siab ntseeg, uas tau ua tib zoo ua tim khawv uas muaj kuab? Cov neeg no twb muaj hnub nyoog zoo tshaj, es lawv twb ua yog toog pom tus tim tswv, thiab tau ua tim khawv rau txhua tus neeg. Thiab yim tus neeg twb pom cov phiaj, thiab tau kov cov phiaj ntawd. Yog li ntawd cov txiv neej no txhua tus tau paub tias tej yam lawv hais muaj tseeb tiag. Thiab qhov uas muaj li no thaum lawv hluas, thiab tam sim no thaum lawv laus lawm lawv hais zoo ib yam.”8

Txawm yog peb tsis tau pom cov phiaj kub ib yam li Peb tug Tim Khawv tau pom, peb tseem yuav txais dag zog los ntawm lawv zaj lus tim khawv. Txawm yog ntshe yuav rhuav lawv txoj kev muaj koob muaj npe thiab neeg phem hem lawv kom lawv ntshai txog lawv txoj kev nyab xeeb thiab lawv lub neej vim lawv tau ua tim khawv los, cov txiv neej ncaj ncees no tau ua siab loj ua tim khawv mus txog thaum kawg.

  1. Nyeem txog lawv tej xwm txheej nyob hauv Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, phau 1, The Standard of Truth, 1815–1846 (2018), 73–75.

  2. Dallin H. Oaks, “The Witness: Martin Harris,” Ensign, Tsib Hlis Ntuj 1999, 36.

  3. Jacob F. Gates, “Testimony of Jacob Gates,” Improvement Era, Peb Hlis Ntuj 1912, 418–19.

  4. Nyob hauv Lyndon W. Cook, tus kho ntawv, David Whitmer Interviews: A Restoration Witness (1991), 79.

  5. Nyob hauv Mitchell K. Schaefer, “The Testimony of Men: William E. McLellin and the Book of Mormon Witnesses,” BYU Studies, phau 50, naj npawb 1 (2011), 108; tau kho cov tsiaj ntawv.

  6. George Godfrey, “Testimony of Martin Harris” (phau ntawv uas tsis tau luam tawm), uas hais nyob hauv Eldin Ricks, The Case of the Book of Mormon Witnesses (1961), 65–66.

  7. Piv txwv hais tias, saib Saints, 1:182–83.

  8. Nyob hauv Schaefer, “Testimony of Men,” 110.

Luam